Dažniausiai, kalbėdami apie tikėtiną akcijų grąžą, naudojame 9–10 proc. per metus rėžį. Kodėl? Nes būtent tiek generuoja JAV akcijos per pastaruosius gerą šimtą metų. Daugelio kitų pasaulio regionų akcijos per tą patį laikotarpį generavo kiek mažesnę, maždaug 6–8 proc. grąžą. Tad turint plačiai diversifikuotą investicijų krepšelį reikėtų galvoti labiau apie 8 proc. nei 10 proc.
Grąža ir apyvartos
Kiek per pastaruosius kelerius metus sugeneravo Baltijos įmonių akcijos? Nesenai žurnalo „Investuok“ viršelis ir numerio tema buvo paskirta būtent Baltijos biržos įmonėms ir neįtikėtinam jų akcijų brangimui. Vertinant pagal „OMX Baltic Benchmark GI“ (OMXBBGI), nuo 2017 m. pradžios iki 2021 m. spalio antros pusės, tad per mažiau nei 5 metus, indeksas augo 96,5 proc. Kitaip sakant, apie 20 proc. metinių. Pala, ką? Vietinis indeksas generavo ne po įprastus 8 proc., o kažką link 20 proc. per metus?
Tikrai taip. Tiesa, tie metai buvo geri visiems. Geriausiai žinomas S&P 500 per tą patį laikotarpį generavo 99,5 proc., „MSCI World“ augo kiek daugiau nei 75 proc., o NASDAQ 100 sugeneravo net 170 % grąžą. Tad OMXBBGI nebuvo fenomenalus lyderis. Tačiau per pastaruosius penkerius metus mūsų vietinio Baltijos akcijų indekso grąža nenusileido žinomiausio JAV akcijų indekso, tai yra S&P 500, grąžai. O tai jau gera pradžia.
Kalbant apie apyvartas, 2017 m. metinė Baltijos akcijų apyvarta siekė 299 mln. eurų, arba beveik 1,2 mln. eurų per dieną, o tai vidutiniam Baltijos smulkiajam investuotojui yra akivaizdžiai per seklu. Jei kelių tūkstančių eurų krepšelį per dieną rinkoje apsuki kelis tūkstančius kartų, tokios apyvartos jau neužtenka.
Tačiau per 2021 m. apyvarta gali pasiekti ir milijardą. Tad vietiniai banginiai, paskyrę iki keliolikos procentų nuo valdomų tūkstančių, ant seklumos jau taip lengvai neužsės.
Obligacijų rinkoje veiksmo vis dar mažiau. Čia šių metų apyvarta kol kas sukasi apie 20 mln. eurų, didžiąją dalį jos sudaro LHV bei „Auga“ grupės pirkimai ir pardavimai, o vienas pagrindinių rinkos dalyvių, „Baltic Corporate Bond“ fondas, sudaro beveik penktadalį visos apyvartos. Bet prieš 5 metus šios rinkos nebuvo visai. Tad pasidžiaukime, kad bent jau pabandyti nupirkti ar parduoti vietinių įmonių obligacijų šiandien jau galima su realia viltimi.
Nauji dalyviai, nauji džiaugsmai
Ypač džiugina į vietinę rinką ateinantys nauji vardai. Žinoma, smulkieji investuotojai dažniausiai išgirsta būtent apie akcijų platinimus, kurių itin daug neturime. Tačiau jei įvertinsime ir naujus obligacijų emitentus, veiksmo vietinėje rinkoje pilna.
Visiems žinomas „Ignitis“ IPO pavyzdys nebuvo geriausias. Per jį nemažai smulkiųjų investuotojų prarado dalį investicijų vertės (bent jau popieriuje). Taip nutiko iš esmės dėl to, kad didžiąją dalį „Ignitis“ akcijų pirminio platinimo metu supirko strateginiai instituciniai investuotojai, kurie neketina užtikrinti likvidumo. Jie perka tam, kad laikytų. Tad poziciją sumažinti norintys smulkieji turi akcijas pardavinėti esant tuštokai paklausai, dėl to net ir į palyginti nedidelę pasiūlą akcijų kainos reaguoja smarkiai.
