Su DELFI susisiekęs skaitytojas teigė pasijutęs įžeistas, kai bankas atsisakė jam padėti.
„Esu paprastas Lietuvos pilietis – mokesčių mokėtojas. Nusprendžiau, kad privalu parašyti apie „jų“ požiūrį į mus – paprasčiausius piliečius, kurie kuria darbo vietas. Galbūt labai mažai, bet sukuria“, - pasakojo verslininkas.
Savo istorija pasidalinti vyras nusprendė ir pasklidus informacijai apie bankų mokamus pelno mokesčius.
„Aš turėdamas šeimos verslą, kuriame dirba trys asmenys, sumoku daugiau kaip tris kartus pelno mokesčio, bet duriu galą su galu, o jie (bankai – DELFI) gaudami milijonus sugebėjo sugeneruoti tik 3 tūkst. Lt. Vadinasi, pagal šiuos skaičius mano verslas pelningesnis nei didelio kapitalo – banko, išmokančio sau šešiaženklius dividendus“, - įžvalgomis dalijosi Andrius.
Verslas neteikia tiesioginės naudos žmogui?
Vyras pasakojo, kad prieš tris mėnesius atidarė parduotuvę. Verslininkauti jis pradėjo 2010 m. Iš pradžių pašnekovas dirbo turėdamas individualios veiklos pažymėjimą ir veiklą vykdė internetu.
„Po pusantrų metų steigiau uždarąją akcinę bendrovę (UAB), nes nebesugebėjau visko padaryti vienas. Be to, pinigų srautai padidėjo. Dar po metų tam, kad palengvinčiau savo klientams dalią, nutariau atidaryti parduotuvę“, - pasakojo vyras.
Parduotuvėje jam prireikė mokėjimo kortelių skaitytuvo. „Norima, kad dirbčiau kuo skaidriau ir būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, todėl bandau daryti viską, ko reikalauja valdžia“, - tikino Andrius.
Vyras pasakojo, kad dėl skaitytuvo kreipėsi į SEB banką.
„Ir ką Jūs manote? Paprašęs šio, subtiliai tariant, paprasto dalyko iš SEB banko, aš gaunu atsakymą: „Mes neteikiame paslaugų tokiems verslams, kurie neteikia tiesioginės naudos žmogui“, - sakė verslininkas.
Andrius prasitarė, kad jis gyvenimui užsidirba prekiaudamas sekso prekėmis.
„Mes turime tik šio banko (SEB - DELFI) sąskaitą, darbuotojai taip pat gauna atlyginimus per šį banką. Be to, esame pasiėmę būsto paskolą ir visus kitus produktus, kuriuos jie siūlė – vartojimo kreditai, pensijų fondai. Tai, jei mūsų pinigai tokie „kruvini“, „kalti“, kodėl šių paslaugų neatsisakė teikti?“ - retoriškai klausė verslininkas.
Taip pat verslininkas nesutinka, kad jo teikiamos paslaugos neteikia naudos žmogui.
„Net 70 poc. klientų atvyksta pas mus, nes jiems reikia pagalbos: prezervatyvai – norisi saugaus sekso; lubrikantai – priemonė, gerinanti tai, ko nedavė gamta; prietaisai, padedantys moterims mankštinti dubens raumenis tam, kad vėliau pajustų tikrąjį orgazmą. Aš nekalbu apie vyrus – prostatos problemos, erekcijos sutrikimai. Be to, į mus kreipiasi vyrai po prostatos operacijos, dėl Peironio ligos“, - pasakojo pašnekovas.
SEB: prieš išduodant skaitytuvus įvertiname verslo veiklos sritį
SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas teigė, kad bankas atskirų atvejų komentuoti dėl konfidencialumo negali, tačiau patvirtino, kad verslo įmonei atsisakyti išduoti mokėjimo kortelių skaitytuvus kredito įstaiga gali.
„Bankas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir tik tuomet priima sprendimą suteikti galimybę naudotis konkrečia paslauga ar ne. Todėl prieš priimdamas sprendimą leisti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvą, bankas įvertina kliento situaciją, jo verslo veiklos sritį, galimas susijusias rizikas ir tuomet priima galutinį sprendimą. Laikydamasis konfidencialumo, bankas negali komentuoti konkretaus jūsų aprašomo atvejo“, - komentare teigė banko atstovas.
Pasak A. Žilinsko, verslas, norintis turėti mokėjimo kortelių skaitytuvą, bankui turi pateikti prašymą, kurioje privalo nurodyti savo įmonės duomenis, vykdomos veiklos pobūdį ir mastą.
„Bankas išnagrinėja galimybę teikti paslaugą ir, jeigu priimamas teigiamas sprendimas, pateikia pasiūlymą dėl aptarnavimo sąlygų. Teigiamo sprendimo atveju procedūra (su skaitytuvo įrengimu) trunka iki savaitės. Jeigu bankui kyla papildomų klausimų, procedūra gali užtrukti ir ilgiau“, - aiškino SEB banko atstovas.
Komentuodamas apie verslininko paaiškinimą, kodėl, jo nuomone, įmonei nebuvo išduotas banko kortelių skaitytuvas, A. Žilinskas teigė, kad banko darbuotojai negalėjo atsakyti, jog verslas „neteikia tiesioginės naudos žmogui".
„Tokio kriterijaus kaip verslo teikiama nauda žmogui bankas tikrai nevertina, todėl toks banko darbuotojo paaiškinimas klientui apskritai negalėjo ir neturėjo būti pateiktas, jei bankas priėmė sprendimą neteikti konkrečios paslaugos", - sakė jis.
Rinkos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje mokėjimo kortelėmis atliekama ketvirtadalis atsiskaitymų.
