„Prieš kelis metus ES įvedė Mobilumo paketą, kas turėjo didelė poveikį logistikai, verslui ir transporto kompanijoms kurios gabeno prekes per sienas. Nors buvo siekiama labai oraus tikslo, didelė dalis paketo poveikio buvo neigiama, taip pat buvo palikta daug neapibrėžtų aspektų.
Dėl to laikausi atsargumo pozicijos šiuo atveju. Aš manau, kad mes turim stengtis kuo labiau suprasti darbo per skaitmenines platformas esmę ir palikti kuo daugiau laisvės spręsti pačioms valstybėms“, – penktadienį LLRI organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje sakė P. Auštrevičius.
Europarlamentaras paminėjo, kad toks susitelkimas į valstybių narių galimus priimti sprendimus yra svarbus, kadangi daugelis valstybių narių turi visiškai skirtingas darbo kultūras, tad joms neturėtų būti primestos vienodos darbo per skaitmenines platformas normos.
„Kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos tradicijos ir skirtingos reguliacijos. Tai, kas vyksta dabar galima prilyginti diskusijoms apie minimalias algas, kur irgi susidurta su skirtingomis nuotaikomis, skirtingais įstatymais ir požiūriais.
Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės neturi minimalių algų, jie remiasi kolektyvinėmis derybomis. Tad, kai prasidėjo diskusijos dėl minimalios algos, daugelis mūsų kolegų iš Skandinavijos visiškai nesuprato, kodėl mes norime primesti jiems tai, ko jie ne visai supranta“, – komentavo jis.
Europos Parlamentas (EP) kovo mėnesį iš esmės pritarė, kad per įvairias skaitmenines platformas paslaugas teikiančių kurjerių ir pavežėjų veikla būtų griežčiau reglamentuojama. Nuo tada tarp EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Europos Tarybos vyksta diskusijos dėl galutinio naujųjų taisyklių projekto.
Šiuo projektu siekiama, kad tokie paslaugų teikėjai gautų tokią pačia naudą, kaip ir etatiniai darbuotojai, tuo pat metu neprarandant lankstumo, kurį suteikia darbas per skaitmenines platformas.
