aA
Nuo balandžio pabaigos komerciniai bankai Lietuvoje pradėjo mažinti kaupiamųjų ir terminuotų indėlių palūkanas. Nors palaipsniui pradės pigti ir pinigų skolinimasis, komercinių bankų analitikai tikina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys pinigų pertekliaus bankinėje sistemoje išnaudoti neskuba.
Bankai kerpa indėlių palūkanas
© A.Stackevič nuotr.

SEB bankas praneša, kad nuo birželio 7 d. nustato naujas kaupiamųjų indėlių litais ir eurais palūkanas. Jos sumažės 0,1-0,3 proc. punkto ir sieks 0,2-0,5 proc. ribą.

DNB bankas terminuotųjų indėlių palūkanas tiek litais, tiek užsienio valiuta privatiems ir verslo klientams jau sumažino gegužės 10 d. Šiame banke terminuotų indėlių litais metinės palūkanos privatiems klientams bus 1,2 proc., o verslo klientams – 1 proc.

Indėlių palūkanas litais ir kitomis valiutomis balandžio pabaigoje pakeitė ir „Swedbank“. Už 3, 6 ir 12 mėn. terminuotus indėlius litais dabar bus mokama atitinkamai 0,5 proc., 0,7 proc. ir 1,1 proc. metinių palūkanų.

Žemos palūkanos rodo stabilumą Lietuvos ūkyje

SEB banko analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad komerciniai bankai Lietuvoje mažina indėlių palūkanų normas dėl atsiradusio didelio likvidumo, padaugėjus pinigų rinkoje. „Tai nutiko ir dėl kompensuotų „Snoro“ indėlių ir dėl bendros Europos rinkos, kur palūkanų normas smarkiai sumažino Europos centrinio banko (ECB) įsikišimas, kai pernai metų pabaigoje ir šių metų vasario pabaigoje dideles sumas pinigų itin mažomis palūkanomis paskolino komerciniams bankams. Pinigų gausa tiek Lietuvoje, tiek Europoje, leido sumažinti palūkanų normos lygį“, - aiškino ekspertė.

Kaip teigė pašnekovė, indėlių palūkanų normų mažinimas sukelia paskolų pigimą, tačiau kol kas sunku pasakyti, ar tai paskatins fizinius ir juridinius asmenis skolintis aktyviau. „Pastaruoju metu palūkanų pokyčiai nebuvo tokie dideli, kad lemtų didesnį norą skolintis. Gyventojų noras skolintis ir toliau remsis jų galimybėmis ir poreikiais“, - kalbėjo V. Tauraitė.

Pasak specialistės, šiuo metu Lietuvoje esančios žemos palūkanų normos rodo, kad šalies ekonomikoje „daugiau mažiau viskas yra gerai, nėra „perkaitimo“, koks buvo prieš krizę, ar problemų dėl valiutos“. Tačiau analitikė teigia, kad žemos palūkanos Europos kontekste gali nelabai džiuginti: „Europoje tokios palūkanos rodo, kad ūkis auga lėtai“.

Dėl išorinių veiksnių paskolų palūkanos gali nemažėti

Tomas Andrejauskas
Tomas Andrejauskas
© DELFI / Audrius Solominas

„Swedbank“ analitikas Tomas Andrejauskas aiškino, kad šiuo metu bankinėje sistemoje yra litų perteklius, tačiau paklausa paskoloms dar nėra atsigavusi po krizės. „Bankai nespėja išskolinti tų pinigų, kuriuos pritraukia per indėlius, dėl to pinigai ir pinga“, - priežastis vardijo pašnekovas.

Pasak specialisto, sumažėjus indėlių palūkanoms, paskolų palūkanų mažėjimą bus galima pajusti tik po kurio laiko (6-12 mėn.). „Tačiau veikia ir išorės veiksniai: įsigaliojantys bankų didesnio kapitalo, likvidumo krizėms bei ekonominiam ciklui suvaldyti reikalavimai. Tai brangina paskolas. Matome dvi tendencijas, darančias įtaką, paskolų kainai, - pinigų pigimas ir išoriniai bei reguliaciniai reikalavimai, kurie kelia pinigų kainą. Gali būti, kad paskolų pigimo dėl išorinių faktorių ir nepajusime“, - svarstė T. Andrejauskas.

Analitikas taip pat patvirtino, kad gyventojai bei verslas dar nesiveržia skolintis pinigų: „Privačių asmenų rinka tikriausiai dar vengia skolintis dėl didelio nedarbo ir pajamų neaugimo. Kalbant apie verslą yra žinomi faktai, kai kurie verslininkai paruoštus investicijų projektus laiko stalčiuose, nes bijo, kad neramūs laikai dar nepasibaigė“.

