Po dvejus metus trukusių tyrimų knygos bendraautoris Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų fakulteto dėstytojas Liudas Zdanavičius pripažino, kad Rusija yra pati svarbiausia šalyje eksporto ir importo partnerė.
„Tačiau įdomiau yra tai, kad tik apie 20 proc. eksporto į Rusiją sudaro lietuviški produktai. Visa kita užima reeksportas iš trečiųjų šalių. Ir nors eksportas į Rusiją auga, lietuviškų produktų eksportas į šią šalį auga lėčiau nei visas Lietuvos eksportas į Rusiją“, - kalbėjo akademijos lektorius.
Kalbant apie Baltarusiją, situacija panaši: Lietuva taip pat yra itin svarbi tranzito valstybė prekių reeksportui į Baltarusiją, pavyzdžiui, iki 2011 m. liepos 1 d. į Baltarusiją buvo itin aktyviai reeksportuojami automobiliai iš Vakarų Europos ir JAV.
Rusijos kapitalas „atplaukia“ iš Kipro ir kitų šalių
Tačiau negalima sakyti, jog šios šalys neturi įtakos vidiniam šalies ūkiui, nes į Rytus išvežama didelė dalis pieno, farmacijos pramonės ir kai kurių kitų pramonės šakų produkcijos.
„Priklausomybė nuo Rusijos yra, bet ji ne tokia jau ir milžiniška – tikrai ne visuose sektoriuose“, - knygos pristatyme konstatavo politologas.
Pasak knygos bendraautorio, santykiai su Rusija ir Baltarusija taip pat Lietuvos ekonomikai yra svarbūs transporto srityje – ypač Klaipėdos uostui.
Minėdamas tiesiogines užsienio investicijas iš Rusijos L. Zdanavičius daug komentuoti nenorėjo – pagal statistinius duomenis jos sudaro 4 proc., tačiau politikos mokslų ekspertas pastebi, kad šį rodiklį tiksliai išmatuoti labai sunku, nes dalis kapitalo iš Rusijos gali ateiti per Kiprą, Liuksemburgą, Nyderlandus ar kitas šalis. Tačiau pastebima, kad Rusijos sukauptų tiesioginių užsienio investicijų suma netgi sumažėjo.
Rusija turi daugiau ginklų prieš Lietuvą
L. Zdanavičius investicijas iš Rusijos skirsto į sėkmingas ir nesėkmingas. Sėkmingais pavyzdžiais jis paminėjo „Lifosą“, „Mechel-Nemuną“, „Gargždų Midą“. Taip pat teigiamai jis vertina Rusijos planus dėl „Kamaz“ ir „Polair Snaigė“ Lietuvoje. Tačiau kalbėdamas apie nesėkmingus Rusijos investicijų pavyzdžius jis paminėjo „Lietuvos dujas“, „Snorą“ ir Kauno termofikacijos elektrinės privatizaciją.
Pasak mokslininko, daug problemų sukelia tos Rusijos investicijos, kurios įtvirtinamos monopolizuotose sektoriuose.
„Daugiausia problemų kyla, kai Rusija ateina į monopolizuotus sektorius, kai investuojama srityse, kur yra konkurencija, nekyla jokių rimtų problemų“, - pastebėjo pašnekovas.
Politologas teigė, kad nors tarptautiniai politiniai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos aukščiausių pareigūnų atrodo užšalę, visgi ministerijų lygiu komunikacija vyksta.
„Sunku įvertinti prastų politinių santykių įtaką ekonominiams, bet atrodo, kad ji nėra esminė“, - spėja L. Zdanavičius.
Tačiau kartu politologas pripažino, kad visgi Rusija turi geresnes kortas savo rankose kalbant apie ekonominę įtaką, nors Lietuva pakankamai investuoja, pavyzdžiui, į Kaliningrado sritį. Taip pat Lietuva vis daugiau investuoja į Baltarusijos pramonę - stato naujas gamyklas, tvirtinasi mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Svarbiausia, ką turime išmokti – nematyti rusiško kapitalo kaip vien didelio pavojaus. Valdžia turi dėti pastangas tam, kad būtų sudaromos palankios sąlygos investicijoms į pramonę. Kad ir Rytų atėjusiomis investicijomis būtų skatinama gamyba eksporto augimui. Taip pat mes turime atlikti namų darbus Lietuvoje - didinti skaidrumą ir stiprinti monopolinių sektorių priežiūrą“, - pristatymą baigė lietuvis.
Latvijos santykiuose su Rusija vis dar jaučiamas vertybinis klausimas
„Latvijoje vis dar kyla diskusijų dėl vertybinių dalykų. Tačiau nepaisant politinių partijų požiūrio, verslininkai į Rusiją žiūri pragmatiškiau, jie siekia vis didesnio bendradarbiavimo. Žinoma, kartais nusileidžiama iki to, kad daugiau atsižvelgiama į Rusijos interesus“, - pripažino latvis.
