Vienas baras šalia meniu informuoja lankytojus – „Veryga įskaičiuotas“, apeliuodamas į akcizo kėlimą, kiti „puošia“ interjerus A. Verygos ir R. Karbauskio portretais.
Barų ir restoranų savininkai tvirtina, kad kovai su alkoholiu taikomos ir planuojamos taikyti priemonės tiesiogiai veikia jų verslą, valdžia „blaivinti tautą“ pradeda ne nuo to galo. Prieš tokius, anot jų, nelogiškus užmojus verslininkai kovoti nusprendė netradicine priemone – humoru.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tokį elgesį traktuoja kaip verslo atstovų sprendimą išnaudoti esamą politinę situaciją rinkodaros tikslams siekiant pritraukti daugiau klientų.
Kviečia į kovą
„Genys Brewing Co.“ alaus darykloje, įsikūrusioje Kaune, kai kurių patalpų sienas puošia A. Verygos ir R. Karbauskio portretai.
„Puikieji“ politikai parodė požiūrį į mus, mes taip rodome savo požiūrį į juos. Populistinis, bukas, trumparegiškas WC lygio politikavimas – taip mes matome valdančiosios partijos ir „alkoholio ministerijos“ darbą“, – savo sprendimą pagrindžia daryklos vadovas Laurynas Lisauskas.
Jis neneigia, kad Lietuva susiduria su alkoholizmo problema ir jos mastas yra didžiulis, tačiau taip pat tvirtina, kad draudimai jų tikrai neišspręs.
„Yra kasama duobė, į kurią politikai patys įkris ir sunkiai galėsi išlipti. Kalbu apie ekonominius aspektus, nesurinktus mokesčius ir visas iš to kylančias pasekmes. Yra sakančių, kad tai nesvarbu, tačiau mes gyvename kapitalistinėje santvarkoje, ir ekonomika yra visko variklis. Gyvenimo kokybė, emigracija, kultūrinis gyvenimas yra susieti su ekonomika.
Nėra pinigų – nėra nieko. O kai nieko nėra – lieka tik sėdėti prie suskilusios geldos ir gerti pilstuką ar bambalinius produktus, ką sėkmingai daro periferijoje gyvenantys tautiečiai. Reziume – klimpstame giliau, vietoje to, kad kažką darytume, iš esmės spręstume užimtumo, nedarbo, įsitraukimo į socialinį gyvenimą problemas.“
Daryklos vadovas kviečia prisijungti ir kitus barus, restoranus, netylėti bei kovoti: „Manau, kiekvienas save gerbiantis baras turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Vadinkime tai mūsų revoliucija, tylia rezistencija prieš absurdo teatrą Seime.“
Ministrą bare kviečia atšvęsti savo paties gimtadienį
„Tie portretai neorientuoti į kažkokią blogą emociją, tai yra tiesiog pašiepimas teigiamoje formoje. Visi šitie paveiksliukai yra fun. Mes nieko neišradome, nesugalvojame, visame pasaulyje valdžios atstovai pašiepiami, bet ne kažkokia bloga forma, nesiūloma šaipytis iš jų, tikrai ne, tiesiog tai yra smagus dalykas“, – sako vienas baro įkūrėjų Mindaugas Zamolskis.
Žinia apie portretus paplito kaip virusas, baro lankytojai prie portretų fotografuojasi, darosi asmenukes, kai kurie netgi nesidrovi išsinešti namo. M. Zamolskio teigimu, atvaizdai kuria gerą nuotaiką, visgi ne tokią džiugią nuotaiką kelia tai, kad nežinia, ką dar sugalvos politikai.
„Šiuo atveju tai yra kažkoks grįžimas į sovietmetį, kai viskas buvo užrausta, kas įmanoma – nuo žodžio iki tavo pasirinkimo. Bet ta problema iš ten ir atėjo, tuo metu geriama buvo beprotiškai daug.“
Savotišką protesto formą pasirinko ir kitas sostinės baras–restoranas – „Alaus biblioteka“. Čia R. Karbauskio portretas puikuojasi garbingiausioje vietoje – tiesiai ant baro, visai netoli kasos aparato.
„Alaus bibliotekos“ vienas bendraįkūrėjų Artūras Taicas sako, kad tokiu būdu nusprendė papokštauti patys darbuotojai: „Dalis mūsų personalo yra studentai istorikai, jie taip papokštavo šaržo forma, bet tai nėra įžeidimas, tokioje geriausioje baro vietoje mes juokaujame tiesiog. Manau, kad teisingas ne juodas, o baltas humoras yra gerai ir sveika. Nebūkime užsidarę“, – ragina.
