Nurimus būsto paskolų bumui finansų įstaigos didina mokesčius, siekdamos susirinkti pelno. Lietuvoje būsto kainoms sustojus ties beveik neįperkamo turto riba, komerciniai bankai keičia taktiką ir ima vilioti pasiskolinti norinčių klientų likučius. Vieni desperatiškai siūlo refinansuoti paskolas, kiti perša pigesnę valiutą, garantuodami mažesnes įmokas, tačiau realią paskolos naštą gyventojas pajunta tik uždaręs banko duris.
Vaikai ir pinigai
© Corbis/Scanpix
Kadangi pinigų dalybos lėtėja, bankininkai po truputį griežtina sąlygas norintiems anksčiau grąžinti kreditus arba perbėgti į kitą banką.

Rinkos pokštai

Kylant kainoms ir tarpbankinei palūkanų normai skolininkai, kurie buvo pasirinkę kintamąsias palūkanas, pajuto akivaizdžiai padidėjusį įmokų svorį. Paskolas paėmę lietuviai savo kailiu patyrė, kaip mažoje Rytų Europos valstybėje veikia permainingos pasaulio finansų rinkų nuotaikos.

Praėjusiais metais įsisiautėjus rizikingų būsto paskolų krizei JAV, visame pasaulyje ėmė kilti tarpbankinės palūkanų normos. Palūkanos labiau augo paskolų litais nei eurais ne tik dėl krizės JAV, bet ir dėl išaugusios lito paklausos.

Tarpbankinės palūkanos yra kintama ir didžiausia dalis palūkanų, kurias skolininkai moka bankams. Mažesnę dalį sudaro fiksuotas mokestis – banko pelno marža. Lietuvoje pastaruoju metu ji svyruoja nuo 0,6 iki 1 proc. Aukščiausią tašką tiek euro, tiek lito palūkanos pasiekė praėjusių metų gruodį. Kintamosios palūkanos litais per 2007 m. buvo išaugusios kone du kartus: nuo beveik 4 proc. sausį iki 7,37 proc. gruodį.

Slegianti palūkanų našta

Kaip tik praėjusių metų gruodžio viduryje buvo peržiūrėta vilniečio M.Š. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paskolos litais palūkanų norma.

Vyriškis 2006-ųjų pabaigoje įsigijo dviejų kambarių butą. Tam iš „Sampo“ banko pasiskolino 270 tūkst. litų. „Pusmetį atidėjau paskolos grąžinimą, todėl mokėjau tik palūkanas, mėnesio įmoka siekė 1300 litų. Rugsėjį pradėjau grąžinti ir paskolą, tad mokėti teko jau apie 1500 litų. Po to, kai gruodį bankas peržiūrėjo palūkanas, jos išaugo iki 8 proc., o mėnesio įmoka – iki daugiau nei 1900 litų“, – pasakojo vilnietis. Jis skundėsi, kad tiek daug išaugus palūkanoms darosi sunku sumokėti komunalinius mokesčius, mažai pinigų lieka kitoms išlaidoms.

Jei pašnekovas paskolą būtų paėmęs eurais, šiandien per mėnesį mokėtų ne daugiau nei 1,5 tūkst. litų. Taip pat panašią sumą mokėtų, jei imdamas paskolą litais būtų pasirinkęs fiksuotąsias palūkanas.

Klientas ar pelnas?

Tai tik vienas pavyzdžių, kaip bankų klientai nukenčia, nes nepasidomi rinkoje esama padėtimi ir galimybėmis keisti sutarčių sąlygas, peržiūrėti paskolos valiutą, derėtis dėl maržos, fiksuoti palūkanų normas. Šis pavyzdys, ko gero, kalba ne tik apie kliento neišmanymą, bet ir apie banko vadybininkų požiūrį, ar šie nori surasti klientui palankiausią sprendimą.

Kauniečiui R.G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasisekė labiau. Paskolą namui įsigyti jis paėmė tame pačiame „Sampo“ banke. Po to, kai Europos centrinis bankas ėmė didinti palūkanų normą, Lietuvos bankai ėmė konkuruoti dėl klientų, siūlydami mažesnę maržą.

„Paskambinau vadybininkei ir pasidomėjau, ar galima sumažinti maržą, ir ji buvo peržiūrėta. Vėliau jau pats sulaukiau skambučio, vadybininkė pasiūlė dar kartą mažinti maržą“, – kliento interesais besirūpinančia banko vadybininke džiaugėsi kaunietis.

Refinansuoti populiaru

Galimybė sumažinti maržą, kartu įmoką bankui, – pagrindinis prieš mėnesį pradėjusios veikti „Sampo“ banko refinansavimo akcijos koziris. „Klientų, pasirašiusių paskolų sutartis prieš kelerius metus, mokamos maržos yra labai didelės ir neadekvačios toms, kurios siūlomos dabar. Didesnę naudą galime pasiūlyti ir tiems, kas paskolą yra paėmę litais, dabar palūkanų litais ir eurais atotrūkis gana ryškus, pakeitę paskolos valiutą žmonės gali nemažai sutaupyti“, – kalbėjo „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Gana daug žmonių junta, kad kyla palūkanos, tačiau tai vertina kaip neišvengiamą dalyką, todėl dažnai nė nesikreipia į banką ir neprašo peržiūrėti paskolos sutarties sąlygų. „Mes negalime pakeisti tarpbankinės palūkanų normos, tačiau galime pakeisti sąlygas, kurios priklauso nuo banko. Pirmiausia tarp tokių yra marža“, – dėstė pašnekovas.

