Darbuotojų mažėja
„Esame vairuotojų grupė dirbanti UAB „Vilneda“. Vairuojame autobusus, vežame turistus Lietuvoje bei užsienyje, dirbame su didelėmis Lietuvos turizmo kompanijomis“, – susisiekęs su „Delfi“ ir panoręs išlikti anonimu sakė vienas vairuotojų.
Jis pasakojo, kad šiandien įmonėje, ne patys geriausi laikai, mat prasidėjus virusui bei karantinui, o vėliau ir užsidarius šalies sienoms, įmonėje visiškai neliko užsakymų autobusų nuomai, kas, be abejo, netruko atsiliepti ir jų vairuotojams, mat įmonės vadovai netrukus paprašė vairuotojų iš darbo išeiti savo noru.
„Jeigu išeini savo noru, ateik parašyti prašymą ir gausi savo uždirbtus komandiruotpinigius, kiekvienas vidutiniškai apie 500 Eur, tačiau nei algos, nei atostoginių neišmoka, o ką jau kalbėti apie išeitines“, – pasakojo tas pats vairuotojas.
Jis tikino, kad darbdavys jiems siūlė surasti ir kitą darbą – kurjerio arba vairuoti sunkvežimius, tačiau daugumos netenkina nei ten galima gauti alga, nei darbo pobūdis.
Tiesa, vyras teigė, kad nors vairuotojai tokiam išėjimui savo noru ir priešinasi, didžioji dalis jų dokumentus dėl išėjimo jau pasirašė.
„Jie bijo, kad paskui įmonė jų nepriims atgal“, – teigė jis bei sakė, jog darbdaviai užsiminę ir apie tai, kad dabar vairuotojai gali eiti į Užimtumo tarnybą, gauti bedarbio išmokas, o vėliau įmonė, situacijai pagerėjus, galėtų juos priimti atgal.
„Pas mus buvo daugiau nei 100 darbuotojų, o dabar belikę vos 39“, – sakė jis.
Ir išties, remiantis Rekvizitai.lt duomenimis, kurie yra gaunami iš „Sodros“, kovo 26 dieną apdraustų darbuotojų skaičius įmonėje buvo 97, tačiau balandžio 9 dieną jų buvo likę 39.
„Kol kas į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) nesikreipėme, tačiau jei situacijos išspręsti nepavyks, kreipsimės“, – užtikrintai sakė vairuotojas.
Skolingi pinigų
Vyras skaičiavo, kad vien už kovą negauto atlyginimo bazė siekia apie 600 Eur, plius apie 500 Eur komandiruotpinigių už vasarį, o kur dar atostoginiai.
„Kas bus, jei neišeisiu savo noru dabar, aš nežinau. Kol kas laukiame“, – tikino jis.
Kad situacija laužta ne iš piršto, „Delfi“ patikino ir dar vienas toje pačioje įmonėje dirbantis, tačiau skaitytojams taip pat tapatybės atskleisti nenorėjęs vairuotojas.
„Jie mus verčia savo noru išeiti iš darbo. Aš pats nepasirašiau dokumentų. Man skambino vienas vadovas, paskui – kitas, bet aš atsisakiau.
Jie nėra man sumokėję pinigų, kuriuos esu uždirbęs vasarį, jau nekalbant apie bazę kovą. Man pasakė, kad jei noriu gauti pinigus, turiu savo noru išeiti ir man gal sumokės“,– tikino jis, tačiau teigė girdėjęs, kad kai kurie net ir išėję iš darbo pinigų dar neatgavo.
„Tegu mane atleidžia pagal įstatymą. Spaudimas vyksta jau tris savaites.
Aš pats išeiti neplanuoju. Aš ir kiti vairuotojai, eisime iki galo. Mus laiko šunimis, noriu – dirba, noriu – išmetu. Jei viskas taip bus, mes eisim į VDI, kilsime aukščiau. Ten esame padėję visą sveikatą, visada būname kelionėse ir man net nesumokėta, ką esu uždirbęs. Mane paliko be pajamų, o aš išlaikau šeimą“, – pyko vyras.
