aA
Nuo balandžio pabaigos komerciniai bankai Lietuvoje pradėjo mažinti kaupiamųjų ir terminuotų indėlių palūkanas. Nors palaipsniui pradės pigti ir pinigų skolinimasis, komercinių bankų analitikai tikina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys pinigų pertekliaus bankinėje sistemoje išnaudoti neskuba.
Bankai kerpa indėlių palūkanas
© A.Stackevič nuotr.

SEB bankas praneša, kad nuo birželio 7 d. nustato naujas kaupiamųjų indėlių litais ir eurais palūkanas. Jos sumažės 0,1-0,3 proc. punkto ir sieks 0,2-0,5 proc. ribą.

DNB bankas terminuotųjų indėlių palūkanas tiek litais, tiek užsienio valiuta privatiems ir verslo klientams jau sumažino gegužės 10 d. Šiame banke terminuotų indėlių litais metinės palūkanos privatiems klientams bus 1,2 proc., o verslo klientams – 1 proc.

Indėlių palūkanas litais ir kitomis valiutomis balandžio pabaigoje pakeitė ir „Swedbank“. Už 3, 6 ir 12 mėn. terminuotus indėlius litais dabar bus mokama atitinkamai 0,5 proc., 0,7 proc. ir 1,1 proc. metinių palūkanų.

Žemos palūkanos rodo stabilumą Lietuvos ūkyje

SEB banko analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad komerciniai bankai Lietuvoje mažina indėlių palūkanų normas dėl atsiradusio didelio likvidumo, padaugėjus pinigų rinkoje. „Tai nutiko ir dėl kompensuotų „Snoro“ indėlių ir dėl bendros Europos rinkos, kur palūkanų normas smarkiai sumažino Europos centrinio banko (ECB) įsikišimas, kai pernai metų pabaigoje ir šių metų vasario pabaigoje dideles sumas pinigų itin mažomis palūkanomis paskolino komerciniams bankams. Pinigų gausa tiek Lietuvoje, tiek Europoje, leido sumažinti palūkanų normos lygį“, - aiškino ekspertė.

Kaip teigė pašnekovė, indėlių palūkanų normų mažinimas sukelia paskolų pigimą, tačiau kol kas sunku pasakyti, ar tai paskatins fizinius ir juridinius asmenis skolintis aktyviau. „Pastaruoju metu palūkanų pokyčiai nebuvo tokie dideli, kad lemtų didesnį norą skolintis. Gyventojų noras skolintis ir toliau remsis jų galimybėmis ir poreikiais“, - kalbėjo V. Tauraitė.

Pasak specialistės, šiuo metu Lietuvoje esančios žemos palūkanų normos rodo, kad šalies ekonomikoje „daugiau mažiau viskas yra gerai, nėra „perkaitimo“, koks buvo prieš krizę, ar problemų dėl valiutos“. Tačiau analitikė teigia, kad žemos palūkanos Europos kontekste gali nelabai džiuginti: „Europoje tokios palūkanos rodo, kad ūkis auga lėtai“.

Dėl išorinių veiksnių paskolų palūkanos gali nemažėti

Tomas Andrejauskas
Tomas Andrejauskas
© DELFI / Audrius Solominas

„Swedbank“ analitikas Tomas Andrejauskas aiškino, kad šiuo metu bankinėje sistemoje yra litų perteklius, tačiau paklausa paskoloms dar nėra atsigavusi po krizės. „Bankai nespėja išskolinti tų pinigų, kuriuos pritraukia per indėlius, dėl to pinigai ir pinga“, - priežastis vardijo pašnekovas.

Pasak specialisto, sumažėjus indėlių palūkanoms, paskolų palūkanų mažėjimą bus galima pajusti tik po kurio laiko (6-12 mėn.). „Tačiau veikia ir išorės veiksniai: įsigaliojantys bankų didesnio kapitalo, likvidumo krizėms bei ekonominiam ciklui suvaldyti reikalavimai. Tai brangina paskolas. Matome dvi tendencijas, darančias įtaką, paskolų kainai, - pinigų pigimas ir išoriniai bei reguliaciniai reikalavimai, kurie kelia pinigų kainą. Gali būti, kad paskolų pigimo dėl išorinių faktorių ir nepajusime“, - svarstė T. Andrejauskas.

Analitikas taip pat patvirtino, kad gyventojai bei verslas dar nesiveržia skolintis pinigų: „Privačių asmenų rinka tikriausiai dar vengia skolintis dėl didelio nedarbo ir pajamų neaugimo. Kalbant apie verslą yra žinomi faktai, kai kurie verslininkai paruoštus investicijų projektus laiko stalčiuose, nes bijo, kad neramūs laikai dar nepasibaigė“.

