Prognozuojama, kad atlyginimų augimas šiemet sieks apie 5 proc., pagrindinė to priežastis - kvalifikuotų darbuotojų stygius. Jiems atlyginimai galėtų augti ir sparčiau. Tačiau naujienų paskelbta uždirbantiems minimalią algą - nuo 2015 m. ji galėtų padidėti 100 litų.
"Mes prognozuojame, kad minimalus atlyginimas bus padidintas, bet ne taip radikaliai kaip tikisi Darbo partija ir Seimo pirmininkė", - teigė N. Mačiulis.
Savo rinkiminėje programoje prieš Seimo rinkimus Darbo partija skelbė, jog MMA turėtų siekti 1509 litų.
Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) sudaro 1000 litų. Atitinkamai apie 10 proc. turėtų padidėti ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).Tačiau darbo neturintiems žmonėms gerų naujienų mažėja - bankas padidino nedarbo prognozes šiems ir kitiems metams. Skaičiuojama, kad šiemet nedarbas išliks 10 proc. Anot N. Mačiulio apie dešimtadalis šalies darbingo amžiaus žmonių neturi tinkamos kvalifikacijos, dėl to Lietuvoje natūralus nedarbas siekia apie 10 proc.
Prognozuojama, jog nedarbas Lietuvoje šiemet mažės panašiu tempu kaip ir pernai. 2012 m.
nedarbas Lietuvoje siekė 13,4 proc., šiemet prognozuojama, kad jis sudarys 11,7 proc., o 2015 m. - 9 proc.
Visgi, bankas prognozuoja, jog nepaisant ne itin optimistiškų prognozių, šiemet augs tiek gyventojų, tiek verslo paskolų portfelis.
Dėl euro įvedimo Lietuvoje prognozuojamas nuosaikus nekilnojamojo turto (NT) kainų didėjimas: apie 5 proc. per metus.
Pasak N. Mačiulio, nors gyventojai turės lūkesčių, kad NT kainos augs, jų augimas išliks nuosaikus ir ikikrizinį lygį galėtų pasiekti per dešimtmetį: 2023-aisiais.
Ekonomikos augimas - lėtesnis
Bankas paskelbė, kad šalies ekonomikos sektorių slopino tik keli sektoriai. Nekonkurencingomis bankas įvardijo chemijos ir naftos pramonę.
N. Mačiulis paaiškino, jog šalies naftos perdirbimo gamykla ir didžiausia trąšų gamykla susiduria su konkurencingumo problemomis, mažėja jų eksportas. Skaičiuojama, jog "Orlen Lietuva" ir "Achema" sudaro apie ketvirtadalį visos šalies pramonės.
"Nėra prielaidų dėl kurių galima prognozuoti šių sričių atsigavimą ar eksporto padidėjimą", - sakė N. Mačiulis.
Prognozuojama, jog šiemet ir kitąmet pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu išliks namų ūkių vartojimas, kuris 2014-2015 m. augs po 4,5 proc.
“Swedbank” vyriausias ekonomistas vardija, jog šiemet išorinės rizikos yra itin sumažėjusios ir neigiamo scenarijaus tikimybė yra mažiausia per penkerius metus bei siekia 15 proc. Tai reiškia, jog prognozuojamas augimas Europoje turėtų vykti, o problemos Pietų Europos valstybėse yra sprendžiamos.
Visgi, Europos ekonomika susiduria su vienu rimtu pavojumi - defliacija. Manoma, kad infliaciją Europoje, kuri šiuo metu nesiekia 1 proc., bus siekiama padidinti iki numatyto 2 proc. kriterijaus. Nors atrodytų, jog kainų mažėjimas yra naudingas gyventojams, visgi N. Mačiulis primena, kad defliacijos ir atlyginimų mažėjimo spiralė ekonomikai yra pakankamai pavojingas reiškinys ir tai galima buvo matyti iš Japonijos ekonomiką sukausčiusios stagnacijos.
