Naujajame oro uosto išvykimo terminale ketinama aptarnauti 2,6 tūkst. keleivių per valandą, kai dabar aptarnaujama 1,2 tūkst.
Kaip žurnalistams sakė S. Bartkus, darbą terminalas pradės vasario 4 dieną, iki tol dėmesys bus skiriamas testavimui ir technologijų diegimui.
„Naujas terminalas padvigubins mūsų išvykstančių keleivių pajėgumus ir užtikrins naują keleivių patirtį, kurios iki šiol trūko. (…) Iki vasario 4 dienos turime užbaigti technologijų diegimo etapą, įdiegti bagažo atidavimo savitarnos sistemą, pastatyti aviacinio saugumo įrangą, ištestuoti ir apmokyti darbuotojus, galų gale vykdysime įvairios paskirties ir apimties atsparumo testus, išbandysime, ar terminalas pajėgus ir ar tinkamai veikia visos sistemos“, – darbus vardijo S. Bartkus.
Anot jo, testavimas vyks keliais etapais – išbandant bagažo rūšiavimo sistemą, taip pat bus pasitelkiami savanoriai.
„Sausį bus labiau matomas keleiviams etapas. Numatome artimiausiu metu atidaryti savanorių registraciją ir sausį organizuosime realų bandymą su savanoriais. Jie atliks tam tikrus scenarijus kaip keleiviai, išbandys procesų ir sistemų veikimą“, – aiškino Lietuvos oro uostų vadovas.
Ar reikės išimti skysčius?
Anot jo, bus diegiama naujausia aviacinio bagažo patikros įranga, tad keliautojai neturės išimti iš lagaminų kompiuterių ir kitų įrenginių su ličio baterijomis. Tiesa, su skysčiais situacija kitokia.
„Laukiame, kad Europos Komisija (EK) leistų nebeišimti ir skysčių. Dabar tas reikalavimas yra, sunku spėlioti, ar iki vasario mėnesio EK suteiks šį leidimą visiems Europos oro uostams. Tada sukurtume galimybę ir (mūsų – aut. pastaba) keleiviams neišimti“, – nurodė jis.
Paklausus, ar naujajame terminale piko metu sumažės eilės prie patikros, S. Bartkus sakė, kad tai yra vienas iš keleivių patirties gerinimo klausimų. „Tikime, kad keleiviai nesusidurs su didesnėmis eilėmis nei įprastai Europos oro uostuose“, – nurodė įmonės vadovas.
Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimų terminalo pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Čia taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Išvykimo terminale veiks 34 registracijos stalai.
Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas bendrovė „Eika“ pradėjo pernai metų liepą. Visa terminalo statybų ir technologinių sprendimų diegimo kaina siekia per 70 mln. eurų.
O ar Lietuvos oro uostai atsisako idėjos kažkada ateityje turėti Lietuvoje vieną oro uostą?
„Mūsų strategijoje numatyta trijų oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – plėtra“, – nurodė S. Bartkus.
Atidarius išvykimo terminalą iškart bus einama link esamų erdvių pertvarkymo, atliekami rekonstrukcijos darbai. Dabartinė registracijos salė išvykimo terminale bus performuota į naujas komercines erdves keleiviams.
„Svarbus pokytis laukia vasario mėnesį, bet bendrame kontekste siekiame, kad visa transformacija tęstųsi ir toliau“, – pridūrė S. Bartkus.
Jis atskleidė, kad planuojama iki 2028 metų pastatyti ir naująjį atvykimo terminalą.
Atnaujino strategiją
Lietuvos oro uostai pirmadienį taip pat pristatė atnaujintą strategiją iki 2028 metų.
Tarp strategiškai svarbių veiklos sričių įmonė išskiria ne tik infrastruktūros plėtrą, bet ir susisiekimo oru kokybės gerinimą, subalansuoto verslo modelio gryninimą, keleivių patirtį, galimų verslo rizikų suvaldymą bei tvarumo principų veikloje užtikrinimą.
Visuose trijuose oro uostuose 2028 metais ketinama aptarnaujamų skrydžių skaičių padidinti 20 proc. – iki 69 tūkst., keleivių – iki 8 mln. (27 proc.). Planuojama, kad įmonės indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą tais metais pasiektų milijardą eurų.
Taip pat bus siekiama, kad keleivių laukimo laikas saugumo patikroje siektų daugiausia 10 minučių, ne aviacinės pajamos padidėtų nuo 20,5 mln. eurų iki 30 mln. eurų.
„Suprantame, kad mūsų vaidmuo yra kritiškai svarbus tiek Lietuvos plėtrai, tiek augimo pagreičiui užtikrinti. Įmonėje dirba apie 750 darbuotojų, bet 8 tūkst. įmonių dirba teritorijoje kiekvieną dieną. Iš to ir gimė idėja atnaujinti strategiją, spartinti šalies ekonomikos augimą, o didelė to dalis priklauso ir nuo partnerysčių, aviacijos ir kitų sričių partnerių“, – sakė S. Bartkus.
Savo ruožtu Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Gediminas Almantas akcentavo veiklos tęstinumą.
„Aplinkybės keičiasi, nėra taip lengva pritraukti į Lietuvą naujų skrydžių, nes aviakompanijos vertina veiklos perspektyvas, mūsų rinka nėra didelė. Bet veiklos tęstinumas einant į kitą kokybės standartą yra vienas iš svarbių akcentų. Lietuvos oro uostai buvo pertvarkyti į akcinę bendrovę, taip pasiruošėme ilgalaikius planus ir jie apima visus tris oro uostus. Jie susiję tiek su terminalais, tiek su oro uostų teritorijų vystymu“, – nurodė G. Almantas.