"Lankstesnė darbo rinka sumažintų nedarbą Europoje, todėl būtina imtis glaudesnio nacionalinių švietimo sistemų koordinavimo, gerinti kalbų mokymą, didinti studentų ir mokytojų mainus, kurti paprastesnę kvalifikacijos pripažinimo tvarką bei Europos mokslo erdvę", - sakė A.Valionis.
Be to, pasak jo, naujosioms šalims narėms turi būti kaip galima greičiau suteiktas priėjimas prie ES darbo rinkos.
Ministro teigimu, prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymą Lietuva siekia užsitikrinti stabilų ir pakankamą energijos tiekimą šalies įmonėms ir gyventojams, todėl Lietuva remia integruotos ES energijos rinkos kūrimą ir Baltijos jūros valstybių energetikos sistemas sujungiančio vadinamojo Baltijos žiedo integravimą į ES sistemą.
Lietuvos pareigūnas taip pat pabrėžė transporto svarbą. Jis priminė, jog Lietuva dalyvauja tarptautinės reikšmės 1-ojo (Helsinkis- Talinas-Ryga-Šiauliai-Kaunas-Šeštokai-Varšuva-Berlynas) ir 9-ojo (Sankt Peterburgas-Talinas-Ryga-Šiauliai-Pagėgiai-Kaliningradas-Gdanskas) tarptautinių transporto koridorių plėtroje.
"Po ES išsiplėtimo 1-asis koridorius taps labiausiai į rytus nutolusiu šiaurės-pietų krypties koridoriumi Sąjungos viduje", - tvirtino ministras. Be A.Valionio, Barselonoje vykstančiuose posėdžiuose dalyvauja ir prezidentas Valdas Adamkus bei finansų ministrė Dalia Grybauskaitė.
V.Adamkus penktadienį vykstančiame ES šalių narių vadovų susitikime išdėstys Lietuvos poziciją dėl ES integracijos procesų. Tą pačią dieną Ispanijos karalius Juanas Carlosas ir karalienė Sofia surengs iškilmingus pietus valstybių ir vyriausybių vadovams, užsienio reikalų ir ekonomikos bei finansų ministrams.
D.Grybauskaitė dalyvauja finansų ir ekonomikos ministrų susitikime. Finansų ministerija informavo, kad dar planuojamas dvišalis D.Grybauskaitės susitikimas su Švedijos finansų ministru Bo Ringholmu. Lietuvos vadovas ir jį lydinti delegacija į Vilnių grįš šeštadienį.
ES viršūnių susitikimas Barselonoje yra pirmasis, kuriame dalyvauti pakviestos ir šalys kandidatės. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Ispanijos premjeras Jose Maria Aznaras teigė, kad nebenorima "šnekėtis tik 15-os ES narių rate, todėl kviečiama į diskusiją ir kandidates".
Kaip pranešė URM, Barselonoje daugiausiai dėmesio skiriama vadinamajai Lisabonos strategijai: 2000 metais į Portugalijos sostinę susirinkę ES valstybių narių lyderiai užsibrėžė strateginį tikslą per dešimtmetį Europos Sąjungoje sukurti konkurencingiausią ir dinamiškiausią pasaulyje, žiniomis paremtą ekonomiką, kuri nuolat stiprėtų bei užtikrintų užimtumą ir socialinę gerovę.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Ispanija savo veiklos programoje įsipareigojo peržiūrėti, kaip įgyvendinama Lisabonos strategija, bei nubrėžti tolesnes gaires siekiant šioje strategijoje numatytų tikslų.
Todėl kovo 15-16 dienomis Barselonoje vyksiančiame neformaliame Europos viršūnių tarybos susitikime bus aptariami su šia strategija susiję klausimai - Europos transporto ir telekomunikacijų tinklų infrastruktūros kūrimas bei tobulinimas, elektros ir dujų rinkų liberalizavimas bei sujungimas, euro įvedimas ir finansų rinkų integracija, lanksčios darbo rinkos kūrimas siekiant mažinti nedarbą bei ES švietimo sistemos gerinimas ir darbuotojų tobulinimasis.
Lietuva derybas dėl narystės ES tikisi baigti šių metų pabaigoje, o 2004-aisiais būti pasirengusi prisiimti narystės įsipareigojimus. Dėl narystės ES šiuo metu derasi 12 Europos valstybių.