aA
Eeras Epneris atskleidė leidiniui „Eesti Express“, kaip nutiko, jog visų mylimas ir gerbiamas banko vadovas atsidūrė didžiausio XXI amžiuje finansinio skandalo centre.
Aivaras Rehė / Vallo Kruuser nuotr.

Įprastų metų įprasta pavasario diena devintojo dešimtmečio pradžioje. Plaukimo baseinas Kohtla Jarvėje. Jauni treniruoti kūnai atsistumia nuo baseino krašto ir pradeda darbuotis. Aivaras Rehė plaukia ketvirtu ar trečiu taku, kurie paprastai numatyti tariamiems numylėtiniams. 100 metrų plaukimas nugara – jo mylimiausia distancija. Visi žinojo: jis siekia patekti į Olimpines žaidynes. Nei daugiau, nei mažiau. Bet tam reikia tapti Estijos čempionu.

Posūkis. Grybšnis. Naujas grybšnis. Dar dešimt metrų. Dar penki. Priešpaskutinis grybšnis. Paskutinis. Tablo. Antras. Ne, jis neatplaukė net antras. Jis buvo tik antras. Aivaras Rehė išlipa iš baseino ir prieina prie draugo. „Tai galas, – sako jis. – Aš daugiau niekada neplauksiu“. Ant grindų laša vanduo. Lašas po lašo. Lašai greit išdžiūsta.

„Ir jis tikrai daugiau niekada neplaukė“, – po keturiasdešimties metų sako jo draugas ir klasės draugas Olevas Šulcas.

„Paprastai verslo aplinkoje už nugaros vieni apie kitus prikalba visko, – pasakoja Viljaras Arakasas. – Bet aš iš tiesų neprisimenu, kad apie A. Rehę kas nors kada nors būtų pasakojęs ką nors bloga“.

Žmonių atmintyje neišliko atskirų istorijų apie A. Rehę, bet visi atmena, koks jis buvo. Prisimena, kad kiekvienas iškart pajusdavo, kai jis įeidavo į patalpą ir prakalbdavo. Vilis Lopmanas, dirbęs su juos vos kelis mėnesius prieš penkiolika metų, pats susisiekė su leidiniu, kad pasakytų: „Jo ryškumas, švytėjimas, energija – visa tai buvo tarsi vakar“.

1981 metais baigęs mokyklą, Aivaras Rehė išvyko iš Kohtla Jarvės. Vėliau jis kartkartėmis aplankydavo tėvus. Jie buvo paprasti darbininkai, bet užaugino sūnų, kuris nuolat žengė į priekį, iškeldamas sau kone pasaulinio masto tikslus. Vieni vadina tai maksimalizmu, kiti perfekcionizmu. Žmogus nori visko arba nieko, kai „niekas“ iš tikrųjų, kaip variantas, net nesvarstomas.

2003 metų liepos 21 diena. Mokesčių departamento vadovybė buvo ką tik grįžusi po vasaros atostogų, kai jai buvo pranešta apie generalinio direktoriaus atsistatydinimą. Istorija buvo paini, o informacija apie tai, kad naujasis direktorius paskirtas ne iš saviškių departamento darbuotojų, tik dar labiau kaitino atmosferą. Bet kai į pasitarimų salę įžengė A. Rehė, nuotaikos pasikeitė. „Po susirinkimo visi pagalvojo, kad ne viskas taip jau blogai, – prisimena Maret Hallikma. – Jau iki trečiadienio vakaro aš įsitikinau: einame teisinga kryptimi“.

Aivaras Rehė / EFA nuotr.
Aivaras Rehė / EFA nuotr.


„Aivaras nebuvo mokesčių specialistas. Na ir neturėjo juo būti, nes, visų pirma, jis buvo vadovas“, – prisimena vienas iš jo kolegų. Iš pradžių A. Rehė buvo pakviestas vadovauti muitų departamentui, vėliau – mokesčių; pastarajame departamente vienas iš jo uždavinių buvo sujungti šias dvi tarnybas. A. Rehė tapo vienu iš pirmųjų aukštesnės grandies valstybinės tarnybos vadovų, kuris atėjo iš privataus sektoriaus.

