Baltarusiai desperatiškai apspitę bankus ir valiutos keitimo biurus, kad išsaugotų bent dalį savo santaupų vertės.
„Bankai nebeturi jokios užsienio valiutos. Darbuotojai prašo palaukti, gal koks nors klientas jos atneš“, – pasakojo didžiausio šalies banko „Belarusbank“ klientas, norėjęs likti anonimu.
Nacionalinė valiuta nuvertėja rekordiniu tempu, per pastarąjį mėnesį praradusi daugiau kaip 10 procentų savo vertės euro ir dolerio atžvilgiu dėl netikrumo gilėjančios politinės nesantaikos akivaizdoje ir būgštavimų dėl ekonominės krizės.
Per pastaruosius metus valiuta nukrito 27 proc. dolerio atžvilgiu ir 33 proc. euro atžvilgiu.
„Niekšai“
Pastarosiomis dienomis daugybė „Telegram“ paskyrų, plačiai sekamų opozicijos, ragino žmones pirkti užsienio valiutą, šitokiu būdu destabilizuojant rublį – ir A. Lukašenkos režimą.
Žmonės taip pat yra raginami boikotuoti milžiniškas valstybines įmones – A. Lukašenkos sovietinio stiliaus ekonomikos atramą – ir pirkti iš privačių kompanijų.
Prezidentas, rugpjūčio 9 d. dar kartą perrinktas ginčytinuose rinkimuose, ketvirtadienį pasmerkė „niekšus“, kurie „ragina destabilizuoti finansų rinką“.
„Mes neleisime, kad nacionalinė valiuta žlugtų“, – pažadėjo A. Lukašenka susitikime su valstybinėmis įmonėmis, praneša jo spaudos tarnyba.
Nepriklausomas analitikas Aleksandras Vasiljevas pripažįsta, kad kai kurie žmonės rublius pardavinėjo „protesto vardan“, tačiau tvirtina, jog tos sumos ne tokios didelės, kad „reikšmingai paveiktų valiutų kursą“.
Nepasitenkinimo nuotaika persmelkė ir stiprų šalies IT sektorių – vieną iš nedaugelio Baltarusijos sėkmės istorijų.
Sektorių piktina tai, kad vyriausybė malšina protestus pakartotinai nutraukdama prieigą prie interneto ir rengdama reidus interneto gigantų, kurie, A. Lukašenkos įsitikinimu, protestuose vaidina svarbų vaidmenį, biuruose.
Daugiau nei 2000 IT sektoriuje dirbančių žmonių pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti naujus rinkimus ir padaryti galą politiniam smurtui bei interneto išjungimui, priešingu atveju grasinant išsikelti iš šalies.
Uždaryti biurai
Rusijos interneto milžinės „Yandex“ Minsko biurai rugpjūčio viduryje buvo apieškoti ginkluotų teisėsaugos pareigūnų.
Kompanijos atsakas – uždaryti darbo patalpas ir išsiųsti visus maždaug 300 savo darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu.
„Yandex“ pranešė, kad kai kurie jo darbuotojai išvyko iš Minsko, bet nepatvirtino pranešimų, esą ruošiasi perkelti darbuotojus iš šalies.
Susirašinėjimo programa „Viber“ tviteryje pranešė, kad mėnesio pradžioje laikinai uždarė savo biurą Minske dėl „mūsų darbuotojų saugumo“ ir „interneto problemų“.
Biuras vėl atsidarė praėjusią savaitę, pranešė „Viber“.
Politinė krizė, kurią sukėlė A. Lukašenkos perrinkimas kaltinant jį balsų klastojimu, smarkiai paveikė ir tuos ekonomikos sektorius, į kurių veiklą aktyviai kišasi valstybė.
Visa tai vyksta tuo metu, kai Rusija sumažino savo dosnumą mažesniajai kaimynei, pasikliaunančiai subsidijuojama energija.
„Streikai pagrindiniuose sektoriuose gali dar labiau sugriauti augimo perspektyvas, kurias jau ir taip susilpnino naftos tiekimo sutrikimai ir pandemija“, – teigiama „Fitch“ analitikų pranešime.
Jie apskaičiavo, kad Baltarusijos BVP 2020 m. susitrauks penkiais procentais.
Traktorių, sunkiosios mašinerijos ir potašo fabrikų darbininkai, laikomi A. Lukašenkos politine širdimi, padėjo įrankius ir prisijungė prie protestų, nuvildami valdžios atstovus.
Pastarosiomis dienomis šių protestų apmažėjo, nes darbininkams grasinama atleidimais iš darbo, o streiko lyderiai buvo sulaikyti.
Praėjusią savaitę „Fitch“ pranešė, kad streikai didžiausio pasaulyje potašo gamintojo „Belaruskali“ kasyklose gali sumažinti šalies eksportą.