Paklaustas, kokią šalies ekonomikos būklę rodo žemos palūkanos, T. Andrejauskas atsakė: „Tai rodo, kad rizika mažėja: sistemoje yra daug pinigų, jais galima naudotis. Tačiau reikia suprasti, kad palūkanų norma – tai pinigų kaina. Kai taip pat galioja pasiūlos-paklausos dėsnis. Mažos palūkanos rodo, kad pinigų pasiūla gerokai viršija pinigų paklausą. Visuomenė yra linkusi laikyti pinigus, verslas taip pat daug nesiskolina. Tai tipinė situacija po krizės, kai žmonės dar nėra tikri dėl ateities“.

Specialistas spėjo, kad nedidelės indėlių palūkanos privers gyventojus ieškoti rizikingesnių būdų, kaip laikyti ar investuoti savo pinigus. „Žmogus, laikydamas pinigus banke, praranda pinigų vertę, nes infliacija didesnė nei palūkanų norma. Pinigai praranda perkamąją galią. Manau, kad žmonės artimu metu pradės ieškoti alternatyvių būdų kaip išsaugoti pinigų vertę“, - aiškino pašnekovas. Tačiau analitikas taip pat tiki, kad ilgiau pasilaikius mažoms palūkanų normoms, gali išaugti skolinimasis, kas ir vėl privers skolinimosi palūkanų normoms augti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Iki kada užsisakyti, kad pirkinys ateitų iki Kalėdų: šiemet laukiama dar daugiau darbo kurjeriams (59)

Praėjusiais metais prieš Kalėdas skaičiuoti rekordiniai siuntų srautai, o klientai skundėsi dėl...

Kaunietis teismui aiškinsis dėl įmonių naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti (7)

Teisiamųjų suole atsidurs kaunietis, kaltinamas 3 juridinių asmenų, kuriems pats faktiškai...

Gyventojų mobilumas į biurus pasiekė ikipandeminį lygį (3)

Lietuvos gyventojų mobilumas į biurus pirmąją spalio savaitę sugrįžo į ikikrizės buvusį...

Ukrainoje uždrausta Rusijos kapitalo „Mere“ prekybos tinklo veikla (55)

Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba (NSGT) nusprendė uždrausti Rusijos kapitalo...

Užimtumo tarnyba: sparčiai daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti (3)

Po karantino fiksuojami darbo rinkos pokyčiai ir ryškėjantis darbuotojų deficitas keičia...

Top naujienos

Latvijoje įvedamas karantinas, planuojama įvesti komendanto valandą šalis yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo augimą (369)

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas...

Politikams įteikė tyrimą dėl tos pačios lyties kartu gyvenančių porų: vienas Seimo narys tikina, kad jo nuomonę pakeistų tik avarija (495)

Lietuvoje sociologai pirmą kartą atliko mokslinį tyrimą apie kartu gyvenančias tos pačios lyties...

Modesta Meškė | D+

Viskas apie kvepalus ir jų dėvėjimo kultūrą: ekspertė išaiškino, kokios galioja etiketo taisyklės ir kada jokiu būdu negalima kvėpintis (2)

Kvėpintis mėgstame visi, tačiau dažnai besirinkdami pasiklystame parfumerijos lentynose, skirstome...

Kauno daugiabučio gyventojai šildymo nesulaukia iki šiol: parašykite prašau, kad kai kuriems asmenims trūksta žmoniškumo (37)

Šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas dar rugsėjo pabaigoje, bet miesto centre vieno namo...

Per 89-ąjį gimtadienį Landsbergis sulaukė staigmenos

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienio vakarą profesoriui...

Orų prognozė: ciklonas atneša ir lietų, ir šilumą

Šiandien rytinės šalies pusės orus dar lems besitraukianti aukštesnio slėgio juosta, o...

Sniego pilys | D+

Pasakiški sovietų šulų turtai: varguoliai juos būtų suplėšę į gabalus, jei sužinoję, kokioje prabangoje maudėsi vadai (4)

Sovietiniams nomenklatūrininkams nebuvo reikalingi pinigai, nes jie viską gavo nemokamai. Jiems...

Gyventojai pasakė, ką galvoja apie kuriamą Skvernelio partiją: užtektų dviejų, vienos kairės, kitos dešinės (328)

Seime jau daugiau nei mėnesį veikianti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pirmadienį...

Techninės pražangos neišvengęs Šeškus galiausiai šypsojosi: aukščiau – tik „Žalgiris“ (10)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) debiutantė Jonavos „CBet“ (4/1) siekia...

Apie itin reikalingą, bet kiek nuvertintą profesiją: ateities perspektyvos – puikios, joks robotas šių specialistų nepakeis (17)

Pandemijos akivaizdoje profesionalios slaugos paslaugos Lietuvoje, teigia šios srities profesionalai,...