Kiti IPO vyko ir vyks, tikėtina, sėkmingiau smulkiųjų atžvilgiu. Nes mažesnių investuotojų susidomėjimas, kaip puikiai rodo „Enefit“ pirminio platinimo pavyzdys, tik auga.
Per pandemiją priverstinių santaupų prikaupę ir visą finansinį „Youtube“ (ar „TikTok“) peržiūrėję mažmeniniai investuotojai vis labiau nori pinigus įdarbinti. Pažįstami dideli vardai tampa tam geriausia vieta.
Skaičiai rodo, jog mažmena domisi ne tik akcijomis. Spalio pradžioje vykęs „Iute Credit“ obligacijų platinimas buvo netikėtai populiarus. Prieš kelerius metus iš vietinės užbiržinės rinkos į Liuksemburgą ir Frankfurtą pasitraukęs emitentas grįžo su trenksmu. Planuota 50 mln. eurų emisija, kurios metu tikėtasi iš smulkiųjų pritraukti nuo 5 iki 10 mln. eurų, virto neplanuotu fejerverkų šou. Iš viso obligacijų paklausa viršijo 85 mln. eurų, išplatinta jų už 75 mln. eurų. Apie 25 mln. eurų nusėdo mažmeninių investuotojų rankose.
Bendra šių metų pradžioje Baltijos biržose listinguotų obligacijų nominali išleidimo vertė siekė 529 mln. eurų: 59 Lietuvoje, 298 Latvijoje ir 172 Estijoje. Iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos situacija gerokai pasikeitė, ypač Lietuvoje. Iš viso rinka išaugo iki 960 mln. eurų. Didžiausias procentinis augimas Lietuvoje, kur rinka beveik padvigubėjo ir pasiekė 105 mln. eurų. Latvijos rinka augo iki 358 mln. eurų, o Estijos iki 197 mln. eurų.
Kaip ne kartą rašėme žurnale „Investuok“, reikšminga dalis pinigų į vietines rinkas ateina iš Estijos smulkiųjų investuotojų. Kurie nusprendė atsiimti santaupas iš antros pakopos pensijų fondų ir jas įdarbinti patys. Gerai tai ar blogai, jau filosofinė diskusija. Tačiau estų mažmenos paklausa vietines rinkas tikrai kaitina, suteikia joms likvidumo ir patrauklumo.
Netikėti maži stebuklai prideda šarmo
Be ateinančių į rinkas naujų įmonių, teigiamą nuotaiką kuria kiti maži netikėti stebuklai. Ar tai būtų kokios nors vietinės akcijos kainos šuolis, ar pirminio popierių platinimo paklausa, ar palankus smulkiesiems investuotojams tarpininko sprendimas – viskas dedasi į vieną didelę sniego gniūžtę ir ilgainiui gali sukelti laviną.
Pavyzdžiui, rinkas visai gerai paskatino „Swedbank“ sprendimas taikyti bekomisinę prekybą Baltijos šalių popieriams. Atrodytų, smulkmena, tačiau komisinio mokesčio panaikinimas sukėlė ažiotažą ir leido niekada neinvestavusiems žmonėms tuos laisvus keliasdešimt ar kelis šimtus eurų, gulinčius „Swedbank“ sąskaitoje, įmesti į kurį nors vietinėje biržoje plaukiojantį popierių. Taip į vietines rinkas pritraukta daug naujų investuotojų.
Atidžiau panagrinėję, tarkim, „Baltic Horizon Fund“ prekybą, pamatysime, kad nemaža dalis pavedimų siekia vos keliolika ar kelias dešimtis eurų. Nors pavieniui jie stebuklų nesukuria, rinką tikrai pagyvina ir bent tam tikrą likvidumą palaiko. Dėl ko kelis tūkstančius fondo vienetų rinkoje nupirkti arba parduoti galima bet kada. To daugumai mažmeninių investuotojų visiškai užtenka.
