Pasak LBA prezidento Stasio Kropo, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bankų sektoriuje fiksuojamas stabilus ir subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas.
„Tokį augimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai. Džiugina, kad skaitmenizacijos procesai sparčiau keičia žmonių įpročius – atsiskaitymai ne grynaisiais įgauna didesnį pagreitį“, – pažymi LBA prezidentas.
Palankios namų ūkių ir įmonių skolinimosi sąlygos bei auganti vidaus paklausa lemia didėjančius teikiamų kreditų srautus.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 7 proc. (nuo 16,8 mlrd. iki 18 mlrd. eurų). Paskolos namų ūkiams būstui pirkti padidėjo apie 6 proc., vartojimo kreditas – apie 11 proc., likusios paskolos namų ūkiams – apie 12 proc.
Tuo tarpu paskolos juridiniams asmenims pakilo 4,8 proc. Nors tai bene dvigubai daugiau, palyginti su analogiškomis paskolomis euro zonoje, bet vis dėlto ženkliai mažiau lyginant su kitų rūšių kreditais.
Tokia situacija susijusi ne tik su sudėtinga tarptautine ekonomine aplinka, bet ir neaiškumais vidaus rinkoje, įskaitant verslo sąlygų neapibrėžtumą dėl valdžios perrinkimo bei Darbo kodekso likimą.
Pasak S. Kropo, verta pastebėti, kad mūsų šalyje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, privataus sektoriaus skola – nedidelė.
Pavyzdžiui, 2016 m. I pusm. įmonių bei namų ūkių paskolų ir BVP santykis buvo atitinkamai 21,8 ir 21,3 proc.
Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje – santykis didesnis, o ES vidurkis – 40,6 ir 50,4 proc. Ir taip yra nepaisant to, kad paskolų palūkanų norma Lietuvoje yra žemesnė nei Latvijoje ar Estijoje ir apskritai viena mažiausių regione.
ECB duomenimis, įmonių ir namų ūkių skolinimosi kaina mūsų šalyje mažesnė ne tik lyginant su kaimynėmis šalimis, bet daugelio mėnesių atveju ir su euro zonos vidurkiu.
Bendras indėlių portfelis, palyginti šių ir praėjusių metų trečiojo ketvirčio pab. rodiklius, padidėjo apie 12,5 proc. (nuo 19,6 mlrd. iki 22,1 mlrd. eurų).
Taupymo apimčių didėjimui didžiausios įtakos turėjo namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – jis išaugo apie 17 proc.
Taip pat fiksuotas didesnis ne finansų bendrovių indėlių iki pareikalavimo portfelis – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimas – 9,6 proc.
Terminuotų indėlių portfelis dėl tebesitęsiančių nepatrauklių palūkanų dydžių ir toliau mažėja.
„Tačiau galime pasidžiaugti, jog lapkritį pagaliau priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis įtvirtinta nauja indėlių rūšis. Bankų klientai už naują indėlių rūšį galės tikėtis didesnių palūkanų. Tad dabartinė mažėjančių terminuotojų indėlių situacija palaipsniui keisis“, – pažymi S. Kropas.
Trečią šių metų ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele suma perkopė 1,1 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 13 proc.
Beveik tiek pat kilo ir atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius. Tai patvirtina, kad atsiskaitymai ne grynaisiais tampa vis didesniu gyventojų įpročiu.
Be to, ir atsiskaityti kortele dabar didesnės galimybės. Tai liudija didėjantis mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius.
Praėjusių metų trečio ketv. pabaigoje buvo 55,6 tūkst., šių metų tuo pačiu laikotarpiu – daugiau kaip 60 tūkst. skaitytuvų.
Internetinės bankininkystės vartotojų skaičius taip pat stabiliai kyla – šiemet, lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, klientų augimas sudaro 2,6 proc. (nuo 4.081.353 iki 4.188.421).
Lizingo rinka: 2016 m. bus vainikuoti augimu.
Per pirmus dešimt š. m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lizingo rinkos dalyvių portfelis augo trečdaliu, iki 2,112 mlrd. eurų – tai tikrai geras rezultatas, vertinant lizingo sutarčių trumpalaikiškumą.
Net 44 proc., iki 1,088 mlrd. eurų, augo ir naujai pasirašytų sutarčių lizingu finansuojama suma.
Tokį augimą skatino ekonominė situacija, be to, galima pastebėti, kad gyventojai ir įmonės jaučia natūralų poreikį atsinaujinti turtą, įgyvendina plėtrą, o finansavimo rinkos dalyviai, stebėdami teigiamas tendencijas, drąsiau priima teigiamus sprendimus dėl finansavimo.
Anot LBA lizingo komiteto pirmininko Laimono Belicko, tikėtina, kad 2016 m. lizingo rinkos augimas gali siekti ir 20 proc.
Šiemet pastebimas įmonių aktyvumas, atsinaujinant gamybinius įrenginius.
Vertinant pirmų trijų ketvirčių statistinius duomenis, pramonės įrangos ir įrengimų pardavimai lizingu augo 41 proc.
Iš jų gaminimo įrengimų augimas sudarė 59 proc., medicininės technikos – 118 proc.
„Pastebima, kad lizingas aktualiu tapo ne tik ilgai ir sėkmingai veikiančioms didelėms gamykloms. Šis įrankis vis patrauklesnis ir startuojantiems projektams, kurių veiklai taip pat reikalinga gamybinė įranga. Tvari lizingo rinka turi dar 300-400 mln. eurų finansavimo potencialo kasmet, juo galėtų pasinaudoti įmonės, augindamos verslus kokybine prasme ir generuodamos grąžą šalies ekonomikai. Tokiu būdu mūsų ūkis palaipsniui galėtų išaugti iš „žaliavos tiekėjo“ kitiems prekiniams ženklams rūbo ir didesnę sukurtos vertės grandinę pasilikti Lietuvoje“, – pažymi LBA lizingo komiteto pirmininkas.
