Išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad dėl DNB platinto „SASO skolintomis lėšomis“ produkto Lietuvoje keliasdešimt asmenų kreipėsi į teismus, tačiau teismuose priimti sprendimai daliai klientų vis viena reiškia nuosavybės atėmimą ir iškeldinimą iš būstų.
DELFI primena, kad prieš krizę bankas siūlė su akcijomis susietų obligacijų, kurioms smarkiai nuvertėjus, žmonės prarado savo santaupas.
Prieš kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kad patirtus nuostolius per pusę turi dalintis bankas ir jo klientai.
56-erių smulkusis verslininkas A.V., nukentėjęs dėl DNB platinto produkto „SASO skolintomis lėšomis“ ir patyręs per 19 000 eurų nuostolių, sakė, jog patirtos skriaudos bankui niekada neatleis.
„Investicinį produktą man įpiršo bankas. Bankas! Ne kazino. Jei būtų pasakę, kad jie ne bankas, o kazino šuleriai, būčiau bėgęs nuo jų kuo toliau. Kur tuo metu žiūrėjo Lietuvos bankas?“, – pranešime spaudai cituojamas vyriškis.
Pranešime spaudai nurodoma, kad banko klientai kreipėsi net į Norvegijos Vyriausybę, kuri valdo finansinę DNB grupę per savo skirtus įgaliotinius, tačiau net ir ji atsakomuosiuose laiškuose nurodo, esą „pasitiki banko vadovais ir tikisi, kad bankas veikia laikydamasis kiekvienos šalies įstatymų“.
„Gal situacija pasikeis dabar, kai pasitikėjimas Norvegijoje dabartine banko viršūnėle yra susvyravęs?. „Panama Papers" skandalas parodė, kad valstybinis Norvegijos bankas nėra švarus net prieš savo akcininkus, nes padėjo dešimtims norvegų turtingųjų slėptis po ofšorų širma. Kviečiame DNB derybomis baigti klientų persekiojimą ir nutraukti Lietuvos šeimų skurdinimą“.“, – pranešime spaudai cituojamas asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2011 metais paskelbto išplėstinio tyrimo išvadoje pateiktais vertinimais, iš viso 2005-2010 m. DNB banko siūlyta investavimo strategija SASO įsigyti banko skolintomis lėšomis pasinaudojo net 640 banko klientų Lietuvoje, o klientų, įsigijusių SASO skolintomis lėšomis, bendri prognozuojami nuostoliai siekia apie 100 milijonų (skaičiuojant litais).
Tuomet Vertybinių popierių komisijos vadovas Vilius Šapoka sakė: „Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams“.
Pranešime spaudai primenama, kad bankas Lietuvos klientų nuostolius padengti atsisakė, šie kreipėsi į teismus. Analogiška byla dėl Norvegijos piliečio patirtų nuostolių buvo 2013 metais išnagrinėta Norvegijos Aukščiausiame teisme. Tuomet 12 teisėjų kolegija vienbalsiai nutarė, kad banko klientas Ivar Petter Røeggenas yra teisus, jam buvo išmokėta pilna kompensacija bei padengtos bylinėjimosi išlaidos.