Kitas teigiamos ir smagios istorijos pavyzdys – LHV akcijos kainos šuolis. Taip jau nutiko, kad per vienus gerus metus apie LHV grupę buvo gauta labai daug puikių naujienų. Dėl to nuo šių metų pradžios iki spalio vidurio „LHV Group“ akcijų kaina augo 105 %. Teoriškai, jei tai būtų kokios nors apyvartos požiūriu mirusios akcijos augimas, jį galima būtų nurašyti kaip niekam neįdomų ir nereikšmingą. Tačiau LHV popieriai yra bene likvidžiausi ir populiariausi mūsų biržoje (trečia vieta pagal apyvartą per 2021 m.). Nors prieš pora savaičių žurnalo „Investuok“ konferencijoje ekspertai kalbėdami apie „LHV Group“ akcijas lingavo galvas, šios akcijos kainos šuolis vertės sukūrė nemažam skaičiui vietinių investuotojų.
Galiausiai ypač smagiai visus rinkos dalyvius nuteikė 2021 m. spalis. Neskaičiuojant smulkių užbiržinių emisijų, per pirmas dvi šio mėnesio savaites investuotojų paklausa vietinių įmonių leidžiamiems popieriams siekė tarp 0,5 ir 1 mlrd. eurų. Po 75 mln. eurų obligacijų išplatino „Iute Credit“ bei Šiaulių bankas, dar 150 mln. eurų obligacijų išleido „Eleving Group“ (buvusi „Mogo Finance“) ir galiausiai 175 mln. eurų vertės akcijas per IPO paleido „Enefit“. Tad vien faktiškai išplatintų vietinių įmonių popierių turime 475 mln. eurų. Turint omeny, kad daugelio emisijų paklausa viršijo paklausą, visa sugeneruota paklausa yra neįtikėtinai didelė mūsų mažai rinkai.
Tikėtina ateitis
Geri pavyzdžiai užkrečia. Jei pasaulinėse rinkose nebus rimtų sukrėtimų, iš Kinijos neateis didelė krizė ar kaimynas bulbatka neatsiųs tankų, racionalu tikėtis tolesnio vietinių kapitalo rinkų augimo. Ypač obligacijų, kur pajamingumai vis spaudžiasi, o norinčiųjų atskiesti bankų pinigus alternatyviu finansavimu tik daugėja.
Žinoma, ne viskas bus gerai. Tikrai pasitaikys ir nesėkmingų platinimų, ir bankrutuojančių įmonių – tik laiko klausimas, kada blogi įvykiai nutiks. Tačiau reikia galvoti blaiviai ir suprasti, kad jokia finansų rinka be sukrėtimų neveikia. Visais atvejais investavimas susijęs su rizika, visuomet investuotojas privalo prisiimti tam tikrą neapibrėžtumo porciją. Todėl užsidėti ryškiai rožinius akinius ir tikėti, kad viskas bus tik gerai, negalima.
Bus visko. Bus daug gerų dalykų, bus ir nesėkmių. Beveik garantuotai vietinės rinkos augs, ilgainiui į jas pradės eiti ir dabartiniai mūsų vienaragiai. Žinoma, jie norės listinguotis ten, kur likvidumo gerokai daugiau, – greičiausiai kur nors JAV. Tačiau realu tikėtis, kad antrinį listingavimą šiandienos ir ateities vintedai, tesonetai ir boltai padarys ir Baltijos biržoje. Tam, kad jų sėkme galėtų džiaugtis ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojai.
Masinių IPO laikų belaukdami, investuotojai gali pasidomėti ir pasimėgauti obligacijų rinka. Preliminariais skaičiavimais, per ateinančius 12 mėnesių galime tikėtis bent kelių šimtų milijonų (o greičiausiai ir visų penkių) vertės naujų obligacijų emisijų. Dalis jų įvyks privačiai, tik profesionalams. Tačiau kai kurių galės įsigyti ir mažmeniniai investuotojai. Svarbu turėti tarpininką, kuris leidžia prieiti prie vietinių obligacijų rinkos, ir jį informuoti, kad naujos emisijos jus domina.
