aA
Lietuvos bankams gerokai padidinus komisinius už atsiskaitymus grynaisiais, žmonės rado išeitį - ėmė eiti į kitas mokėjimo įstaigas ir kredito unijas.
Bankai pasiekė „pergalę" prieš klientus, ateinančius su grynaisiais
© DELFI / Audrius Solominas

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje tik 13 proc. pervedimų grynaisiais buvo atliekamas banko skyriuje.

Absoliučią daugumą - 87 proc. - tokių operacijų vartotojai atliko mokėjimo įstaigose: pašte, mokėjimo terminaluose, prekybos vietose bei kredito unijose.

Įtaria kartelį

„Pasikalbėjau su bankų skyrių atstovais, nenoriu jų čia įvardyti, kurie sako, kad tuo siekiama sumažinti klientų srautus į skyrius irkad  būtų galima atleisti darbuotojus kartu padidinant pelną“, - trečiadienį pradėdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį kalbėjo jo pirmininkas Bronius Bradauskas.

Jis tvirtino gaunantis nusiskundimų iš piliečių, ypač pensinio amžiaus, jog „bankų įkainiai už mokėjimus grynaisiais yra apiplėšimas vidury baltos dienos".

Taip pat pirmininkas svarstė, ar tai nekvepia susitarimais, nes dauguma bankų įkainius padidino beveik vienu metu.

Bronius Bradauskas
Bronius Bradauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Aš čia aiškiai įtariu kartelinį susitarimą, kaip  visuose bankuose vienu metu mokėjimas gali būti 8 Lt", - dėstė jis. Komitetas nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą.

Dar vienas B. Bradausko siūlymas problemai spręsti - įkurti valstybinį banką. Tačiau šios jo idėjos kiti komiteto nariai palaikyti neskubėjo.

Nori atsikratyti ateinančių su grynaisiais

Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas posėdyje pripažino, kad bankams nereikia grynaisiais mokančių klientų.

„Bankai nenorėtų, kad žmonės ateitų su grynaisiais pinigais. Tai nėra būdas pasipelnyti, tai yra būdas atsikratyti (klientais – DELFI)“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad tik Lietuvoje pervedant pinigus internetu imamas komisinis ir iš mokėtojo, ir iš gavėjo.

„Atlikti mokėjimą (internetu – DELFI) Lietuvoje kainuoja iki trijų litų, nes moka ir mokėtojas, ir gavėjas. To nėra nei Latvijoje, nei Estijoje“, – tvirtino M. Jurgilas, pridūręs, kad atsiskaitymai kortelėmis Lietuvoje taip pat yra nenuosekliai brangūs.

Vėliau žurnalistų paklaustas, kodėl skiriasi įkainiai Baltijos šalyse, jis sakė: „Interpretacijų gali būti įvairių, tačiau yra kitokia rinka, nors bankai tie patys. Galbūt kažkur buvo padaryta klaidų, bet jų nebuvo padaryta prieš pusmetį ar metus. Jų buvo padaryta galbūt prieš dešimtmetį, kai buvo leista bankams stambėti“.

Lietuvos banko valdybos narys nesiėmė komentuoti politikų pareiškimų dėl įtariamo kartelio, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad vieši komentarai sumažina galimybės atlikti teisingą tyrimą.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Šiuo metu mes negalime reguliuoti įkainių. Jeigu būtų politinė valia ir nacionaliniame lygmenyje būtų įgyvendintas reguliavimas arba bazinės sąskaitos reikalavimas (iš kurios galima mokėjimus atlikti nemokamai - DELFI), galėtume tai daryti. Šiuo metu tik keliama problema, bet sprendimo nėra“, - dėstė jis.

Visoje Europos Sąjungoje diskutuojama apie specialią direktyvą, numatančią teisingus įkainius už bankų paslaugas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad Lietuvos su kaimynais lyginti negalima, nes Latvijoje ir Estijoje taikoma kitokia kainodara – sumokamas fiksuotas abonementinis mokestis, suteikiantis galimybę atlikti kelis mokėjimus.

„Tiems, kurie retai naudojasi bankinėmis paslaugomis, mokėjimas už kiekvieną operaciją yra naudingesnis, žinoma, tiems, kurie dažniau naudojasi, tai nėra labai patrauklu“, - pripažino jis.

S. Kropas tvirtino, kad bankai elgiasi socialiniai atsakingai – moko senjorus naudotis internetu ir suteikia tam tikrą kiekį nemokamų pervedimų. „Aš jau senjoras, bet niekur negavau nuolaidos“, - replikavo B. Bradauskas.

„Žinoma, 8 Lt mokestis (už mokėjimą banke grynaisiais – DELFI) atrodo šokiruojančiai, tačiau tuo tarsi norima pasakyti, kad nereikia mokėti už tai, už ką galima nemokėti“, - kalbėjo jis.

Vėliau žurnalistams S. Kropas pridūrė: „Operacijos grynaisiais yra brangios ir nepadengia išlaidų, taigi šį žingsnį paskatino bankų siekis išlaidas padengti pajamomis. Neįsivaizduoju,kaip galėtų būti atliekami susitarimai. Tikrai jų nėra“.

Situacija yra nevaldoma

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė tvirtino, kad visos bėdos kyla dėl to, kad mūsų šalyje keli bankai užima didelę rinkos dalį.

