aA
Nuo balandžio pabaigos komerciniai bankai Lietuvoje pradėjo mažinti kaupiamųjų ir terminuotų indėlių palūkanas. Nors palaipsniui pradės pigti ir pinigų skolinimasis, komercinių bankų analitikai tikina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys pinigų pertekliaus bankinėje sistemoje išnaudoti neskuba.
Bankai kerpa indėlių palūkanas
© A.Stackevič nuotr.

SEB bankas praneša, kad nuo birželio 7 d. nustato naujas kaupiamųjų indėlių litais ir eurais palūkanas. Jos sumažės 0,1-0,3 proc. punkto ir sieks 0,2-0,5 proc. ribą.

DNB bankas terminuotųjų indėlių palūkanas tiek litais, tiek užsienio valiuta privatiems ir verslo klientams jau sumažino gegužės 10 d. Šiame banke terminuotų indėlių litais metinės palūkanos privatiems klientams bus 1,2 proc., o verslo klientams – 1 proc.

Indėlių palūkanas litais ir kitomis valiutomis balandžio pabaigoje pakeitė ir „Swedbank“. Už 3, 6 ir 12 mėn. terminuotus indėlius litais dabar bus mokama atitinkamai 0,5 proc., 0,7 proc. ir 1,1 proc. metinių palūkanų.

Žemos palūkanos rodo stabilumą Lietuvos ūkyje

SEB banko analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad komerciniai bankai Lietuvoje mažina indėlių palūkanų normas dėl atsiradusio didelio likvidumo, padaugėjus pinigų rinkoje. „Tai nutiko ir dėl kompensuotų „Snoro“ indėlių ir dėl bendros Europos rinkos, kur palūkanų normas smarkiai sumažino Europos centrinio banko (ECB) įsikišimas, kai pernai metų pabaigoje ir šių metų vasario pabaigoje dideles sumas pinigų itin mažomis palūkanomis paskolino komerciniams bankams. Pinigų gausa tiek Lietuvoje, tiek Europoje, leido sumažinti palūkanų normos lygį“, - aiškino ekspertė.

Kaip teigė pašnekovė, indėlių palūkanų normų mažinimas sukelia paskolų pigimą, tačiau kol kas sunku pasakyti, ar tai paskatins fizinius ir juridinius asmenis skolintis aktyviau. „Pastaruoju metu palūkanų pokyčiai nebuvo tokie dideli, kad lemtų didesnį norą skolintis. Gyventojų noras skolintis ir toliau remsis jų galimybėmis ir poreikiais“, - kalbėjo V. Tauraitė.

Pasak specialistės, šiuo metu Lietuvoje esančios žemos palūkanų normos rodo, kad šalies ekonomikoje „daugiau mažiau viskas yra gerai, nėra „perkaitimo“, koks buvo prieš krizę, ar problemų dėl valiutos“. Tačiau analitikė teigia, kad žemos palūkanos Europos kontekste gali nelabai džiuginti: „Europoje tokios palūkanos rodo, kad ūkis auga lėtai“.

Dėl išorinių veiksnių paskolų palūkanos gali nemažėti

Tomas Andrejauskas
Tomas Andrejauskas
© DELFI / Audrius Solominas

„Swedbank“ analitikas Tomas Andrejauskas aiškino, kad šiuo metu bankinėje sistemoje yra litų perteklius, tačiau paklausa paskoloms dar nėra atsigavusi po krizės. „Bankai nespėja išskolinti tų pinigų, kuriuos pritraukia per indėlius, dėl to pinigai ir pinga“, - priežastis vardijo pašnekovas.

Pasak specialisto, sumažėjus indėlių palūkanoms, paskolų palūkanų mažėjimą bus galima pajusti tik po kurio laiko (6-12 mėn.). „Tačiau veikia ir išorės veiksniai: įsigaliojantys bankų didesnio kapitalo, likvidumo krizėms bei ekonominiam ciklui suvaldyti reikalavimai. Tai brangina paskolas. Matome dvi tendencijas, darančias įtaką, paskolų kainai, - pinigų pigimas ir išoriniai bei reguliaciniai reikalavimai, kurie kelia pinigų kainą. Gali būti, kad paskolų pigimo dėl išorinių faktorių ir nepajusime“, - svarstė T. Andrejauskas.

Analitikas taip pat patvirtino, kad gyventojai bei verslas dar nesiveržia skolintis pinigų: „Privačių asmenų rinka tikriausiai dar vengia skolintis dėl didelio nedarbo ir pajamų neaugimo. Kalbant apie verslą yra žinomi faktai, kai kurie verslininkai paruoštus investicijų projektus laiko stalčiuose, nes bijo, kad neramūs laikai dar nepasibaigė“.