Įmonė: darbuotojai sutartis nutraukia savo noru
„Delfi“ susisiekė su UAB „Vilneda“ rinkodaros direktoriumi ir vienu iš akcininkų Tautvydu Žilinsku.
Jis patvirtino, kad kovo mėnesio pradžioje įmonėje dirbo 106 vairuotojai, tačiau daugiau kaip pusė, padedami kompanijos arba savarankiškai, šiandien jau yra radę naujas darbo vietas, o su likusia dalimi sąlygos dar derinamos.
„Mūsų įmonėje buvo atrinkti aukščiausiosios kvalifikacijos, kultūringi, profesionalūs vairuotojai, kurie yra vertinami kitų darbdavių, todėl nesistebime, jog jie gauna pasiūlymų su geresnėmis darbo sąlygomis, nei šiuo metu gali užtikrinti mūsų įmonė. Tam tarpininkaudami padedame ir mes.
Nors visiems be išimties savo vairuotojams pasiūlėme alternatyvą – kurjerių darbą už jų dabartinį darbo užmokestį, tačiau su tokiu pakeitimu sutiko tik keli.
Vairuotojai, dirbdami Lietuvoje, negauna to, ką jie buvo įpratę nuolat gauti aptarnaudami užsieniečius – dienpinigių ir arbatpinigių, komfortiškų darbo ir poilsio sąlygų, kelionių po turistų lankomas vietas Europoje. Visa tai greičiausiai ir lemia jų apsisprendimą nutraukti darbo santykius su mūsų įmone“, – komentavo jis ir vėliau perklaustas patikslino, kad darbuotojai darbo sutartis nutraukia ir įmonę palieka savo noru, o ne verčiami.
T. Žilinskas neslėpė, kad įmonė šiandien turi vienintelį tikslą – išgyventi ir nebankrutuoti bei minimalizavus kasdienes sąnaudas sulaukti turizmo atsigavimo.
„Kovo viduryje dėl pandemijos buvo atšaukti visi užsakymai – be darbo stovi visi 50 turimų turistinių autobusų. Už suteiktas paslaugas užsakovai pradėjo vangiai mokėti arba visai nebemoka. Didžioji dalis mūsų užsakovų – turizmo operatoriai. Pinigų srautai iš esmės yra visai sustoję. Turistinių autobusų užsakomaisiais maršrutais vežimo paslauga, kurią teikiame jau 25 metus, labai sezoniška. Didžiausias darbymetis – gegužę-rugsėjį, o likusius septynis mėnesius realiai dirbame už savikainą suteikdami darbo vairuotojams.
80 proc. mūsų turimų autobusų – iki 2 metų. Turime lizingo įsipareigojimų, siekiančių per 10 mln. Eur. Su bankais, lizingo bendrovėmis baigiame susiderinti atidėjimo sąlygas“, – apie situaciją įmonėje koronaviruso įkarštyje sakė vadovas.
Kalbėdamas apie vairuotojus jis sakė, kad didžiausia dalis dirbančiųjų, grįžusių iš užsienio, dar kovo viduryje gavo nedarbingumo pažymėjimus dėl saviizoliacijos ar vaikų priežiūros, o visiems kitiems įmonė jau rado arba siūlo kitas darbo alternatyvas.
„Pasiūlėme kurjerių darbą už jų dabartinį darbo užmokestį, jo nekeičiant. Tačiau su tuo sutiko tik keli darbuotojai, nors turime galimybę įdarbinti žymiai daugiau – manome, kad mūsų vairuotojų netenkina kitoks darbo pobūdis. Pasiūlėme alternatyvų eiti į kitas įmones dirbti vairuotojais – išvežioti prekes. Dalis jau įsidarbino ir sėkmingai dirba.