Paklaustas, kokią šalies ekonomikos būklę rodo žemos palūkanos, T. Andrejauskas atsakė: „Tai rodo, kad rizika mažėja: sistemoje yra daug pinigų, jais galima naudotis. Tačiau reikia suprasti, kad palūkanų norma – tai pinigų kaina. Kai taip pat galioja pasiūlos-paklausos dėsnis. Mažos palūkanos rodo, kad pinigų pasiūla gerokai viršija pinigų paklausą. Visuomenė yra linkusi laikyti pinigus, verslas taip pat daug nesiskolina. Tai tipinė situacija po krizės, kai žmonės dar nėra tikri dėl ateities“.

Specialistas spėjo, kad nedidelės indėlių palūkanos privers gyventojus ieškoti rizikingesnių būdų, kaip laikyti ar investuoti savo pinigus. „Žmogus, laikydamas pinigus banke, praranda pinigų vertę, nes infliacija didesnė nei palūkanų norma. Pinigai praranda perkamąją galią. Manau, kad žmonės artimu metu pradės ieškoti alternatyvių būdų kaip išsaugoti pinigų vertę“, - aiškino pašnekovas. Tačiau analitikas taip pat tiki, kad ilgiau pasilaikius mažoms palūkanų normoms, gali išaugti skolinimasis, kas ir vėl privers skolinimosi palūkanų normoms augti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Tesla“ Vokietijoje pastatys didžiausią pasaulyje elektromobilių akumuliatorių gamyklą

JAV elektromobilių gamintoja „ Tesla “ netoli Berlyno pastatys akumuliatorių gamyklą,...

„Pieno žvaigždės“ per tris ketvirčius uždirbo 6,3 mln. eurų grynojo pelno

Preliminariais neaudituotais duomenimis, „Pieno žvaigždžių“ trijų ketvirčių pardavimų...

DNR plano peržiūra: nueinančius ministrus ragina susilaikyti nuo sutarčių pasirašinėjimo (40)

Šiuo metu pagal naujas ir patvirtintas vadinamojo „ Ateities ekonomikos DNR “ plano koncepcijas...

Skvernelis tikisi, kad neprireiks riboti prekybos centrų veiklos (15)

Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Saulius Skvernelis tikisi, kad griežtinti prekybos...

Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą (81)

Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint...

Top naujienos

Antrasis pas Nausėdą apsilankęs kandidatas į ministrus sulaukė pastabų: teks galvoti apie stiprią komandą papildyta (210)

Tęsdamas susitikimus su kandidatais į ministrus, prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su...

Stebisi būsimų ministrų „išbandymu“ pas Nausėdos patarėjus: tai kandidatų žeminimas

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus Ingridos...

DNR plano peržiūra: nueinančius ministrus ragina susilaikyti nuo sutarčių pasirašinėjimo (40)

Šiuo metu pagal naujas ir patvirtintas vadinamojo „ Ateities ekonomikos DNR “ plano koncepcijas...

Dar vienam kandidatui tektų paieškoti stipraus užnugario: įvardijo tris svarbius tikslus (26)

Trečiadienio vakarą įvyko ir trečiasis bei paskutis šią dieną prezidento Gitano Nausėdos...

Vyriausybė karantiną pratęsia iki gruodžio 17 dienos keičiamos kai kurios karantino taisyklės (473)

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė karantiną visoje Lietuvoje pratęsti iki gruodžio 17...

Išbandyme pas Nausėdos patarėjus – ir Gabrielius Landsbergis (228)

Trečiadienį pas prezidento Gitano Nausėdos patarėjus lankėsi ir kandidatas į užsienio reikalų...

Pandemija keičia pasaulį: svarbiausi sprendimai Briuselyje priimami parkuose (3)

Koronaviruso pandemija paveikė tikriausiai visas asmeninio gyvenimo, verslo, visuomenės sritis...

Perspėja dėl Kalėdinio ribojimų švelninio: gresia trečioji banga ir daugybė nereikalingų mirčių (3)

Ekspertai įspėja, kad planai Kalėdoms sušvelninti dėl koronaviruso įvestus apribojimus gali...

Užkalnis. Kokia bus Lietuva prie Ingridos Šimonytės (180)

Dabar jau aišku, kad Šimonytė bus premjerė, ir nelabai svarbu, kokie ministrai išsilaikys ir...

Lobovo melu patikėjo daugiau nei 2 tūkst. lietuvių: sako, kad jeigu skiepysitės – mirsite (14)

„Nežinau, draugai, norit mirti? Vakcinuokitės“, – feisbuke patalpintame vaizdo įraše, kuriuo...

|Maža didelių žinių kaina