Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame draudimo brokeriu dirbantis kaunietis įtariamas suklastojęs 220 tūkstančių litų sumą siekiančius skolos raštelius ir melagingų parodymų davimu tyrime dėl neteisėto praturtėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad draudimo brokeriu dirbantis vyras, siekdamas pateisinti neteisėtu praturtėjimu įtariamo savo darbdavio pajamas, suklastojo du paskolos raštelius. Viename jų melagingai buvo įrašyta, kad 2009 m. rugsėjo mėn. jis Kauno verslininkui paskolino 150 tūkst. Lt, o gruodžio mėn. – dar 70 tūkstančių litų, nurodo FNTT.
Dviem suklastotais paskolų rašteliais kauniečio darbdavys, trijų Kaune esančių bendrovių vadovas, mėgino dalinai pagrįsti savo beveik pusės milijono litų neteisėtą praturtėjimą, pateikdamas juos FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjams. Ikiteisminio tyrimo metu, mėgindamas „išsukti“ savo darbdavį, fiktyvių paskolų raštelių autorius, melagingai liudijo dėl neva paskolintų 220 tūkstančių litų, nors realiai tuo metu tokios sumos galimai neturėjo ir paskolinti neturėjo galimybės.
Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui. Kauniečiui, suklastojusiam du paskolos raštelius ir melagingai liudijusiam, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Primintina, kad parodymai laikomi melagingais, jeigu liudytojas sąmoningai neteisingai nurodo ar nutyli jam žinomus faktus ar aplinkybes. Tokie parodymai ar nutylėtos aplinkybės baudžiamojoje byloje yra susiję su liudytojui žinomu nusikaltimo įvykiu, kaltinamojo ar įtariamojo asmens atsakomybės laipsniu ir pobūdžiu, nusikaltimu padarytos žalos dydžiu.