„Pirmosiomis savaitėmis jis ištisomis dienomis sėdėjo darbo kabinete ir tyrinėjo glėbius popierių, kuriais pavaldiniai akimirksniu jį apkrovė. Jis skaitė šūsnis dokumentų, stengdamasis iki smulkiausių detalių įsigilinti į muitų departamento darbo esmę“. – prisimena buvęs įstaigos spaudos atstovas Aivaras Pau.

Šviesa Rehės darbo kabinete įsižiebdavo anksti ryte, anksčiausiai iš visų. O kai paskutinis darbuotojas užverdavo įstaigos duris, matydavo, kad ši šviesa vienintelė nušviečia į tamsą panirusį pastatą.

„Kai Aivaras įeidavo, atrodydavo, jog kažkas atvėrė langą ir įleido gaivaus oro“, – prisimena vienas iš jo buvusių kolegų.

Atvirumas, meilė gyvenimui, pagarba aplinkiniams – taip apie Aivarą Rehę kalbėjo žmonės. „Jis net treniruoklių salėje su visais kalbėdavosi kaip su sau lygiais“, – pastebi Prijtas Perensas.

Vyriausiasis EPL ir „Delfi“ redaktorius Urmas Soonvaldas pamena, kaip A. Rehė mokė jį elgtis su štanga, tuo pat metu spinduliuodamas „palankumą, energiją ir norą padėti“. Būtent šios savybės persilaužimo momentais tapo jo strateginiu įrankiu. Kai apsisprendi vadovauti valstybinei įstaigai, turinčiai žemą reitingą, planuoji drastiškas pertvarkas, o ateityje laukia prisijungimas prie Europos Sąjungos, tokios savybės itin gelbsti.

Aivaras Rehė
Aivaras Rehė
© Asmeninins albumas


Darbas A. Rehei buvo beveik visas gyvenimas. Beveik. „Jis – šeimos žmogus“, – sako kai kurie. A. Rehė su žmona lankydavo koncertus ir teatrą, šeštadieniais leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus. „Nuostabios dukros“, – tik joms A. Rehė leisdavo įsiterpti į savo darbo dieną. „Jam šeima buvo aukščiau visko. Net aukščiau savęs paties“, – kalba jo žmona.

2006 metų balandį ant departamento langų atsiranda užrašas: „AIVARAI, SVEIKINAME!“. Po kiek laiko tarnyboje suskamba telefonas, ir A. Rehė neįstengia nuslėpti susijaudinimo. Dabar jis dirba ne mokesčių departamente, o „Sampo pank“, (vėliau „Danske“).

Pastatas įsikūręs priešais, ir užrašas matyti labai aiškiai. Visi suprato, kad A. Rehė nori žengti toliau.

Dabar, praėjus nemažai metų, kai E. Epneris kreipiasi į banką prašydamas pakomentuoti, jis sulaukia tik iš anksto paruošto nukopijuoto teksto. Nė žodžio apie Aivarą Rehę. Kaip ir nė žodžio apie tai, kad kai kilo skandalas dėl pinigų plovimo, bankas visą kaltę suvertė Estijos padaliniui.

Išnagrinėjus banko svetainėje pateiktą informaciją apie skandalą, plika akimi matyti, kaip priešpastatomos sąvokos „Estija“ ir „mes“. Būtent „Estija“ pasielgė netinkamai, o „mes‘ viską pataisysime ir pakoreguosime.

Pasak vienos iš finansinių įmonių savininko, Estijos įmonėms daug sudėtingiau gauti lėšų iš Skandinavijos rinkų. LHV net neslepia, kad jų prašymo sugrąžinti prieigą prie kliringo doleriais svarstymas užtruko būtent dėl „Estijos žymės“. Problemų atsiranda ir pritraukiant kapitalą iš užsienio rinkų bei reitingų nustatymo procese.