Tuo tarpu M. Zamolskis pabrėžia, kad į barus, lauko kavines, restoranus atėję žmonės tikrai nesiekia prisigerti, o alkoholį vartoja kultūringai, nors, žinoma, pasitaiko ir išimčių.
Kad tuo galėtų įsitikinti ir pats A. Veryga, verslininkas su bendraminčiais ruošiasi per ministro gimtadienį kukulių bare kelti šventę, į kurį neabejotinai pakvies ir jį.
„Pakviesime į jo paties gimtadienį. Mes iššūkių nemėtome, jau dabar rengiame renginį švęsti rugpjūčio 8 dieną, rašysime laišką, pakviesime. Lengvoje formoje humoras, mes nieko nešiepiame, bet norėtume ministro sulaukti ir pavaišinti kukulių receptu, kad pamatytų, kad čia ne tik alkoholio prekyba yra.
Pas mus niekas neina išgerti, priliuobti. Tas importuotas alus yra beprotiškai brangus ir ne visiems įperkamas, žmonės ateina valgyti, jie ragauja, groja muzika – linksminasi. Tai kiekvieno teisė – ateiti arba neiti. Kodėl turi kažkas tai varžyti“, – stebisi.
Kainas teko kelti
Verslininkai nuogąstauja, kad kovos priemonės su alkoholio vartojimo mažinimu neatitinka tikslinės auditorijos, kuriai tos priemonės turėtų būti skirtos. Nuo kovo mėnesio padidintas akcizas privertė daugelį kelti parduodamų gėrimų kainas.
„Faktas, kad mus akcizų padidėjimas paveikė, jis negalėjo mūsų nepaveikti, nes tiekėjai, alaus gamintojai pakėlė kainas. Atitinkamai mes kainą pakėlėme akcizo kaina. Laikėmės taisyklės ir kovo mėnesį nekėlėme kainų, stengėmės, kad vartotojas nenukentėtų, bet kainos minimaliai buvo pakeltos balandžio mėnesį“, – sako A. Taicas.
Tikslių skaičių, kiek brango alus, jis negalėjo pasakyti: „Aš nepasakysiu, kaip ten buvo skaičiuota, nes priklauso nuo alkoholio stiprumo tai. Mes turime savo formulę, kur rašome tiekėjo kainą, yra mūsų marža ir tada galutinė kaina. Mūsų marža nesiskaičiuoja į akcizo padidėjimą. Mes net kai kuriuos kompensavome.
Jei baras ar restoranas didina kainą ir už tai neduoda kažkokios papildomos vertės – tai faktas, kad vartotojas yra nusivylęs. Manau, kad mes už tai dar labiau stengiamės edukuoti, šnekėtis su vartotoju, pasakoti, ką jis gauna, ir jis turbūt atlaidžiau žiūri į tą kainų padidėjimą.“
„Kiti barai dar šovė apie 50 centų, nesismulkino. Vėlgi, tai kenkia žmonėms, kerta per jų kišenes, tai yra tiems, kurie neturi problemų dėl alkoholio. Mačiau straipsnį, kad R. Karbauskis ar kažkas sakė, kad lietuviai gerti nemoka, bet pas mus šalis su gilia istorija ir dar senesne alaus gėrimo, midaus kultūra, kuri egzistuoja ir egzistavo.
Jie (turintis priklausomybę alkoholiui – DELFI) negeria bare alaus, jie geria degtinę ar vėlgi tuos visus pigius „Šaltupius“ (turima omenyje pigų vyną – DELFI). Šešėlinė rinka kils į viršų, visi tą supranta, valdžia žiūri pavyzdžių kitų šalių, bet draudimai – vieni griežčiausi visoje Europoje ir bus dar griežtesni, nors tai nedarys įtakos problemų sprendimui.“
Tuo tarpu „Genys Brewing Co.“ savininkas sako, kad jo verslo akcizo kėlimas stipriai nepaveikė, nes bravoras gamina premium segmento alų, kurio kaina ir taip yra aukštesnė. Tačiau apie šią priemonę jis vis tiek turi aiškią nuomonę.
„Dvigubai pakelti akcizai per naktį – nevykusi šoko terapija, kuri, vėlgi, turės padarinius ekonomikai ir vidaus vartojimui. Daug pinigų išvyks į kaimynines šalis kartu su ten prekintis vykstančiais tautiečiais. Alkoholizmo problemai tai absoliučiai niekaip nedaro įtakos.
Vartojimas statistiškai sumažės, kuo bandys džiaugtis politikai, tačiau periferija kaip gėrė – taip ir gers, nes ne kaina reguliuoja suvartojimą, o alternatyvų nebuvimas. Ką ponas A. Veryga pasiūlė Jonui Jonaičiui iš mažo kaimelio kur nors Šiaurės Lietuvoje kaip alternatyvą bambaliui? Lygiai nieko“, – komentuoja jis.