Išnagrinėjęs statistinius duomenis, G. Pelnenas pastebėjo, kad visgi nepriklausomai nuo šalių politinių santykių, ekonomikos ryšių su Rusija rodikliai nuolat auga.
„Ekonomikos santykiai nelabai nukenčia dėl politinių pakilimų ar nusileidimų“, - priėjo prie išvados knygos bendraautorius.
Latvijos universiteto atstovas taip pat pripažino, kad Latvijos valdžia turi nusistatyti ilgalaikės svarbos sektorius santykiuose su Rusija ir jie turi būti labiau kontroliuojami valdžios.
„Abejonių kelia infrastruktūros, energetikos ir bankų sektoriai. Jas sumažinti galėtų daugiau skaidrumo ir didesnis valdžios įsitraukimas, - teigė jis. - Svarbu, kad dabar esanti dvipusė priklausomybė neišaugtų į vienpusę, kur Latvijos ekonomika priklausytų nuo Rusijos“.
Estai nuo Rusijos priklausomi mažiausiai
Estijoje įsikūrusio Akademinio Baltijos ir Rusijos studijų centro (ABVKeskus) atstovas Karmo Tuuras sakė, kad Estija iš Baltijos šalių yra bene mažiausiai priklausoma nuo Rusijos.
„Rusiškų pinigų kiekis Estijoje greitai auga, tačiau jų įtaka bendrai ekonomikai nėra žymi“, - įsitikinęs tyrėjas.
Estas pastebėjo, kad Rusijos pinigų tranzitiniame sektoriuje sumažėjo, kai 2007 m. rusai pradėjo statyti savo uostus ir dėl pasaulį apėmusios krizės.
Taip pat svečias užsiminė, kad Rusijos įtaka šalyje ribojama neoficialiais draudimais – pavyzdžiui, ribojant leidžiamą traukinių kiekį per parą Estijos geležinkeliu.
„Sudėtingiausia situacija Estijos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose yra tiesioginėse užsienio investicijose. Didžioji dalis rusų pinigų atkeliauja per Kiprą ir kitas šalis“, - tokią pačią situaciją kaip ir Lietuvoje pastebėjo estas.
K. Tuuro teigimu, Rusija buvusiose sovietų šalyse savo įtaką bando išlaikyti trimis būdais: per buvusių sovietinių įmonių svarbius asmenis, energetinę priklausomybę ir oligarchų grupes. Tačiau, pasak jo, nei vienas iš šių būdų nėra įgyvendinamas Estijoje.
„Kalbant apie oligarchų įtaką, mes jos neturėjome, nes buvęs premjeras privatizaciją šalyje vykdė pagal Vokietijos modelį, kuriame negalėjo būti politinės įtakos galimybės procese“, - pastebėjo knygos bendraautorius.
Pasak K. Tuuro, Estija yra pasirinkusi aiškų ekonomikos nutolimo nuo Rusijos kryptį, todėl tiek Rusija Estijai nėra svarbi, tiek Estija – Rusijai..
Rusijos atstovė: pamiršta bendra kultūra
Į knygos pristatymą atvykus Valstybinio Maskvos tarptautinių santykių instituto atstovė Victoria Panova, kaip ir Latvijos atstovas, pastebėjo vis stiprėjantį šalių pragmatinį požiūrį.
Moteris taip pat pažymėjo, kad Rusijos įtaka Baltijos šalyse didėja, nes rusai nusprendė pasinaudoti krize ir daugiau investuoti Baltijos šalyse.
Tačiau V. Panova taip pat pabrėžė, kad svarbu Rusijai pradėti kovoti su nelegaliu verslu ir netiesiogiai per kitas šalis įplaukiančiu kapitalu iš Rusijos.
„Sutinku, kad mūsų santykiuose yra asimetrija, bet ir šalių dydžiai yra nesulyginami. Tačiau šioje asimetrijoje matau du sluoksnius, nes Baltijos šalys yra NATO ir Europos Sąjungoje. Kalbant apie ekonomiką Rusija nenori šnekėtis su Briuseliu, todėl priklausymas šioms sąjungoms kartais gali būti santykius komplikuojantis dalykas“, - tęsė viešnia iš Maskvos.
Politikos mokslų specialistė taip pat pastebėjo, kad vis dar šalies santykiams didelę įtaką turi istorija ir prisiminimai, kartu prasitarė, kad Baltijos šalys Rusijoje yra kartais matomos kaip „Londonas neturtingiems rusų milijonieriams“.
Primindama esto pastabą dėl šalies persiorientavimo iš Rytų į Vakarus, V. Panova teigė, kad būnant kaimyninėms šalims tai yra neįmanoma. „Tačiau ne vien dėl to, kad esame kaimynai, bet ir todėl, kad Rusijos rinka išliks perspektyvi ateityje ne tik Baltijos šalyse, bet visoje ES“, - sakė ji.
V. Panova taip pat pasisakė, kad šalių santykius pagerintų tai, jei būtų prisiminami ne tik blogi praeities aspektai, bet ir „panašus etikos supratimas“, „kultūros suvokimas“.