Galimybių Baltijos biržose labai daug. Ypač dabar, kai jos vystosi. Svarbu norėti tas galimybes pamatyti ir jomis pasinaudoti. O tam jau reikia ne rypauti, kad nieko čia nėra, nieko nevyksta, trūksta likvidumo, bet aktyviai domėtis naujienomis, skaityti žurnalą „Investuok“, kalbėti su finansų tarpininkais ir kitaip rodyti, kad nori dalyvauti veiksme. Tas noras greičiausiai atsipirks.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – naujas NT kainų lygis – 20 proc. per metus. Metų pradžiojeekspertai buvo itin atsargūs – esą praėjusių metų rekordus keis santūrus augimas, tačiau dabar matome, kad šiemet atsargiu optimizmu nė nekvepėjo – krito net senieji prieškriziniai kainų rekordai. Analizuojame situaciją ir kitų metų perspektyvas.
Požiūryje – kalbiname Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą – apie į rinkas tebeplūstančius pinigus, investuotojų elgseną ir žinoma, ko p. Mariaus nuomone galėtume sulaukti sekančiais metais, t.p. kokios strategijos šiuo metu laikosi jis pats.
Tendencijose – gruodžio numeryje, kaip visuomet gruodį, suskaičiavome kiek metų bėgyje žurnalas „Investuok“ buvo teisus ir kiek klydo. Džiugu, kad dažniau rašė teisingus bei naudingus patarimus.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: nagrinėjame gerai žinomų investuotojų portfelių pokyčius per pastarąjį ketvirtį. Paskelbus naujus duomenis, jie visuomet susilaukia didelio atgarsio ir susidomėjimo, be to, gali būti geras idėjų šaltinis. Taip pat vertiname IPO – pirminių viešų platinimų biržose rinką – besibaigiantys metai buvo rekordiniai pagal pritrauktas investicijas, tačiau, ar nežiūrint euforijos, vis dar įmanoma uždirbti, bent jau panašiai kaip kad buvo 2020 metais? „Virusinėse investicijose“ – vertiname kaip žaidimą pakeis antivirusinės piliulės nuo COVID-19 – nagrinėjame pagrindinių „virusinių“ įmonių perspektyvas vėl naujoje aplinkoje.
Nekilnojamojo turto rubrikoje šalia numerio temos, pateikiame ir kitų NT įžvalgų – „brangimas turėtų sustoti, kol žmonės prisijaukins naujas kainas ir patys prie jų pripras“, – viename iš numerio NT straipsnių sako patyręs investuotojas J.Šefleris. Taip pat – kodėl namas šiuo metu gali atrodyti patrauklesnė investicija nei butas.
Sektoriuose – ne visiems nutrūkęs tiekimas blogai. Kaip būdavo per visas krizes, taip ir šį kartą, yra kas iš jos laimi, šiuo atveju laimėtojai – krovinių gabenimo industrija, kuri nespėja didinti kainų ir vykdyti paklausos – ar dar ne per vėlu galvoti apie investicijas į šio sektoriaus įmones?
Investuotojo dienoraštyje – penkios prognozės 2022 metams ir kodėl viena pagrindinių kitų metų temų gali būti nuolat brangstantis maistas. Kodėl dėl to gali kilti maisto krizė ir net geopolitiniai neramumai?
Alternatyvios investicijos – kiek galima uždirbti iš grožio. Ką labiau verta įsigyti XVIII a. blusų gaudyklę ar art deko porceliano indą? Ką vertinti jei traukia antikvariatai? Kas svarbiau: amžius, grožis, buvę šeimininkai?
Įžvalgose – apie tai, kad vis daugiau argumentų renka vertės strategija, kodėl dabar ypač svarbu investicinių objektų supratimas ir kodėl stipresni įmonių balansai netolimoje ateityje turėtų laimėti prieš didelius užmojus ateityje turinčias bendroves. O profesorius R.Jasinavičius savo straipsnyje dėsto visai kitos plotmės mintis – kodėl pats vertingiausias investicinis projektas mums turėtų būti visavertė šeima.
Ir dar: komentarai, patarimai, interviu, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