Sveikatos apsaugos ministerija: ačiū už reklamą
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė – Šriubėnė DELFI teigė, kad tokiomis priemonėmis, kai A. Verygos portretas kabinamas ant barų kavinių sienų, o jo pavardę galima rasti prie meniu, „verslo atstovai išnaudoja esamą politinę situaciją rinkodaros tikslais, siekdami pritraukti daugiau klientų“ ir tai yra kiekvieno piliečio teisė.
„Tai nieko neturėtų stebinti, nes verslas nuolat ieško jam palankiausių sprendimų, siekdamas sudominti klientus, kad jie sugrįžtų pas juos vėl ir vėl.
Tuo tarpu politikams tai yra puiki reklama, kurios, kaip pasakytų ne vienas viešųjų ryšių specialistas, už pinigus nenupirksi. Tad dėkojame už rodomą dėmesį ir išradingas iniciatyvas, kurios tik parodo, jog mūsų kraštiečiai yra ne tik kūrybingi, bet ir šmaikštūs“, – teigė ji.
Į argumentus, kad alkoholizmo problema slypi ne baruose ir restoranuose ministro patarėja atrėmė kontrargumentu, kad priemonė labiau prevencinė:
„Norėtume paminėti, kad siūlomos alkoholio prieinamumą ribojančios priemonės yra nukreiptos į alkoholio daromos žalos mažinimą, į tai, kad ,,kultūringai“ vartojantys netaptų ,,nekultūringai“ vartojančiais.
Tiek pigus, tiek brangus alkoholis kenkia vienodai, juk cheminė formulė yra ta pati. Vis dar gajus mitas, kad brangus alkoholis kenkia mažiau – tai tik rinkodarinis kalbėjimas. Na, o inicijuotomis alkoholio įstatymo pataisomis, kurioms balandį pritarė ir Vyriausybė, būtent ir yra siekiama ugdyti saikingo alkoholio vartojimo kultūrą. Jomis nesiekiama absoliutaus draudimo, kaip bandoma interpretuoti.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad atidžiau panagrinėjus siūlomas alkoholio vartojimą ribojančias priemones, galima pastebėti, kad dalis jų nukreiptos ir į naktinės prekybos ribojimą – t. y. siūloma riboti prekybos laiką, leisti naktį prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais, vartoti tik viešojo maitinimo vietoje ir pan.
„Be to, ir kai kurie verslo atstovai teikia siūlymus, kaip būtų galima riboti alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, siūloma labai aiškiai reglamentuoti alkoholio prekybą naktiniuose klubuose, kuriuose dažniausiai lankosi jaunimas“, – pridūrė ji.
A. Užkalnis: tai tik pradžia
Žurnalistas, restoranų apžvalgininkas Andrius Užkalnis sako pats matęs socialiniuose tinkluose sklandančias panašias nuotraukas, juokelius, atliepiančius į alkoholio draudimus. Jis teigia, kad tai tik pradžia su nurodinėjimu, „ką turime valgyti ir gerti“.
„Be jokios abejonės, žmonės to niekada nepamėgs, ir šitie dalykai – juokai, karikatūros, rašytiniai pašposavimai, čia yra tik pati pati pradžia tos rezistencijos, to pasipriešinimo, kurį mes matysime. Nei vienoje šalyje pasaulyje, kur buvo bandoma kažkokiomis drakoniškomis priemonėmis išblaivinti žmones arba juos įpratinti kažkaip kitaip elgtis, negu jie nori, tai nepavyko“, – sako jis.
A. Užkalnis atkreipia dėmesį, kad dėl planuojamų alkoholio draudimų ir apribojimų iškils kitos problemos – suklestės juodoji rinka, o žmonės ne tik, kad nenustos gerti, bet ir imsis neaiškių gėrimų:
Istorija kartojasi. Nėra kitaip buvę nė vienoje šalyje. Mes ne Saudo Arabija, kur yra totalus alkoholio draudimas,bet žmonės nesustojo gerti. Tie pinigai eina į juodąją rinką, ir tai iš esmės yra nusikalstamumo maitinimas.
Todėl jei galvojame dabar, kad mes matėme visą išradingumą, visus šposus, tai tegul žmonės prisimena Sovietų Sąjungoje Gorbačiovo laikais taikytą antialkoholinę kampaniją ir kuo tai baigėsi. Tai visada baigiasi liaudies išradingumu ir juoda rinka.“
Apžvalgininkas sako, kad tokių protesto formų tik daugės ir jų bus įvairesnių, o politikai, kurie imasi „vis absurdiškesnių priemonių, atrodys vis labiau komiški ir vis labiau liks kvailio vietoje“.