D.Jasinskis tikino, kad klientams, kurie tvarkingai moka įmokas ir turi pakankamai pajamų, jei paskola yra gerokai mažesnė nei dabartinė turto vertė, gali būti pasiūlyta 0,6 proc. marža.

Nuomonę keisti brangiau

Tie, kas sumanė pakeisti paskolos sutarties sąlygas, peržiūrėti maržą, pakeisti valiutą ar fiksuotas palūkanas kintamosiomis, turėtų neskubėti. Mat bankai visoms šioms procedūroms taiko tam tikrus ribojimus ir mokesčius.

Siekdamas išvengti „neįprastai dažnų“ klientų prašymų keisti sutartis, SEB bankas nuo ketvirtadienio didina mokesčius už valiutos, palūkanų tipo ir peržiūrėjimo termino keitimą, anksčiau laiko grąžintą kreditą.

„Mokestis keičiasi tik tiems būsto kreditą turintiems klientams, kurie sutartį keisti nori anksčiau sutartyje nustatyto laiko, t. y. anksčiau nei palūkanų keitimo dieną“, – dėstė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Ne palūkanų keitimo dieną keičiant kredito valiutą, palūkanų tipą ir peržiūrėjimo terminą, taip pat prieš laiką grąžinant kreditą, bus taikomas procentinis mokestis. Jis bus nustatomas individualiai, jo dydis priklausys nuo paskolos likučio sumos ir iki kredito pabaigos likusio termino“, – aiškino banko atstovas. Procentinis mokestis svyruos nuo 1 iki 3 proc., tam tikrais atvejais gali būti mažesnis nei 1 proc.

Didina mokesčius

Kad didina komisinius už banko operacijas, prieš savaitę pirmas paskelbė „Hansabankas“. Nuo gegužės 6 d. brangs pervedimas ir įmokų priėmimas tiek banko skyriuose, tiek operacijas atliekant elektroniniame banke hanza.net, didės ir sąskaitų tvarkymo mokestis, sąskaitų išrašų teikimas. Elektroninės bankininkystės paslaugas nuo 0,8 Lt iki 1 lito brangina ir „Sampo“ bankas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sugriuvusią „Maxima“ Rygoje apdraudusi „Ergo“ išmokės 1,6 mln. eurų

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių draudimo bendrovė „ Ergo Insurance “ sumokės 1,615 mln....

Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pernai uždirbo akcijų pensijų fondai (1)

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama: per metus II pakopos pensijų...

„Vilniaus vandenys“ žada atleisti nesąžiningiems vartotojams (6)

„Vilniaus vandenų“ vartotojams, kurie iki sausio pabaigos prisipažins vagiantys vandenį iš...

Startuolių vizos iniciatyvai – pagyrimai ir raginimai

Talentų iš ne ES šalių pritraukimo programa „Startup visa“ įsibėgėja, bet rezultatai nėra...

Kainų komisija vertins „Amber Grid“ tinklo plėtros planą

Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber...

Top naujienos

Konservatorių ir valstiečių kovoje – intriga: duomenys išsiskyrė (501)

Jau ne pirmą mėnesį populiariausių partijų viršūnėje tarpusavyje besivaržantys valstiečiai...

Pasibaigus pikantiškai istorijai vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (58)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

Trolių taikiniu tapo Grybauskaitė ir Skvernelis: dėl ko įsižeidė mongolai? (105)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė supyko – pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos...

„Ryanair“ lėktuve įkaltintus lietuvius papiktino bendrovės elgesys ekspertai įvertino situaciją (4)

Į JAV per Oslą skrendanti Karolina (vardas pakeistas) atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje –...

Policijos rankose – nauji pažangūs greičio matuokliai matys pažeidėją už 2 km (187)

Lietuvos policija iš kompanijos „Eurosec“ nusipirko pirmuosius pažangius nešiojamus...

Prieš lietuvių emigrantų šeimą Anglijoje įvykdytas neapykantos nusikaltimas (1)

Gausiai lietuvių emigrantų apgyvendinto Anglijos miesto Wisbecho policija pranešė apie...

Pirštu bedė į Rusiją: tai tarsi naujas karinis ginklas (320)

Europos Sąjunga trečiadienį surengė diskusiją apie Rusijos propagandos įtaką Bendrijai ir...

Sugriuvusią „Maxima“ Rygoje apdraudusi „Ergo“ išmokės 1,6 mln. eurų

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių draudimo bendrovė „ Ergo Insurance “ sumokės 1,615 mln....

Pamatę, ką žmonės krauna į lesyklas, gamtininkai įspėja: balandėliai ir cepelinai šiukštu netinka (11)

„Pats metas pradėti rūpintis paukščiais. Belieka įsigyti ar patiems pasigaminti lesyklėlę. Ir...

Apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus atsiėmusiam Ilgauskui – skambūs LeBrono komplimentai (26)

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lietuvos laiku išskirtinio pagerbimo sulaukė buvęs...