Baldų prekyba internetu ir fizinėse parduotuvėse užsiimančios įmonės „Avokado baldai“ vadovė Katerina Martinkėnė laiške „Delfi“ pasakojo, kad maždaug prieš savaitę, balandžio 6 dieną, naudodamasi Vilniaus „Akropolyje“ esančiu „Medaus“ bankomatu įnešė nemažą pinigų sumą, apie 8–10 tūkst. eurų. Jie turėjo įkristi į įmonės sąskaitą „Citadele“ banke. Kaip vėliau telefono portalui pasakojo ji, tikslios sumos suskaičiavusi nebuvo.
Įdėjus pinigus bankomatas išsijungė
Tačiau sudėjus visus pinigus bankomatas, anot jos, tiesiog išsijungė.
„Atrodo, kad lyg persikrauna, o aš galvojau, ką man daryti, ar skambinti policijai, ar kažkaip kitaip fiksuoti, nes tai yra ne mano, o įmonės pinigai. Pamačiusi pirmą telefono numerį paskambinau, bankas nedirbo, nes buvo sekmadienis, tai mane nukreipė į Rygą“, – pasakojo ji.
Susisiekus su banku ji buvo paraginta užpildyti formą internetu.
„Nors formoje buvo pažymėta, kad susisieks per vieną darbo dieną – niekas taip ir nepaskambino. Kelias dienas skambinau pati, sakiau, kad noriu kalbėti ir su vadovais, atsakingais žmonėmis, buvo žadama, kad išsiaiškins, perduos. Juk tai ne juokai. Turi būti aiškumas, juk reikia ir atlyginimus mokėti, ir su tiekėjais atsiskaityti“, – pažymėjo pašnekovė ir pridūrė, kad įnešti buvo įvairių kupiūrų banknotai.
Parduotuvė, kaip teigė vadovė, leidžia žmonėms užsisakant baldus internetu atsiskaityti grynaisiais, tai yra tam tikras apsidraudimas pirkėjams, taip pat grynaisiais atsiskaitoma fizinėse parduotuvėse, todėl įnešti grynųjų pinigų į bankomatą įmonei periodiškai prireikia.
Neseniai „Delfi“ aprašė panašią istoriją, kai šiaulietis įnešė į bankomatą pinigų, tačiau šie sąskaitoje išsyk nepasirodė. Dėl dingusių lėšų buvo kreiptasi ir į policiją, o šie po kelių dienų įkrito į sąskaitą.
Bankas patarė, kaip sklandžiai įdėti pinigus
Kreipusis į „Citadele“, jos korporatyvinės komunikacijos vadovė Lietuvoje Birutė Rutkauskaitė „Delfi“ patvirtino, kad situacija bankui yra žinoma, tačiau dėl dėl Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos bankų įstatyme nustatytos pareigos saugoti kliento paslaptį plačiau komentuoti konkrečios situacijos negalėjo.
Tiesa, pirmadienį pinigai į įmonės sąskaitą įkrito, tai „Delfi“ patvirtino „Avokado baldų“ vadovė.
„Kalbant bendrai, panašių bankomatų sutrikimų pasitaiko ganėtinai retai, tai labiau pavieniai atvejai. Nutikus jiems klientas turi susisiekti su savo banku ir užpildyti pretenziją. Tada bankas susisiekia su bankomatą administruojančia įmone ir informuoja klientą apie proceso eigą. Įprastai toks procesas užtrunka nuo 7 iki 30 dienų“, – informavo B. Rutkauskaitė.
Tuo atveju, jeigu klientas naudojosi ne savo banko bankomatu, inicijuojama „Chargeback“ lėšų grąžinimo procedūra pagal Tarptautines mokėjimo kortelių organizacijos ginčų nagrinėjimo taisykles (VISA arba „MasterCard“), kuri įprastai trunka 45–60 dienų.
„Siekiant išvengti tokių atvejų klientams primename, kad į bankomatą nedėtų įplyšusių kupiūrų ar pašalinių daiktų, nes bankomatas gali užstrigti“, – teigė ji.
Savo ruožtu bankomatų tinklą „Medus“ valdanti bendrovė „Wordline Lietuva“ bankomato užstrigimo priežasčių ir tai, ar dažnos tokios situacijos, „Delfi“ nedetalizavo, nurodė tik tiek, kad „visa informacija apie minimą situaciją pateikta bankui, kuriame yra kliento sąskaita“.
„Gavus kreipimąsi iš banko atsakymas ir sprendimas buvo pateiktas per dvi dienas“, – atsakyme rašė įmonė.