Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtys augo.
Baltarusijos importas į Lietuvą 2019 metais buvo 2,38 proc. didesnis nei 2018 metais ir sudarė 783 mln. eurų. Eksportas pernai augo 6,36 proc., iki beveik 1,2 mlrd. eurų, o vien lietuviškos kilmės eksportas – 4,17 proc., iki 160 mln. eurų.
Palyginkime: importas iš pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės Rusijos 2018 metais siekė 4,4 mlrd. eurų, eksportas – 3,9 mlrd. eurų. Kitos svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės yra Latvija, Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Nyderlandai.
Pagal prekių rūšis, 2019 metais iš Baltarusijos į Lietuvą daugiausia importuota medienos, mineralinio kuro, trąšų, geležies ir plieno bei šių metalų dirbinių. O Lietuva į Baltarusiją daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, antžeminių transporto priemonių, farmacijos produktų, optikos prietaisų ir elektros mašinų.
Kalbant tik apie lietuviškos kilmės eksportą, į Baltarusiją daugiausia eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių, vatos, geležies ir plieno, plastiko ir jo dirbinių, popieriaus bei kartono.
Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas į Baltarusiją sudarė 144,75 mln. eurų, t. y. 5,19 proc. viso paslaugų eksporto. Daugiausia eksportuota transporto paslaugų – už 89,89 mln. eurų.
Baltarusijos paslaugų importas Lietuvoje siekė 127,33 mln. eurų, t. y. 8,17 proc. viso paslaugų importo.
Apkrauna uostą
Kylant įtampai tarp Lietuvos ir Baltarusijos nuolat grįžtama prie krovinių srauto į Klaipėdos uostą temos.
Statistikos departamento duomenimis, Baltarusijoje pakrauti Lietuvoje geležinkelių transportu vežti kroviniai 2019 metais sudarė 17,2 mln. tonų, o Baltarusijoje iškrauti kroviniai – 585 tūkst. tonų. Skelbta, kad šis srautas sudaro apie trečdalį viso „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ krepšelio.
Maždaug trečdalis krovinių Baltarusijai tenka ir Klaipėdos jūrų uoste. Pavyzdžiui, 2019 metais uoste pakrauta 46,26 mln. tonų, o baltarusių dalis sudarė 14,1 mln. tonų.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad dėl Lietuvos pozicijos Astravo atominės elektrinės atžvilgiu šie kroviniai gali būti nukreipti į Rygą.
„Suprantate, kad išėjimo prie jūros mes neturime, ir jei Lietuva nelabai nori su mumis bendradarbiauti, tada reikia sutelkti dėmesį į Latviją“, – oficialioje Baltarusijos prezidento svetainėje 2018 metais cituotas A. Lukašenka.
Lietuvos atstovai apie santykius su Baltarusija šioje srityje paprastai komentuoja diplomatiškai.
„Mūsų tikslas – išlaikyti investicijų tęstinumą ir stengtis teikti kokybiškas paslaugas klientams. Pradedame pernai Vyriausybės patvirtinto uosto bendrojo plano įgyvendinimą, kuriuo sieksime didesnės uosto paslaugų paklausos diversifikacijos“, – praėjusią savaitę „Verslo žinioms“ sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Tačiau pirmadienį naujienų agentūrai BNS jis teigė, kad Baltarusijoje vykstantys protestai ir streikai kelia nerimą.
„Mus situacija labai neramina. Kokią tai iš tikrųjų gali turėti įtaką, negalime numanyti, galime tik pasakyti, jog tai gali turėti ir turės (įtaką – BNS), jeigu sustos eksportas“, – sakė jis.
Atvykstanti darbo jėga
Kaip rodo oficiali statistika, pastaraisiais metais užfiksuotas imigrantų iš Baltarusijos šuolis.
Vien per 2019 metus Lietuvoje įsikūrusių baltarusių skaičius išaugo beveik dvigubai, iki 6521.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius „Delfi“ sakė, kad ši statistika atspindi tikrai ne visus Lietuvos įmonėse dirbančius baltarusius. Taip yra todėl, kad vilkikų vairuotojams išduodami tik laikini leidimai gyventi arba darbo vizos.
„Dirbančiųjų skaičius – ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių. Šiuo metu iš trečiųjų šalių įmonėse dirba apie 55 tūkst. vairuotojų. Neturime duomenų pagal šalis, bet didžiausia dalis yra iš Baltarusijos ir Ukrainos. Dar dalis yra iš Rusijos, Moldovos, Uzbekistano ir pan.“, – pasakojo jis.
M. Atroškevičius pridūrė, kad pastaraisiais metais transporto sektorius Lietuvoje augo praktiškai tik trečiųjų šalių darbuotojų sąskaita. „Mes vidinių resursų nelabai turime“, – sakė jis.
Laukia grįžtančių turistų
Iki koronaviruso pandemijos atvykėliai iš Baltarusijos sudarė reikšmingą Lietuvos turizmo pyrago dalį.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais vienadieniai lankytojai nusileido tik Latvijai, kur atvyko 1,1 mln., arba 35,1 proc., asmenų. Atvykusiųjų iš Baltarusijos buvo 583,2 tūkst., arba 17,8 proc., iš Lenkijos – 605,1 tūkst., arba 18,5 proc.
Baltarusijos turistų išlaidos Lietuvoje 2019 metais siekė 132 mln. eurų.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė „Delfi“ sakė, kad Baltarusija prioritetine rinka turėtų išlikti ir po pandemijos.
„Remiantis istoriniais duomenimis, Baltarusija sudaro labai svarbią dalį Lietuvos turizmui. Tai ir verslo, ir SPA turizmas.
Dar yra pažintinis turizmas, tiek grupinis, tiek pavienių atvyksta. Savaitgalinių turistų į Vilnių ir Lietuvą būdavo labai daug. Pandemija padarė savo, bet ji turėtų išsispręsti iki kitų metų pavasario ar vasaros, kai atsiras vakcina“, – komentavo pašnekovė.
Investavę Baltarusijoje
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos 2019 metais Baltarusijoje sudarė apie 121,5 mln. eurų. Daugiausia investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą, privataus nekilnojamojo turto įsigijimą ir pardavimą, apdirbamąją gamybą, transportą ir saugojimą.
Baltarusijos statistikos tarnyba 2018 metais buvo suskaičiavusi, kad Baltarusijoje veikė 615 lietuviško kapitalo įmonių.
Šių metų vasarį skelbta, kad medienos įmonė „VMG Group“ nusprendė padidinti vykdomo projekto Baltarusijos Vitebsko laisvojoje ekonominėje zonoje investicijas iki 200 mln. eurų.
Baltarusijoje taip pat yra investavusi energetikos įmonė „Modus energy“. Skelbta, kad 2018 metų pabaigoje užbaigtos keturių biodujų jėgainių statybos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, Lietuvos įmonės Baltarusijoje taip pat yra investavusios maisto pramonės, prekybos automobiliais srityse.