Paklaustas, kokią šalies ekonomikos būklę rodo žemos palūkanos, T. Andrejauskas atsakė: „Tai rodo, kad rizika mažėja: sistemoje yra daug pinigų, jais galima naudotis. Tačiau reikia suprasti, kad palūkanų norma – tai pinigų kaina. Kai taip pat galioja pasiūlos-paklausos dėsnis. Mažos palūkanos rodo, kad pinigų pasiūla gerokai viršija pinigų paklausą. Visuomenė yra linkusi laikyti pinigus, verslas taip pat daug nesiskolina. Tai tipinė situacija po krizės, kai žmonės dar nėra tikri dėl ateities“.

Specialistas spėjo, kad nedidelės indėlių palūkanos privers gyventojus ieškoti rizikingesnių būdų, kaip laikyti ar investuoti savo pinigus. „Žmogus, laikydamas pinigus banke, praranda pinigų vertę, nes infliacija didesnė nei palūkanų norma. Pinigai praranda perkamąją galią. Manau, kad žmonės artimu metu pradės ieškoti alternatyvių būdų kaip išsaugoti pinigų vertę“, - aiškino pašnekovas. Tačiau analitikas taip pat tiki, kad ilgiau pasilaikius mažoms palūkanų normoms, gali išaugti skolinimasis, kas ir vėl privers skolinimosi palūkanų normoms augti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ministerija atnaujinti grožio paslaugas ir atverti parduotuves siūlo nuo vasario 8 d., slidinėti – nuo vasario 1 dienos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė siūlymą jau vasario 8 dieną leisti...

Laisvosios ekonominės zonos: pandemija praėjusiais metais pristabdė naujų investuotojų atėjimą (1)

Praėjusiais metais naujas investicijas laisvosiose ekonominėse zonose ( LEZ ) pristabdė...

Dubnikovas: gyventojų pesimistines prognozes nulėmė karantinas (2)

Praėjusių metų pabaigoje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos...

Internetinės parduotuvės perka fizines: „Boohoo“ – „Debenhams“, o „Asos“ svarsto apie „Topshop“ naikinama tūkstančiai darbo vietų (2)

15 metų gyvuojančio internetinio prekybininko sprendimas liudija, kad „Covid“ krizė vis...

„Vilniaus prekyba“ įkūrė internetinį prekybos centrą: bus galima rasti „Akropolio“ parduotuves (16)

Sausio 26 d. virtualias duris Lietuvoje atvėrė „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei...

Top naujienos

Po „AstraZeneca“ žinių – skubi ES vadovų reakcija: ar įmanoma prispausti vakcinų gamintojus (10)

Vakcinos nuo koronaviruso gamintojai „AstraZeneca“ paskelbus apie drastiškai mažinamus ES...

Mokytojos papasakojo, kaip iš tiesų atrodo nuotolinis ugdymas: krūvis lenkia sveiko proto ribas (49)

Nuotolinis mokymas Lietuvos mokykloms jau ne naujiena, tačiau pedagogams vis dar lieka iššūkiu....

Dėl COVID-19 Vokietija svarsto drastiškas priemones (124)

Vokietijos vyriausybė svarsto praktiškai visiškai sustabdyti skrydžius į Vokietiją, kad...

Profesorius – apie prezidento sprendimą dėl Linkevičiaus ir Karoblio: aš nepamenu tokios praktikos (499)

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone skirti buvusį...

Tokio sniego dar nematėme: yra rajonų, kur medžiai griūva ant kelio kas 10 minučių (172)

Kone parą laiko sniego išbandymą kenčia dalis Lietuvos, o viena sudėtingiausių situacijų –...

Daktaras Strioga nurodė, kam labiau tikėtini šalutiniai COVID-19 vakcinos poveikiai (207)

Vakcina nuo COVID-19 , kaip ir bet kuris kitas skiepas, gali turėti šalutinį poveikį , ir tai...

Gausiai sningant keliuose automobiliai vienas po kito atsiduria grioviuose, trankosi į medžius (88)

Tebesitęsiant snygiui , Vilniaus, Alytaus ir Kauno apskrityse antradienį nuo kelio nuvažiavo...

Lietuviai ir toliau dalijasi sąmokslo teorijomis: įtikėjo melu, kad vakcinacija yra genocido įrankis (129)

Prieš skiepus priešiškai nusiteikę asmenys ir toliau dalinasi klaidinga informacija apie vakcinas...

Ilgai nebendravusių brolių santykiuose – rimtas pokytis: princai Williamas ir Harry ėmė taisyti atšalusį ryšį (3)

Brolius siejantį ryšį sunku nutraukti. Po ne vieno pranešimo apie rimtai susipykusius princą...

„Ryto“ naujokas gimtinėje nebuvo ketverius metus: reikės padirbėti ties lietuvių kalba (4)

Rapolas Ivanauskas antradienį Vilniaus oro uoste pasirodė vilkėdamas legendinius marškinėlius su...