Pirmąjį bankomatą Lietuvoje 1995 metų rugsėjį sostinėje įrengė Vilniaus bankas. Tiesa, ši naujovė buvo skirta ne vietos gyventojams, o iš užsienio atvykstantiems turistams, kuriems išsiimti pinigų iš bankomato buvo įprasta ir patogi procedūra.
Šiandien dauguma tautiečių jau sunkiai galėtų įsivaizduoti, kaip reiktų išsiversti be grynuosius pinigus gatvėse dalijančių aparatų. Kasmet bankomatų mūsų šalyje vis daugėja, tačiau pagal jų kiekį 1 mln. gyventojų Lietuva vis dar dvigubai atsilieka nuo ES šalių senbuvių: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos. Šiose šalyse 1 mln. gyventojų tenka apie 700-800 bankomatų.
“Didžiuosiuose miestuose bankomatų yra gana daug, tačiau mažesniuose miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse jų dar nėra pakankamai, todėl kasmet jų tinklas plečiamas”, - pripažino SEB Vilniaus banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vytautas Sinius.
Įranga atnaujinama
Šiuo metu Lietuvos bankų naudojami ir diegiami bankomatai niekuo nenusileidžia nuo užsienyje naudojamų aparatų, o kai kuriais atvejais netgi yra naujesni ir modernesni. Bankininkai akcentuoja, kad visi Lietuvoje eksploatuojami bankomatai atitinka visus tarptautinių organizacijų keliamus saugumo reikalavimus.
Atsižvelgiant į modifikaciją, įrengimo vietą ir kai kuriuos kitus parametrus, vidutiniškai bankomato įrengimas atsieina apie 100 tūkst. litų.
Patys bankomatai ir jų programinė įranga nusidėvi per 5-7 metus. Tačiau jie nebūtinai tampa netinkami naudoti - atnaujinus įrangą, jie toliau gali sėkmingai veikti.
Beje, pirmasis Lietuvoje įdiegtas bankomatas dirbo iki 2000-ųjų metų ir būtų galėjęs tarnauti dar ilgiau, jeigu ne amžių sandūra. Įrangos gamintojas Vilniaus bankui pranešė, kad šio modelio bankomatai nėra pritaikyti metų virsmui iš 1999 metų į 2000-uosius, todėl bankui teko jį išmontuoti.
Gali priimti pinigus
Paprastai bankomatai aptarnaujami ir papildomi grynaisiais pinigais kas 3-4 dienas. Pavyzdžiui, SEB Vilniaus banko bankomatuose vidutiniškai per dieną atliekama daugiau kaip 55 tūkst. operacijų. Vidutinė vienos grynųjų pinigų išėmimo operacijos suma yra apie 380 litų, nors vienos grynųjų pinigų išėmimo operacijos suma svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūstančių litų.
Beje, lietuviai, skirtingai nei užsieniečiai, linkę išsigryninti didesnes pinigų sumas. Tokie įpročiai po truputį keičiasi - populiarėjant atsiskaitymams banko kortelėmis, bankomatų paslaugų prireikia rečiau. “Hansabanko”, taip pat turinčio vieną plačiausių bankomatų tinklų Lietuvoje, darbuotojai pastebėjo, kad daugiausia grynųjų pinigų išimama kiekvieno mėnesio 10 dieną, vasarą didžiausias apkrovas patiria pajūryje įdiegta įranga. Per dieną viename bankomate vidutiniškai atliekama 250 pinigų išgryninimo operacijų ir beveik tiek pat kitų operacijų: sąskaitos likučio peržiūra, paskutinių operacijų išrašas, mokėjimai ir PIN kodo keitimas.
Šiais laikais bankomatai gali ne tik išduoti, bet ir priimti pinigus. Pernai spalį “Hansabankas” įdiegė pirmąjį Lietuvoje grynuosius pinigus priimantį bankomatą, o šiuo metu jų jau yra dvi dešimtys.
“Ši paslauga populiarėja kiekvieną mėnesį - auga operacijų skaičius ir apyvarta. Tai išties patogu tiek bankui, kur mažinamos eilės, tiek klientams, kurių pinigai operatyviai apdorojami ir įskaitomi į sąskaitą”, - sakė “Hansabanko” Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Ramūnas Strauka.
Mokėsim mokesčius?
Pasaulyje jau esama bankomatų, kurie teikia informaciją apie naujas banko paslaugas ir net “pardavinėja” mobiliųjų operatorių išankstinio mokėjimo kodus.
“Paslaugų plėtrai ribų nėra. Bankai individualiai įvertina ir pasirenka, kokias paslaugas teikti per bankomatus - atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, dujas ar kt., nusipirkti bilietus į renginius, kelionės bilietus, pasiteirauti dėl banko teikiamų paslaugų ir pan. Bet kokiu atveju tokioms paslaugoms turi būti poreikis, sukuriama pridėtinė vertė, paslaugos turi būti nesudėtingos, lengvai ir greitai atliekamos”, - įsitikinęs “Hansabanko” atstovas.
SEB Vilniaus banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas V.Sinius akcentavo, kad, nepaisant modernėjančių technologijų, pagrindinė bankomato funkcija ir toliau liks ta pati - leisti kortelės turėtojui greitai ir bet kuriuo paros metu išsiimti grynųjų pinigų iš savo sąskaitos: “Prieš pradėdami teikti papildomas paslaugas bankomatuose, visą laiką vertiname, kad jos nenustelbtų pagrindinės funkcijos - greito pinigų pasiėmimo iš savo sąskaitos.”
Budrumas praverstų
Vis dėlto bankomatus gaminančios kompanijos pastaraisiais metais labiausiai rūpinasi ne papildomomis funkcijomis, o saugumu.
Anksčiau vagys įsigudrindavo bankomatus išlupti iš sienos, o šiais laikais įtaiso specialią įrangą, kuria pasinaudodami susižeria grynuosius pinigus iš svetimų sąskaitų. Sukčiai sugeba net įrengti butaforinius bankomatus - suklaidintas žmogus jame ne tik palieka savo mokėjimo kortelę, bet ir įveda PIN kodą.
“Dar prieš parinkdami vietą bankomatui stengiamės, kad ji būtų gerai matoma. Įrengtos vaizdo kameros - taip pat viena iš priemonių, atšaldančių nusikaltėlių norą pasipelnyti iš svetimų sąskaitų”, - įsitikinęs V.Sinius.
Tačiau klientai taip pat raginami įsitikinti, ar už jų nugarų nestovi pašaliniai asmenys, kurie gali pamatyti kortelės apsaugos kodą. Naujausiuose bankomatuose yra įrengti veidrodėliai - taigi žmonės gali pamatyti, ar kas nors nesiartina iš už nugaros.
“Klientai turėtų apžiūrėti ir patį bankomatą, ar iš jo nekyšo kokie laidai, ar nėra pašalinės įrangos, ar neatrodo keista klaviatūra. Tai įvertinus, rizika prarasti kortelę ir pinigus bankomate yra minimali”, - apie budrumą primena SEB Vilniaus banko atstovas.