Aivaras Rehė / Julia-Maria Linna nuotr.
Aivaras Rehė / Julia-Maria Linna nuotr.


„Tai nėra fenomenas. Tai, velniai griebtų, anomalija“, – sako vienas Estijos mostelėdamas ranka į vieną prieš jį ant stalo gulintį popieriaus lapą, kuriame figūruoja du skaičiai: 0,3 proc. (būtent tokia buvo „Danske“ Estijos padalinio dalis nuo visos korporacijos apimčių) ir 10 proc. (Estijoje konkrečiais metais uždirbto pelno dalis nuo bendro viso banko pelno). Tam tikru metu Estijos padalinys ėmė uždirbti beprotiškus pinigus, ir nepastebėti to pačiose viršūnėlėse buvo neįmanoma.

Dauguma įsitikinę, kad „Danske“ nurodė Estijos padaliniui tęsti verslą, gimusį jau dešimtajame dešimtmetyje. „Jautiesi įsiurbtas“, – sako vienas bankininkas. Tu negali atsisakyti, sistema tave užvaldo, tu geidi vis daugiau ir daugiau, ir net suprasdamas, kad situacija jau seniai peržengė visas padorumo ribas, tu vis tiek nesiliauji, nes visus tokius sunkius sprendimus priimi ne gimtinėje, o kažkur „aborigenų krašte“.

Aivaras Rehė / Liis Treimann nuotr.
Aivaras Rehė / Liis Treimann nuotr.


Žinoma, tai nereiškia, kad Estija viską darė teisingai. Ne. Čia būta daug neteisingų žingsnių. Žmonės tapo godūs. Arba kvaili. Arba tiesiog pasirinko netinkamą strategiją. Arba mes niekada nesužinosim. Taip kalba žmonės. Kai kas greičiausiai ėmė kyšius. Bet tą nustatys policija ir prokuratūra.

Nors Aivarui Rehei niekad nebuvo pateikti kaltinimai ir jis buvo apklausiamas tik kaip liudininkas, jis pats – ir viešai tai pripažino, – jautėsi atsakingas kaip padalinio vadovas.

„Danske“ savo kaltinimais Estijos adresu eis iki galo, – kalbėjo vienas šaltinis. – Nes jie įprato elgtis daniškai“. „Daniškai“ elgtis reiškia – kaip šeima, laikytis išvien, ginti saviškius ir mėginti suversti visas problemas „užsieniui“. Taip, nutiko, bet ten, toli, už sienų. Nors „Danske“ ir jo kontrolierius skiria tik nedidelė paminklu papuošta aikštelė, revizoriai jos neperėjo net po to, kai Estijos kontrolieriai pakėlė prieš juos balsą.

„Jeigu perspėjimas būtų nuskambėjęs iš vokiečių lūpų, jie, be jokios abejonės, būtų sureagavę“, – sako Johnas Hansenas.

Aivaras Rehė
Aivaras Rehė
© Asmeninins albumas


A. Rehė pasikeitė (ar nepasikeitė?) ne iš karto. Ankstyvą 2017 metų pavasarį kolega sutinka jį viename renginyje. „Jis atrodė pavargęs“. Į klausimą „Kaip reikalai?“ atsako, kad „užsiima savimi“. Visa kita buvo kaip visada: šypsena, draugiški apsikabinimai, šiltas pokalbis.

2018 metų vasarą kitas kolega sutinka A. Rehę koncerte, vykusį Kadriorgo parke. „Jis buvo toks kaip anksčiau“, – pasakoja kolega. Na gal tik labiau pražilęs.

Po kelių mėnesių senas pažįstamas susitinka A. Rehę Nymės turguje. „Jis nepasikeitė“, – sako vyras, bet priduria, kad kažkodėl tą akimirką jo galvoje šmėkštelėjo mintis apie slaptas žmogaus sielos kerteles.

Daugelis kalba, kad bent jau iki 2019 metų žiemos A. Rehė šiek tiek pasikeitė išoriškai, bet tai buvo pokyčiai, kuriuos laiko veikiami patiria visi. O štai vidumi jis išliko savimi. Arba gal tiesiog nedemonstruodavo visų savo emocijų ir jausenų. Būdami A. Rehės vietoje daugelis būtų palūžę, bet jis – ne. Jis nesėdėjo ant sofos į viską numodamas ranka, juk tada jis būtų ne jis. Beveik visi paskutiniai jo metai buvo pripildyti tos pačios energijos, kaip ir anksčiau. Jis ieškojo naujos darbo vietos, siūlė savo kandidatūrą, mėgino laimę.

Aivaras Rehė / MAIRI HÜÜDMA nuotr.
Aivaras Rehė / MAIRI HÜÜDMA nuotr.


„Tai, kas nutiko A. Rehei, galima prilygtini mokykliniam pjudymui“, – sako Rainas Lohmusas.

„Labai tiksliai pasakyta“, – priduria Juris Kiao.

„Jis buvo auka“, – papildo Viljaras Arakasas.

Ne, ne finansų inspekcijos auka, o visuomenės auka. Kaip ir nuo daugelio kitų, sėkmė nuo A. Rehės nusigręžė vėlų 2017 metų vasario 22 d. vakarą, kai Vladimiras Putinas pranešė savo artimai aplinkai, kad reikia susigrąžinti Krymą. Rusijos puolimas sujudino Jungtines Valstijas, šoktelėjo dėmesys visiems įmanomiems finansiniams srautams. Beje, dėl bankininkystės verslo specifikos buvo atidžiai tikrinama ne tik tai, kas daroma, bet ir tai, kas jau padaryta.

„Aš kas rytą sau sakau, kad ši diena gali būti man paskutinė darbe, – sako vienas bankininkas. – Juk šiandien kas nors gali iškelti aikštėn sprendimą, kurį esu priėmęs prieš dešimt metų ir kuris tada buvo teisėtas, o dabar – ne“.

Buvęs finansų ministras Madis Jjurikė sako susitikęs bankininkų iš visos Europos, kurie pripažįsta, jog visi jie iki 2015 metų darę dalykus, neatitinkančius šiuo metu galiojančių taisyklių.

Pinigų plovimo sferoje daugybė pilkųjų zonų, o visuotinio pasmerkimo kontekste tokių nėra. Čia tik balta arba juoda. Kokiu mastu tą juto A. Rehė, mes niekada nesužinosime. „Greičiausiai jis juto neteisybę. Kitaip nebūtų buvusios tokios baigties“, – sako Olaris Taalas. Kai kurie šaltiniai pažymi, kad A. Rehė labai susijaudino, kai buvo išrinktas spaudos priešu.

Aivaras Rehė / Pangaliit nuotr.
Aivaras Rehė / Pangaliit nuotr.


„Aš irgi buvau Domo bažnyčioje, – pasakoja Dmitrijus Jegorovas. – Susirinko šimtai žmonių. Sėdėjau paskutinėje eilėje, todėl mačiau visus, kad atėjo, jų akis. Daugelio žvilgsnis buvo tarsi nukreiptas į save. Jų akyse vienu metu ir liūdesys, ir viltis, ir tu niekad nežinai, kas ims viršų. Vieną trumpą akimirką šią maišatį žvilgsnyje, žiūrėk, keičia tuštuma, tada vėl gama emocijų. Sutrikimas. Nesugebėjimas suprasti. Susitapatinimas“.

Susitapatinimas. Būtent jis stingdė žmones, vertė pralieti ne vieną ašarą ar ramiais vakarais stebėti, kaip miega jų vaikai. Ne tik politikai susitapatindavo su A. Rehe, bet ir daugelis kitų. Pasak vienos finansinės įmonės savininko, jie su bičiuliais apie tai kalbėdavo ištisas valandas. Jie nė nepažinojo Aivaro Rehės, bet norėdami užsimiršti, nuolat siurbčiodavo konjaką, kitaip buvo neįmanoma. Tik toks trumpas užsimiršimas padėdavo bent trumpam prislopinti baimę: jo vietoje galėjau būti aš.