„Mes mokame triskart: darydami pavedimą, jį priimdami ir už sąskaitos aptarnavimą. Tai yra tikrai reta Europoje situacija, kuri yra nevaldoma. Ji nevaldoma todėl, kad mes turime oligopolinę situaciją – kelis stambius žaidėjus. Jiems net susitarti nereikia, jie pažiūri, ką daro vienas ar kitas ir jie pagal tai reguliuoja savo gyvenimą“, - žurnalistams po komiteto posėdžio sakė jis.

Palyginti bankų įkainius galite čia.

Dar prieš dvejus metus bankuose klientai atlikdavo 60 proc. operacijų grynaisiais, konkurentams tekdavo apie 40 proc. Iš viso šiemet antrąjį ketvirtį atlikta 14,2 mln. tokių pervedimų, iš jų 12,3 mln. – mokėjimo įstaigose ir kredito unijose, 1,9 mln. – bankuose.

Nori, kad pereitų prie interneto

Spalio pradžioje Lietuvoje viešėjęs „Swedbank“ banko prezidentas Michealas Wolfas, paklaustas, ar ateityje planuojama dar didinti įkainius už operacijas grynaisiais pinigais, tvirtino, jog bankui svarbu išlikti pelningam.

„Mums labai svarbu būti pelningiems, nes kai turi pelną, gali atlaikyti stresus. Turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad mes turime būti tokie pelningi, kad nebūtume našta mokesčių mokėtojams tose rinkose, kur dirbame“, - susitikime su Lietuvos žurnalistais sakė jis.

Taip pat norima, kad žmonės mažiau naudotųsi grynaisiais pinigais.

„Mes norime padėti pakeisti žmonių elgesį. Mes norime žingsnis po žingsnio pratinti visuomenę prie mažesnio grynųjų pinigų naudojimo. Kainos yra vienas iš būdų keičiant elgesį. Žinome, kad yra labai daug žmonių, ypač vyresnių. Todėl vyresni mūsų darbuotojai moko vyresnius klientus naudotis internetu. Pavyzdžiui, Švedijoje vyresnių žmonių karta naudojasi internetu, nes jie turėjo laiko išmokti juo naudoti“, - kalbėjo M. Wolfas.

DELFI primena, kad „Swedbank“ įkainius grynaisiais pinigais padidino nuo liepos, o SEB bankas planuoja tai padaryti nuo gruodžio.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Europos Honkongu turėjęs tapti Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusija: kuo šis kraštas svarbus

Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir Vakarų atsako į Ukrainoje vykdomą karą...

Gyventojų skolose – suprastėjusios tendencijos: įsiskolinimai siekia 422 mln. eurų

Lietuvos gyventojų skolos pastarąjį pusmetį vėl pradėjo augti, nors 2021 metų antrąjį...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Top naujienos

Delfi iš Taivano: ar Kinija gali ryžtis tokiam žingsniui kaip Rusija ir kas ją sustabdys

Taivane gyvenantys lietuviai juokauja, kad mūsų šaliai padovanojus vakcinų nuo COVID-19, jie...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Europos Honkongu turėjęs tapti Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusija: kuo šis kraštas svarbus

Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir Vakarų atsako į Ukrainoje vykdomą karą...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Laukiantiems NT atpigimo, ekspertas siunčia žinutę: tikimybė, kad būsto kainos kris, lygi nuliui (1)

Maždaug 7 metus buvusiai neigiamai Euribor 6 mėn. palūkanų normai perkopus nulį ir tapus...

Vėsūs namai, kai lauke net +30 laipsnių: pasakoja apie sistemas, su kuriomis tikrai neteks prakaituoti Išsamus vaistininko komentaras

Kai termometro stulpelis lauke raudonuoja ties 30 laipsnių temperatūros riba, namuose tikrai norisi...

Delfi PliusArūnas Spraunius

Kremliaus „supratėjams“ atėjo beviltiškumo metas: Putino banditizmas taip smogė, kad pakalikams Vakaruose tenka keisti plokštelę

Tarptautinių žodžių žodynas žodį „splinas“ aiškina kaip apatiją, prislėgtą būseną,...

Prieš pat 19 gimtadienį nušautas „TikTok“ žvaigždės Ophelios Nichols sūnus: mama į milijonus sekėjų kreipėsi su prašymu

„ TikTok “ žvaigždė Ophelia Nichols gedi – likus kelioms dienoms iki devynioliktojo...

Verslas PliusJulija Leimonė

Kaunietis Vilčinskas sukūrė tikrą kavos imperiją: papasakojo apie Brazilijos plantacijoje plevėsuojančią Lietuvos vėliavą

Kaunietis Gražvydas Vilčinskas – didžiausio Lietuvoje kavos pupelių skrudintojo „ Kavos...

Vidaus vandens kelių atgimimas Lietuvoje: galėtume būti įvardijami šalia Olandijos ar Venecijos

Lietuvos vidaus vandenų keliai – svarbios šalies transporto arterijos ir rimta alternatyva...

Aktyviausiame Europos ugnikalnyje išbandyti naujausi kosminiai robotai: mokslininkai ruošiasi ypatingai misijai į Mėnulį ir Marsą

Juodų dulkių tyruose važinėja robotai. Ir nors pagal scenarijų ir turėtume įsivaizduoti, kad...