Ketvirtadienį pavakarę surengtoje spaudos konferencijoje M. Bartuška kalbėjo, kad iš vienos pusės teisiškai situacija tokia, kad yra sutartys, kurias reikia vykdyti, iš kitos – politinė valia ir JAV sankcijos, kurios numato, kad trąšų vežimai turėtų būti stabdomi.
„Lietuvos geležinkeliai“ mato, kad tokią situaciją reikėtų spręsti valstybės lygiu, valstybės sprendimu. Jeigu ne įstatymų lygyje, spręsti Vyriausybės lygyje, nes pati įmonė priimti sprendimo dėl vežimo apribojimo, kuomet yra sutartiniai įsipareigojimai, negali, nes pagal sutartį būtų didelės finansinės pasekmės“, – kalbėjo jis.
M. Bartuška sakė sumų, kurios grėstų mokėti sutartį nutraukus patiems, jis įvardinti nenorintis.
„Pačių sumų įvardinti nenorėčiau, nes labai tikėtina, kad ši situacija, bet kuriuo atveju, atsidurs tarptautiniame arbitraže. Sutartys yra ilgalaikės, finansinės įtakos yra didelės, todėl mums labai svarbu apsaugant tiek „Lietuvos geležinkelius“, tiek valstybę, kad tas kelias, kuris būtų priimtas, būtų teisiškai tvirtas, nes, akivaizdu, kad jis bus skundžiamas“, – sakė jis.
Įmonės vadovas patikslino, kad sutartis dėl trąšų vežimo su "Belaruskalij" buvo pasirašyta 2018 m. ir ji galioja iki 2023 m. pabaigos.
„Šiais metais įvyko papildomos aplinkybės, buvo įvestos Europos sankcijos, jos taikomos naujoms sutartims, vadinasi, mūsų sutartis nepapuola dėl to mes ją toliau vykdome.
Dėl JAV sankcijų mes pravedėme daugybę konsultacijų, nes tai buvo nauja aplinkybė, su kuria susidūrėme pirma kartą ir ją reikėjo vertinti tiek teisiškai, tiek turėjome konsultacijas su OFAC, kuri patvirtino, kad mūsų sutartys nepatenka po sankcijų apimtimi.
Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo imtis veiksmų pagal sutartį. Tačiau bankai, kaip žinia, priima savo sprendimus ir dėl JAV sankcijų taiko apribojimus, todėl tą žinodami mes jau spalio mėnesį pareikalavome mūsų klientą pereiti prie avansinio apmokėjimo tam, kad neatsidurtume tokioje situacijoje, kad atliekame paslaugas, o dėl besikeičiančių sankcijų nebegauname pinigų.
Tą klientas ir padarė. Be kita ko, jis lapkričio mėnesį padarė ir papildomus avansus į priekį dviem trims mėnesiams, kas yra netipiška“, – pasakojo M. Bartuška ir sakė, kad kiek tiksliai ilgam avanso užteks, priklausys nuo to, kiek krovinių bus vežama.
Vadovas patikslino, kad avansą buvo bandoma grąžinti iki pat gruodžio 8-osios, tačiau aiškino, kad prieš tai reikėjo įvertinti ir teisinę aplinką, mat grąžinimas nėra standartinis.
„Pabandėme, bet, deja, bankas atmetė“, – sakė jis ir tikslino, kad netipiniai mokėjimai iš "Belaruskalij" buvo padaryti antroje lapkričio pusėje.
Anot jo, buvo nuspręsta „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą grąžinti, tačiau pavedimus priimantis bankas jį priimti atsisakė.
„Šiai dienai turime situaciją, kai turime avansus ir turime įpareigojančią sutartį, tačiau esmė yra valstybės lygyje nuspręsti“, – kartojo jis.
Paprašytas patikslinti, ar apie piniginius pavedimus žinojo kitos ministerijos, jis teigė, kad buvo komunikuota tiek su Susisiekimo, tiek su Užsienio reikalų ministerija.
„Viskas tam, kad informacija būtų pasidalinta ir žinota, galvota, kaip elgtis toliau“, – sakė jis.
Pasak M. Bartuškos, jeigu Vyriausybė pati nuspręstų nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, tai būtų laikoma Force majeure situacija.
„Tai iš sutarties leistų išeiti be jokių finansinių įsipareigojimų. Bet net ir valstybės sprendimas gali būti ginčytas. Tokie sprendimai turi didelę įtaką“, – sakė jis.
Paklaustas, ar prisiima savo asmeninę atsakomybę ir neketina trauktis, jis teigė tokio dalyko nesvarstantis.
„Mes elgiamės pagal teisinę aplinką, pilnai įgyvendiname sutartis, dedame dideles pastangas komunikuoti ir ieškoti geriausių būdų ir tikiu, kad artimiausioje perspektyvoje sprendimai bus rasti“, – teigė jis.