Susisiekėme su didžiosiomis tarptautinių krovinių įmonėmis, kurioms šiuo metu stinga vairuotojų. Turintieji atitinkamas vairuotojų kategorijas jau gali ten įsidarbinti. Suteikiame rekomendacijas, tarpininkaujame, o neturintiems reikiamos kategorijos pasiūlėme nedelsiant persikvalifikuoti – sutarėme su vairavimo mokykla dėl lengvatinių sąlygų.
Dar likę įmonėje vairuotojai, tikime, laukia, kada vėl galės vairuoti autobusus – mes taip pat labai laukiame šio momento. Tačiau to, kada pradės važiuoti autobusai, ir kokiu tempu įsibėgės darbas, nežinome. Svarbu, kad šalyje baigtųsi karantinas, būtų atvertos sienos Europoje ir žmonės vėl imtų keliauti autobusais. Kada jie vėl ims keliauti, niekas negali prognozuoti. Gali tekti laukti iki 2021 metu vasaros“, – siūlytas alternatyvas vardijo T. Žilinskas.
Paklaustas, kaip yra su atsiskaitymais bei darbo užmokesčio vėlavimu, jis tikino, kad su visais darbuotojais yra atsiskaitoma palaipsniui ir beveik nevėluojama.
„Mūsų didžiausias prioritetas – darbuotojų atlygiai. Nepaisant dabartinių finansinių sunkumų, mūsų įmonė laikosi įstatymuose numatyto prievolių vykdymo eiliškumo ir pirmiausia atsiskaito su darbuotojais“, – teigė jis.
Rinkodaros direktoriaus teigimu, dėl paramos įmonė į valstybę jau kreipėsi ir šiandien yra įtraukti į remtinų įmonių sąrašą, o dėl subsidijų prastovoms dar svarstanti.
„Svarstome, ar pajėgsime išlaikyti reikalavimą išsaugoti darbo vietas pasibaigus karantinui ir vėluojant atsigauti turizmui.
Dėl vairuotojų prastovos klausimas įmonėje dar yra sprendžiamas, todėl jiems mokamas visas darbo užmokestis. Tad šiuo metu jie gauna visą sutartą darbo užmokestį. Karantino pradžioje iš tiesų vėlavome mokėti darbo užmokestį, už tai labai atsiprašome darbuotojų, bet šią problemą jau išsprendėme.
Visi mokėjimai už kovo mėnesį vyksta ir vyks neskirstant, ar darbuotojas išeina iš darbo, ar ne“, – teigė jis.
Vykdo tyrimą
Informacijos dėl įmonės redakcija pasiteiravo ir VDI bei Užimtumo tarnybos (UT) atstovų.
VDI patvirtino, kad kovo pradžioje gavo skundą dėl UAB „Vilneda“ darbuotojams neišmokamo darbo užmokesčio bei dienpinigių. Institucijos atstovai informavo, kad šiandien dėl to vykdomas tyrimas.
UT duomenimis, šiais metais institucija negavo įmonės pranešimo apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, tačiau nuo kovo 1-osios iki balandžio 10 dienos į UT kreipėsi 5 darbo netekę autobusų vairuotojai, kurių paskutinė darbovietė, kaip nurodoma, buvo UAB „Vilneda“.
Pati įmonė, kaip teigiama UT atstovų, į Vilniaus klientų aptarnavimo departamentą dėl prastovų nesikreipė.
„Delfi“ primena, kad darbdaviai turi galimybę gauti 70 arba 90 proc. siekiančias valstybės subsidijas prastovoms.
Jų gali tikėtis tie, kurie atitinka visas šias sąlygas: kai darbdavio įmonės teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga; kuriam nėra iškelta bankroto byla, kuris nėra likviduojamas, dėl kurio nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; kurio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus; kuris dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas.
Taip pat UT nurodoma, kad darbdaviai, kuriems mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
