„Juk realiai vartojimas yra privačiam žmogui, o ne įmonei. Dabar kišenės painiojamos“, – trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje sakė ji.
Ministrė pabrėžė mokesčių sistemos teisingumo aspektą.
„Man atrodo, kad teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo. Natūralu, kad tos didesnės pajamos reikalingos tiek kokybiškesnėms viešojo sektoriaus paslaugoms apmokėti, tiek viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio gerinimui, pensijų didinimui.
Labai svarbus ir horizontalus teisingumas, vienodas reglamentavimas. Visgi, yra atskirų sričių, kur pelnas skaičiuojamas kitaip. Man atrodo, tas pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas turėtų būti tapatus, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame yra dirbama“, – sakė G. Skaistė.
Trys kryptys automobiliams
Posėdyje paliesta ir verslininkų per įmones įsigyjamų automobilių tema. Darbo grupės pirmininkė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad kalbant apie visų įmonės įsigyjamų lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymą pelno mokesčio tikslais, reikėtų atsižvelgti į tarptautinę praktiką.
„Lietuvoje visų įmonės automobilių išlaidos, nusidėvėjimas, nuoma, eksploatacija atskaitomos iš pajamų. Iš viso Lietuvoje yra registruota 208,6 tūkst. lengvųjų automobilių, kurie registruoti įmonių vardu.
Per 2020 metus apie 670 įmonių įsigijo 770 prabangių automobilių, jei skaitome, kad prabangus yra per 50 tūkst. eurų vertės“, – pasakojo ji.
R. Bilkštytė nurodė, kad mažiausiai 9 Europos Sąjungos valstybės riboja automobilių išlaidų atskaitymą.
„Yra įvairūs ribojimai, bet dažnai taikomas automobilių išlaidų atskaitymas. Gali būti absoliutaus arba santykinio dydžio ribojimai, susieti su išmetamu anglies dvideginiu. Ribojimai gali būti tiek įsigijimo kainos, tiek eksploatacinių ir kitų išlaidų atskaitymui“, – sakė ji.
Viceministrė siūlė svarstyti tris galimas kryptis.
„Kad būtų atskaitoma automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatomos tam tikros eurų sumos. Kita suma galėtų būti elektromobiliui, o skirtumas būtų reprezentacinės sąnaudos.
Kitas variantas – kad atskaitomas procentas nuo automobilio įsigijimo kainos. Trečias variantas – atskaitoma tik neprabangių automobilių įsigijimo kaina“, – sakė ji.
R. Bilkštytė pridūrė, kad papildomi ribojimai galėtų būti atsižvelgiant į CO2, o analogiški ribojimai būtų taikomi ir eksploatacinėms, nuomos išlaidoms.
Kiti tarifai galėtų mažėti
Ekonomistas Raimondas Kuodis posėdyje kalbėjo apie tai, kad mokesčių lengvatos kainuoja daug daugiau nei rodoma.
„Tai nėra tik tiesioginiai biudžeto praradimai, tai yra ir didesni tarifai, nei galėtume turėti: PVM, GPM ir kt. Su visomis atitinkamomis pasekmėmis konkurencingumui su Lenkija ir pan.
Dažnai turime nepakankamai apmokamą viešąjį sektorių, kas lemia prastą švietimo kokybę, prastą sveikatos apsaugą ir t. t.“, – sakė jis.
R. Kuodis sakė, kad Lietuvos mokesčių sistema jau turėjo susidurti su Konstitucinio Teismo iššūkiais.
„Daug kas tame pačiame viešajame sektoriuje negali vartoti per įmones, nes jiems draudžiama jas turėti. Taip pat – moka didelius tarifus pagal standartines darbo sutartis, kai kiti dirba pagal juokingai apmokestinamas formas“, – sakė jis.
R. Kuodis siūlė peržiūrėti verslo formų skaičių, sumažinti jas iki trijų: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir „miniįmonės“.
Patarė koncentruotis
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas palaikė idėją mažinti verslo formų skaičių.
„Ar per formų skaičių, ar per apmokestinimo suvienodinimą skirtingoms formoms – abu variantai geri, bet kelias turėtų būti toks“, – sakė jis.
K. Lisauskas taip pat patarė koncentruotis į tas sritis, kur iš tiesų yra efektas biudžetui.
„Daug laiko skiriame tokiems leidžiamų atskaitymų arba apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo atvejams, kur iš esmės yra tik laiko skirtumas. Turbūt ne čia turėtume dėti akcentą.
Antras dalykas – piktnaudžiavimo problemos. Ar tai būtų privatus vartojimas, žinome automobiliai ir visi kiti žaislai. Ar tai būtų dalykai, daromi susijusių asmenų, kalbant apie KIS. Jeigu tokie dalykai yra, nagrinėkime, diskutuokime, formuluokime papildymus“, – sakė jis.
Aibė lengvatų
Ministerijos vertinimu, tikslinga peržiūrėti ir kitas sektorines lengvatas:
Gyvybės draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų traktavimą pelno mokesčio tikslais;
Filmų gamybai skiriamoms lėšoms taikomos pelno mokesčio lengvatos efektyvumą, siekiant paslaugų eksporto skatinimo;
Sveikatos priežiūros įstaigų pajamų už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, traktavimą pelno mokesčio tikslais;
Kredito įstaigų ir draudimo įmonių sudaromų specialiųjų atidėjinių atskaitymą pelno mokesčio tikslais;
Kolektyviniams investavimo subjektams (KIS) ir jų dalyvių iš KIS gautoms pajamoms taikomos pelno mokesčio lengvatos efektyvumą;
Mokestinio nuostolio perdavimo tarp grupės įmonių sąlygas;
Pelno mokesčio lengvatos, taikomos akcijų perleidimo pajamoms, taikymo sąlygas;
Tiesioginių ir kitų kompensacinių išmokų pajamų lygiui palaikyti, žvejybos laivų atidavimui į metalo laužą traktavimą pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tikslais.
Kalbant apie smulkiojo verslo apmokestinimą, ministerija siūlo peržiūrėti:
Pelno mokesčio lengvatų mažoms įmonėms sąlygas;
Individualios veiklos pajamų apmokestinimo ir administravimo koncepciją;
30 proc. prezumpcinių išlaidų taikymo efektyvumą;
Fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimus, mokėjimo sąlygas;
Smulkiojo verslo mokesčių surinkimo automatizavimo galimybes, kai mokesčių administravimo priemonėmis supaprastinamas mokesčių sumokėjimas;
Registravimo PVM mokėtojais ribą (Lietuvai leista iki 2024 metų gruodžio 31 dienos didinti ribą iki 55 tūkst. eurų).
Baigiamasis darbo grupės susitikimas, kuriame būtų pristatyti Vyriausybei teiktini sprendimai, planuojamas spalį.
