M. Zalatoriaus teigimu, banko sektoriui praėjusieji metai buvo puikūs.

„Bankų pelningumas yra tiesioginis mūsų ekonomikos pavyzdys. Yra sakoma, kad jeigu yra gerai klientui, bus gerai ir bankui. Jeigu klientui blogai, tai ir bankui blogai. Tai ta tiesioginė sąsaja tikrai yra. Bankiniam sektoriui praėjusieji metai buvo puikūs“, - laidoje „DELFI diena“ sakė Mantas Zalatorius.

M. Zalatorius ragina nebijoti pelningo banko, nes rizika iškyla tuomet, kai jis uždirba gerokai per mažai.

„Visų pirma, reikia pasakyti, kad nereikia bijoti pelningo banko. Reikia bijoti to banko, kuris arba neuždirba pelno, arba uždirba gerokai per mažai. Ar situacija tvari, žiūrint į ką žvelgsime. Jeigu žiūrėsime į nuosavo kapitalo grąžą, tai ji yra 13 procentų. Tai yra neblogai, situacija yra užtektinai tvari. Kol kas turėjome pelno augimą, tai rodo, kad ekonomika auga, tačiau kurioje ciklo vietoje esame – atsakymo niekas negali pateikti“, - taip pat kalbėjo M. Zalatorius.

Mantas Zalatorius

Jam nepritarė S. Jakeliūnas, sakydamas, kad toks paveikslas – gana iškreiptas.

„Jeigu indėlininkai yra bankų klientai, o atrodo, kad taip galima vadinti, tai tų indėlininkų sąskaita ir yra kraunami pelnai. Infliacija yra 2-3 procentai, taigi nesakyčiau, kad viskas yra taip sąžininga ir tvaru. Daugybė pinigų, kuriuos imituoja patys bankai, tų pinigų daug, bet pigių pinigų sąskaita bankai ir uždirba tuos pelnus.Jeigu palūkanos pradės kilti, o anksčiau ar vėliau tai įvyks, situacija pasikeis, bet paskolų palūkanos pradės kilti, taigi aš sakyčiau, kad situacija yra rizikinga, o grėsmių yra įvairių. Tai yra nenormalu, kad už indėlius yra mokamos arti 0 palūkanos. Skolininkai gyvena taupančiųjų sąskaita“, - sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Visų pirma, palūkanos yra susijusios su rizika. Rizikos vertinimas yra ypatingai kompleksiškas dalykas. Veiksnių yra begalė, bet bendrai palūkanos – atspindys.
M. Zalatorius

Anot M. Zalatoriaus, gali būti, kad ateityje palūkanų norma augs ir situacija keisis, tačiau šiuo metu skolinimasis yra pigesnis, nei bet kada anksčiau.

„Realybė yra tokia, kad tarpbankinių paskolų normą nustato rinka. Viena vertus, neigiamos palūkanos rodo, kad banko indėlininkas negali tikėtis kažkokių palūkanų. Kita vertus, ir skolinimas yra pigesnis nei bet kada anksčiau. Savaime suprantama ta palūkanų norma kažkada augs ir situacija bus kitokia“, - laidoje „DELFI diena“ sako M. Zalatorius.

„Visų pirma, palūkanos yra susijusios su rizika. Rizikos vertinimas yra ypatingai kompleksiškas dalykas. Veiksnių yra begalė, bet bendrai palūkanos – atspindys“, - taip pat pabrėžia jis.

Aš manau, kad „Revolutas“ buvo ir yra klaida, ją reiks išspręsti.
S. Jakeliūnas

Tuo tarpu S. Jakeliūnas primena tai, kad kai bankų sistemoje pradeda dominuoti politiniai aspektai, vaizdas pačioje ekonomikoje gerokai išsikreipia.

„Aš manau, kad patys bankai ir formuoja ekonomikos būklę bent jau iki krizės tikrai taip buvo. Bankai yra dominuojanti sistema ekonomikoje, todėl kvestionuoju bankų atstovų dalyvavimą politikoje. Nematyti to – nesolidu“, - sako S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas

„Aš manau, kad „Revolutas“ buvo ir yra klaida, ją reiks išspręsti“, - taip pat kalba S. Jakeliūnas.