„Viršūnėje tu visada vienas, – sako vienos iš didžiausių Baltijos įmonių vadovas. – Estijoje tu tarsi nupieštas žmogeliukas“. Tu negali pavargti, o jeigu prisipažinsi, jau kitą rytą tavo bendrovės akcijų vertė nukris.

„Negalėčiau pasakyti, kad visi aukštesnės grandies vadovai Estijoje jaučiasi įstumti į neviltį. Bet daugelis – taip. Tik niekas neprisipažįsta.“ Ypač tie, kurie įpratę laimėti – dešimtojo dešimtmečio karta.

„Aš matau, kad nugalėtojų karta moraliniu požiūriu pasidavė, – sako vienas verslininkas. – Jie ruošiasi trauktis. Perduoda savo įmones vaikams ir išvyksta iš Estijos. Jie nebejaučia jokių gyvenimo džiaugsmų“. Taip kalba daugelis.

„Tai pavojinga karta. Jie įpratę gauti viską ir iškart. Jie nemoka senti“, – priduria žmogus, kuris pažįsta daugiau nei kelis šimtus vietos vadovų.

Vėlyvas ruduo. Vakaras. Paskutinis interviu straipsniui. Po pokalbio, jau išeidamas, bankininkas staiga prisimena, kad pagal naują Bazelio universiteto reitingą Estija yra šalis su žemiausia pinigų plovimo rizika. „Estija – numeris pirmas, skaidriausia pasaulyje“, – sako jis. Danija nuo jos atsilieka keturiolika pozicijų.

Straipsnis parašytas gavus Aivaro Rehės šeimos sutikimą.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.5686

Ventspilio merui paskelbtų JAV sankcijų poveikis dar neaiškus (1)

JAV sankcijų Ventspilio merui Aivarui Lembergui poveikis Latvijos ekonomikai kol kas nėra...

Taršos mokestį siūlo taikyti ne visiems automobiliams (73)

Seime į priekį iriantis taršių automobilių mokesčiui, juo siūloma neapmokestinti istorinių,...

Nausėda žada kovoti dėl didesnių ES išmokų žemdirbiams, tikisi protingo kompromiso

Prezidentas Gitanas Nausėda žada Europos Sąjungoje ( ES ) kovoti dėl didesnių tiesioginių...

Fernandezas kreipėsi į TVF: Argentina nori sumokėti savo skolą, bet negali (1)

Naujasis Argentinos prezidentas Albertas Fernandezas antradienį kreipėsi į Tarptautinį valiutos...

Top naujienos

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (9)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (82)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (72)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...

Po įspūdingo mūšio Adomaitis priekaištavo LKL: suprantu, tai verslas, bet kur tada prioritetai (35)

Vilniaus „Rytas“ (4/5) antradienį vakare ne tik įveikė Bursos „Tofaš“ komandą (4/5),...

Lietuvą pasiekė šaltesni orai – saulė švies, bet nešildys (3)

Ankstų trečiadienio rytą bus ne tik slidu, bet ir šaltoka, daugelyje rajonų temperatūra sieks...

Už borto – Amsterdamo auksiniai berniukai ir Milano vilkai (1)

Praėjusiame sezone UEFA Čempionų lygos pusfinalį pasiekęs ir Europą atakuojančiu futbolu...

Giedrius Drukteinis

29 Volstryto maklerio taisyklės (1)

„Tas, kas žino, nesako. Tas, kas sako, nežino“, – mėgo kartoti ilgametis legendinio Volstryto...

Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus (13)

Viktorijos krioklys , kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį...

5 kavinių ir restoranų gudrybės, kurios kenkia mūsų organizmui (9)

Absoliutus sąžiningumas verslo pasaulyje – reiškinys retesnis, nei norėtųsi. Dauguma...