Nedarbas Europoje šiais metais sumažės nežymiai - nuo 11,8 iki 11,7 proc., augimas stringa, daugumoje šalių atlyginimai neauga, o tokioms valstybėms kaip Švedija ir Prancūzija prireiks dar ne vienų metų, kad darbo rinkos būtų reformuotos, sakė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.
"Todėl labai pavojinga skelbti, esą krizė praėjo, nes tai gali suklaidinti įmones, gyventojus, profsąjungas, kurie turi teisingai vertinti krizę, kad galėtų šį procesą įveikti", - sakė A. Borgas.
Švedija nepriklauso euro zonai, o A. Borgas yra vienas griežčiausių kritikų, vertinančių euro zonos pastangas įveikti skolų krizę.
Pasaulio ekonomikos forume vykusio uždaro posėdžio dalyviai teigia, kad šiais metais Davoso forume buvo jaučiama mažesnė įtampa nei prieš 12 mėnesių, kai visi galvojo apie viena: būtina kuo skubiausiai gelbėti euro zoną nuo krizės.
Kinijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Yi Gang išsakė susirūpinimą dėl prekybos protekcionizmo. "Protekcionizmas - tai didelė problema, be to, kiekybinio švelninimo politika, kurią vykdo išsivysčiusios šalys, kelia neapibrėžtumą finansų rinkose, - sakė jis interviu "Reuters". - Per didelis likvidumas, pasaulinio likvidumo perteklius. Konkurencinė devalvacija - tai, be abejonės, tik vienas šio klausimo aspektų".
Vienas aukštas Europos banko pareigūnas, nepanoręs skelbti savo pavardės, sakė, kad optimizmas, vyraujantis finansų rinkose, esą euro zonos iširimo rizika jau nužengė praeitin, neatitinka tikrovės. "Krizė nesibaigė, ir vyraujanti nuomonė, esą pašalinės rizikos išnyko, yra pavojinga nuomonė", - sakė jis.