Tuo tarpu M. Zalatorius atkirto S. Jakeliūnui ir paragino pažvelgti į faktus, kuriuos, anot jo, labai aiškiai galima pamatyti ir Lietuvos banko puslapyje.

„Jeigu pažiūrėtume į faktus, galime pasakyti, kad šiai dienai veikia 6 bankai, aptarnaujantys Lietuvos gyventojus. Taip pat veikia tuzinas unijų, yra išduotos trys naujos bankinės licenzijos. Visa tai galima pamatyti Lietuvos banko puslapyje. Taigi kalbant apie konkurenciją, tai tokios konkurencijos mokėjimų rinkoje dar nebuvo. Tada yra kitas klausimas – koks mūsų lūkestis, kiek mes įsivaizduojame, kad gali būti stiprių bankų valstybėje, kur yra 2,8 milijono gyventojų ir jų nuolat daugėja. Mums apie tai būtina padiskutuoti, jeigu turime lūkestį, kad užvirs didžiulė kruvina kova dėl kliento, tada mūsų lūkestis – nerealus.

Nenorėčiau skaidyti bankinės sistemos į rimtus ir nerimtus bankus. Kaip nauji naujai startuojantys bankai keis visą paveikslą, parodys tik laikas. Jeigu tikimasi greito poveikio, tai neįvyks.
M. Zalatorius

Jeigu tas lūkestis, kad skolinimo palūkanos bus nulinės – irgi nerealu. Šią diskusiją būtų įdomu turėti. O realu turėti galbūt 10 bankų, o konkurencija tikrai išliks. O grįžtant prie Jakeliūno teiginio apie kažkokius pinigų išvežimus arba bandymą lobti klientų sąskaita, tai vieną kartą reikia dėti brūkšnį, negalima bandyti supriešinti“, - sako M. Zalatorius.

Stasys Jakeliūnas, Mantas Zalatorius

„Kalbėkime faktais, o ne tezėmis, kurios yra nepagrįstos“, - jam oponavo S. Jakeliūnas.

Zalatoriaus nuomone, labai rizikinga vienus bankų sistemos naujokus vadinti rimtais, o kitus nerimtais. Taip pat jis pabrėžia, kad dabartinėje situacijoje išlošti gali visi.

„Nenorėčiau skaidyti bankinės sistemos į rimtus ir nerimtus bankus. Kaip nauji naujai startuojantys bankai keis visą paveikslą, parodys tik laikas. Jeigu tikimasi greito poveikio, tai neįvyks. Tačiau išloš visi – tiek rinks naujokai, tiek senbuviai“, - sako M. Zalatorius.

„Su tuo sutinku, kad standartai turi būti vienodi“, - laidoje sakė S. Jakeliūnas.

Pirmavo „Swedbank“

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, 2018-ųjų pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui.

Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ metų pabaigoje buvo sukaupęs 9,354 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Per praėjusius metus „Swedbank“ turtas padidėjo 19,7 procento.

Antroje vietoje buvo SEB bankas – jo sukauptas turtas pernai ūgtelėjo 1,8 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 7,857 mlrd. eurų, arba 27,5 proc. viso bankų sistemos turto. 6,777 mlrd. eurų turto (1,1 proc. mažiau nei prieš metus) turintis „Luminor“ bankas (įsteigtas susijungus DNB bankui ir „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui) užėmė 23,7 proc. rinkos.

Ketvirtas pagal valdomą turtą 2018 metų pabaigoje buvo Šiaulių bankas – jo turtas per metus padidėjo 11,5 proc. iki 2,23 mlrd. eurų ir sudarė 7,8 proc. viso bankų sistemos turto.

Bendras Lietuvoje registruotų komercinių bankų turtas metų pabaigoje siekė 27,035 mlrd. eurų (94,5 proc. visos bankų sistemos turto), užsienio bankų filialų turtas buvo 1,585 mlrd. eurų (5,5 proc.) – atitinkamai 7,2 proc. daugiau ir 24,9 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje.

Bendras bankų sistemos turtas per praėjusius metus išaugo 4,7 proc. ir gruodžio pabaigoje sekė 28,62 mlrd. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (317)