Uosto gilinimo darbai kainavo apie 32,5 milijono litų. Dar maždaug 98 milijonai litų išleista molų rekonstrukcijai. 63 proc. šių lėšų skyrė Pasaulio bankas, suteikęs paskolą 17 metų, likusią dalį - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Projekto parengimas atliktas panaudojus negrąžintiną 5,8 mln. litų paskolą, kurią per Pasaulio banką skyrė Olandijos ir Japonijos vyriausybės.
Gilinant uostą iš viso buvo iškasta apie 1,6 mln. kubinių metrų grunto. Dalis švaraus iškasto smėlio panaudota į pietus nuo Klaipėdos esantiems paplūdimiams atstatyti. Ilginant ir remontuojant molus teko suvežti per 365 tūkst. kubinių metrų akmenų. Be to, bangolaužiams buvo pagaminti 747 tetrapodai, kurių kiekvienas sveria po 25 tonas.
Molus rekonstravo Danijos ir Olandijos kompanija "Aarsleff Ballast". Gilinimo darbus atliko Danijos firma "Rohde Nielsen", techninę projekto įgyvendinimo priežiūrą vykdė Prancūzijos kompanija "Bceom".
Kad būtų užtikrinta saugi laivyba, įgyvendinant projektą iš uosto vartų buvo ištraukta apie tūkstantį 800 tonų nuskendusių laivų nuolaužų. Šie darbai dar nebaigti, planuojama, kad iki lapkričio bus pašalinta dar beveik tūkstantis tonų metalo laužo.
Baigus šį projektą Klaipėdos uostas gali tikėtis ekonominės ir finansinės naudos, nes atsiras galimybė priimti "Panamax", tai yra transokeaninio tipo laivus, uosto krovos kompanijos galės didinti darbo našumą didindamos perkrovos apimtis, nes didelės talpos laivai Klaipėdos uoste galės visiškai pasikrauti, neužsukdami į kaimyninius uostus pasipildyti krovinių. Uostas turėtų tapti patrauklesnis ir krovinių siuntėjams bei ekspedijavimo kompanijoms, mat galimybė gabenti krovinius per Klaipėdos uostą didesniais laivais sumažins krovinio transportavimo išlaidas.
Dėl laivybos saugumo uostas taps patrauklesnis ir laivų savininkams, nes dėl prailgintų molų posūkis įplaukos kanale tapo saugesnis, sumažės dienų, kai uostas negalės priimti laivų dėl stipraus vėjo ir siaučiančių audrų. Pagerėjusios laivybos sąlygos leis išvengti avarijų su sunkiomis pasekmėmis, būtent dėl naftos produktų ir kitų pavojingų krovinių išsiliejimo, tai labai pagerins aplinkosaugines sąlygas.
Teigiama, jog Klaipėdos jūrų uosto įvaizdis bus gerinamas ir toliau. Tolesniuose uosto modernizavimo etapuose bus gilinamas vidinis laivybos kanalas, gerinama infrastruktūra, rekonstruojamos krantinės, pastačius užteršto grunto sandėliavimo aikštelę, bus galima išvalyti uosto akvatoriją nuo užterštų nuosėdų. KVJUD vadovai mano, kad Klaipėdos jūrų uostas turi realių galimybių tapti pirmaujančiu Baltijos jūros pakrantėje.