Milijonais dalinsis su valstybe
Seimas priėmė specialų bankų solidarumo mokestį – bankai valstybei atiduos 100 milijonų eurų pelno. Solidarumo mokesčio milijonai bus skirti šalies gynybai stiprinti. Kiek tiksliai kiekvienas bankas turės pervesti – esą dar neaišku.
„Pirmasis avansinis mokėjimas numatytas rugpjūčio viduryje“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (TS-LKD) Mindaugas Lingė.
Bankų pelnai dabar rekordiniai, bet solidarumo mokestis bus skaičiuojamas nuo ilgamečio, tai yra mažesnio pelningumo. Formulė – gana sudėtinga.
„Imamas ketverių metų laikotarpis, žiūrima, kiek uždirbama ir, kas yra uždirbama 50 procentų daugiau nuo keturių metų vidurkio ir tik ta dalis, grynai kalbant apie grynąsias palūkanas, yra apmokestinama, taikant 60 procentų tarifą“, – aiškino M. Lingė.
Aišku tiek, kad rekordiniai šių metų pelnai yra tokie, kokius Vyriausybė ir prognozavo, taigi šiemet bankai turėtų atiduoti bent 100 milijonų eurų pelno.
„Tikimasi virš 130-ties milijonų. Tai ką rodo skaičiai, kurie yra skelbiami, tai, panašu, kad panašių sumų bus galima ir tikėtis“, – teigė M. Lingė.
Rekordinių pelnų priežastys
Pagrindinė rekordinių bankų pelnų priežastis akivaizdi – padidintos palūkanos už paskolas.
„Pirmiausia, išaugusios palūkanų normos, kurios greičiau persidavė paskolų palūkanų normas negu į indėlių“, – teigė Lietuvos banko skyriaus vadovas A. Prapiestis.
Į bankus plūstelėjo ir daugiau pinigų – daugėja terminuotų indėlių, nes auga palūkanos ir už juos. Taip pat daugėja ir bankų skolinamų pinigų – paskolų gavėjų mažiau, bet skolinamos didesnės sumos.
„Labai stiprūs yra prieaugiai, kurių pagrindinėmis priežastimis galima būtų laikyti tiek išsiplėtusią kredito bazę, tiek indėlių bazę, nes tiek indėlininkų atsirado daugiau, tiek kredito daugiau“, – teigė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Žmonėms už indėlius bankai siūlo beveik perpus mažesnes palūkanas nei patys reikalauja už paskolas.
„Būsto paskolų palūkanų normos šiuo metu naujiems būsto kreditams siekia apie 5,5 procento, įmonėms – apie 6 procentus. Tuo tarpu, kalbant apie indėlių palūkanų normas, tiek gyventojams, tiek įmonėms jos siekia apie 3-3,5 procento“, – teigė A. Prapiestis.
Anot ekonomistų, nemažas skirtumas tarp indėlių ir paskolų palūkanų – dar viena pelnų priežastis.
„Gan protingai savo atžvilgiu taiko žirkles, kada už kreditą palūkanas padidina šiek tiek daugiau negu, kad už indėlius ir finale, tokiu atveju, štai 2022 metais, jie galėjo džiaugtis labai gerais finansiniais rezultatais“, – teigė A. Bartkus.
Dar viena pelnų priežastis yra tai, kad didžiausi bankai turi tiek daug klientų ir pinigų, kad neatsiranda motyvacijos siūlyti ką nors pigiau.
„Negalime slėpti to fakto, kad ir konkurencija banko sektoriuje yra mažesnė, lyginant su kitomis euro zonos šalimis“, – teigė A. Prapiestis.
Rodikliai įspūdingi
Anot Lietuvos banko, labai santūriais skaičiavimais, per visus šiuos metus bankai Lietuvoje uždirbs milijardą, o gal ir 1,5 milijardo eurų. Tai – įspūdingi rodikliai. 1,5 milijardo eurų būtų dešimtadalis viso metinio valstybės biudžeto. Ekonomistas neabejoja, kad Seime bus siūloma dar apmokestinti bankus.
„Aš beveik esu garantuotas tuo, kad kada politikai Seime svarstys šį klausimą, jie sakys, kad mums reikėjo dar didesnį solidarumo mokestį jiems pritaikyti, nes štai, žiūrėkite, kokie pasakiški rezultatai“, – teigė A. Bartkus.
Solidarumo mokestis galios šiemet ir kitąmet. Finansų ministerijos skaičiavimais, per tą laiką bankai turėtų pervesti 400 milijonų eurų. Kuo daugiau pelno bankai turės iš palūkanų, tuo didesnis bus ir mokestis. Finansų ministerija nurodo, kad papildomi mokesčiai bankams neplanuojami.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: