„Aukso paklausa šiais metais išaugo net 40 proc.“, – komentuoja bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
„Dėl kylančių aukso kainų gyventojai rinkosi mažesnius investicinius produktus“, – sako „Tavex“ valdybos narė Viktorija Gorčakova.
Lūžis: veiksniai, išauginę aukso paklausą ir kainą
Aiškindami nuolatinį aukso kainos augimą „Delfi“ kalbinti analitikai bei rinkos dalyviai daugiausiai apsistoja ties trejus metus trunkančiu karu Ukrainoje, protekcionistine Amerikos politika ir, atitinkamai, didžiuliu centrinių bankų „apetitu“ auksui.
Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad po 2022 metų vasario pasikeitė „natūrali“ koreliacija tarp aukso kainos, infliacijos ir palūkanų normų.
Įvyko visiškas pasikeitimas
„Kas būdavo istoriškai, tai aukso kaina judėdavo su realiomis palūkanomis. Ką tai reiškia? Jeigu palūkanos būdavo didesnės negu infliacija, tai būdavo aukso kainą mažinantis veiksnys.
O jeigu palūkanos mažesnės arba lūkestis dėl jų (mažesnis) negu būsima infliacija, tai aukso kainą yra didinantis veiksnys ir taip buvo daugybę metų. Iki 2022 metų vasario“, – sako V. Rūkas.
Tačiau po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą padėtis pasikeitusi.
„Įvyko visiškas pasikeitimas ir šita koreliacija arba šitas veiksnys, kuris veikė daugybę metų ir tai buvo aukso išvestinė, staiga nebeveikia, nes atsirado pirkėjų, kuriems šitas instrumentas buvo patogus.
Kaip dabar tie veikėjai – rusai, kinai, iraniečiai – veiks, ir ar didės šita paklausa, ar kažkada išsispręs ir nebeliks poreikio turėti, – nežinau“, – komentuoja V. Rūkas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat atkreipia dėmesį į centrinių bankų vaidmenį aukso kainos dinamikoje.
„Taip, auksas dažnai neklauso fundamentalių taisyklių, laužo jas, nes yra specifinė rinka. Joje didelę dalį vaidina centriniai bankai, taip pat informacijos skaidrumas yra pakankamai menkas, nes informacija dažnai ateina gerokai pavėlavusi“, – teigia ekonomistas.
Amerika yra stipriausia pasaulyje, bet pasaulis – vis dėlto stipresnis
Ekonomistas pabrėžė, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustebino ir sukrėtė visą pasaulį. Pasak Ž. Maurico, aukso kainas lemia ir baimė.
„Ir panašu, kad auksas yra atspindys būtent stebėtino D. Trumpo – jau net ir D. Trumpui stebėtino – neprognozuojamumo, neapibrėžtumo ir netgi, sakyčiau, labai nedraugiškų sprendimų, priimamų artimiausių sąjungininkių atžvilgiu“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, didesniąją dalį kainos kilimo lemia būtent norai diversifikuoti savo investicijas. Kartu ir Kinija pastebimai mažinanti JAV vertybinių popierių portfelį.
„Tavex“ valdybos narė V. Gorčakova atkreipia dėmesį, kad vien per pirmąsias šešias šių metų savaites aukso kaina pasiekė 2800 ir 2900 JAV dolerių už unciją ribas.
„Tarp investuotojų vėl išaugo aukso, kaip krizinės valiutos ir saugaus prieglobsčio nestabiliais laikais, patrauklumas.
Svarbų vaidmenį suvaidino D. Trumpo paskelbti arba nustatyti tarifai. Iš pradžių taikydamas į Kanadą, Meksiką, Kiniją ir Europą, vasarį jis paskelbė, kad ateityje visam plieno ir aliuminio importui įves 25 proc. tarifus“, – sako V. Gorčakova.
Pasak jos, muitai paprastai turi infliacinį poveikį, nes jie tiesiogiai didina importo kainas ir netiesiogiai plinta kituose sektoriuose dėl didesnių gamybos sąnaudų. Todėl tikimybė, kad D. Trumpo prekybos politika lems bendrą infliacijos padidėjimą JAV, yra gana didelė.
„Jei infliacija šoktels, centriniai bankai gali nuspręsti padidinti palūkanų normas, o tai gali sulėtinti ekonomiką ir sumažinti paklausą. Šiuo metu aukso rinkose nerimas dėl infliacijos yra svarbesnis nei palūkanų normos.
Tarp investuotojų vėl išaugo aukso, kaip krizinės valiutos ir saugaus prieglobsčio nestabiliais laikais, patrauklumas
Centriniai bankai taip pat laikomi svarbiais kainų veiksniais. Pasaulio aukso taryba (World Gold Council, WGC) pranešė, kad 2024 metais grynieji pirkimai sudarė 1 044,6 tonos. Tai reiškia, kad jų pirkimai trečius metus iš eilės viršijo 1 000 tonų aukso“, – sako ji.
„Florinus“ vadovas Ž. Leškevičius sako, kad augančią aukso paklausą lemia keli veiksniai.
„Daugiausiai tai lemia geopolitinė įtampa: karas Ukrainoje, naujosios JAV administracijos ir JAV prezidento D. Trumpo politika bei retorika dėl naujų muito mokesčių įvedimo, didžiausių Europos ir pasaulio ekonomikų recesija.
Šiuo neapibrėžtu laikotarpiu žmonės renkasi vadinamąsias „saugaus prieglobsčio“ (angl. safe-haven asset) investicijas. Investuotojai, jausdami ekonominį nestabilumą, nori apsaugoti turimą kapitalą nuo nuvertėjimo, todėl atsigręžia būtent į auksą – vieną stabiliausių, saugiausių investicijų“, – komentuoja Ž. Leškevičius.
Kokia aukso paklausa Lietuvoje?
„Tavex“ teigimu, praėjusiais metais investicinio aukso paklausa Lietuvoje išliko stabili, didėdama 3,5 proc.
„Dėl kylančių aukso kainų gyventojai rinkosi mažesnius investicinius produktus, todėl parduotų aukso produktų skaičius išaugo, o paklausos apimtis išliko stabili.
Aukso luitai, sveriantys iki 5 gramų, įskaitant ir „Tavex“ individualizuotus, buvo populiariausi ir 2024 metais“, – teigia V. Gorčakova.
Anot jos, tokių luitų kaina svyravo nuo 30 iki 500 eurų. Vieno sandorio metu lietuviai vidutiniškai įsigijo 2 luitus. Didesnių sumų investicijoms pirkėjai rinkosi 1 uncijos (31,1 g) svorio luitus ir monetas.
„Lietuvos gyventojai pastebimai dažniau pirko aukso monetas ir luitus trumpalaikių kainų korekcijų laikotarpiais, užfiksuodami vertės augimą esant didžiausiam kainų lygiui. (…). Nepaisant to, pardavimo apimtys viršija pirkimo apimtis“, – sako V. Gorčakova.
Latvijoje nupirkto aukso kiekis, į kurį įeina ir sandoriai su Lietuvos gyventojais, pernai padidėjo 25 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų.
„Praėjusiais metais išryškėjo dar viena įdomi tendencija – vis daugiau įmonių pradėjo pirkti investicinį auksą“, – komentuoja „Tavex“ valdybos narė.
„Florinus“ taip pat mato susidomėjimą auksu.
„Tikrai taip, susidomėjimą auksu po tam tikros pauzės jau stebime nuo 2024 metų vidurio. Galime palyginti 2024 ir 2025 metų aukso pardavimus – 2024 metais per sausį, vasarį pardavėme tauriųjų metalų už 5,2 mln., savo ruožtu šiais metais per sausį ir vasarį pardavėme už 6,9 mln. eurų. Taigi aukso paklausa šiais metais išaugo net 40 proc.“, – komentuoja bendrovės vadovas Ž. Leškevičius.
Pasak jo, tarp „Florinus“ klientų populiariausi produktai – 50 g, 1 Trojos uncijos (oz) „Bullion“ monetos ir investicinio aukso luitai. Taip pat visada populiarūs išlieka ir mažesni, ypač 5, 10, 20 g aukso luitai. Be to, daugelis žmonių investuoja į auksines monetas, pavyzdžiui, Šveicarijos 1897–1935 m. leistas „Helvetica“ (liet. Šveicarija). 1–5 g luitus ar panašaus svorio auksines monetas klientai dažniausiai perka dovanoms.
Susidomėjimą auksu po tam tikros pauzės jau stebime nuo 2024 metų vidurio
Nuolatiniai rekordai: ar aukso kaina kirs 3000 dolerių
Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad 3000 JAV dolerių kaina už Trojos unciją aukso yra laiko klausimas.
„Manau, kad tikrai bus viršyta, klausimas tik – kada? Nes skaičiuojame doleriais, eurais – tos valiutos praranda savo vertę. (…) Pinigai nuvertėja, tai auksas turėtų ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek didinti savo vertę“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Tiesa, jis kelia klausimą, ar auksas didina savo vertę palyginti su tomis priemonėmis, kurios siūlo palūkanas.
„Ar labiau apsimoka investuoti į auksą, ar, tarkime, padėti indėlį. Euro zonoje galime gauti tarp 2–3 proc. palūkanas. Amerikoje – netgi 5 proc.“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, gali būti, kad dabar matome tik aukso brangimo pradžią ir rekordų dar bus.
„Buvo galima tikėtis iš D. Trumpo didesnio neapibrėžtumo ir tų aštresnių sprendimų, bet pastarosiomis savaitėmis tai yra kažkas beveik iš kitos planetos.
Čia gali būti tik pradžia viso to augimo, gali būti ir 3000, ir 4000, ir 5000, nes jeigu matys investuotojai, kad, tarkime, Europa milžiniška suma skolinsis, įmes (lėšas) į krašto apsaugos didinimą, tuo pačiu, aišku, turės ir didesnę infliaciją – vis tiek pinigų įliejimas, skolinimais kelia (kainas), – auksui tai yra teigiama žinia“, – sako Ž. Mauricas.
„Florinus“ vadovas Ž. Leškevičius pažymi, kad Londono lydinių rinkos asociacija (London Bullion Market Association, LBMA) dar 2024 metų pabaigoje prognozavo, jog aukso kaina per artimiausius 12 mėnesių turi pasiekti 3000 JAV dolerių už 1 unciją. Šiuo metu tarp investuotojų tai yra vadinamasis „taikinys“ (angl. target).
„Mūsų įmonės ir biržos techninės analizės ekspertų nuomone, artimiausiu metu gali būti nežymi biržos korekcija, tačiau aukso kaina 3000 JAV dolerių už unciją turėtų pasiekti iki šių metų trečio ketvirčio pabaigos“, – teigia įmonės vadovas.
„Tavex“ valdybos narė V. Gorčakova sako, kad didžiųjų Europos ir JAV investicinių bankų analitikų prognozės rodo, jog 2025 metų viduryje aukso kaina gali nesunkiai pasiekti 3000 JAV dolerių už unciją lygį.
„Pasauliniai investiciniai bankai beveik vienbalsiai tvirtina, kad aukso augimo potencialas dar neišsemtas“, – teigia V. Gorčakova.
Jis atkreipia dėmesį, kad UBS ir „Citigroup“ iki metų pabaigos prognozuoja 3000 JAV dolerių už unciją lygį, o „Goldman Sachs“ tikisi net 3100 JAV dolerių už unciją, o jei įtampa prekyboje ir D. Trumpo retorika išliks, jie neatmeta šuolio iki 3300 JAV dolerių už unciją.
Aukso rezervai pasaulyje (TOP20), palyginimui, Lietuvos bankas valdo 5,8 tonos aukso rezervą:
„Nors per pastaruosius dešimtmečius pinigai gerokai prarado perkamąją galią, su auksu atsitiko priešingai. Vienas pavyzdys tai ypač puikiai iliustruoja: prieš 25 metus barelis žalios naftos prilygo 3,2 gramo aukso, šiandien svarbiausią pasaulyje žaliavą – nors nuo to laiko jos kaina išaugo daugiau nei dvigubai – galima įsigyti vos už 0,79 gramo aukso“, – savo V. Gorčakova.
Vis dėlto ji primena, kad auksas, nepaisant jo dabartinės kainos, pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip apsidraudimas, o ne spekuliacinis turtas ir turėtų būti laikomas ilgalaike privaloma investicija portfelyje.
„WGC (Pasaulio aukso taryba) rekomenduoja bent 5–10 proc. savo investicijų portfelio turėti aukso pavidalu“, – sako ji.
Sidabras brangsta dėl žaliosios energetikos?
„Florinus“ vadovas sako, kad kito metalo – sidabro – kaina į naujas aukštumas kyla dėl struktūrinio deficito.
„The Silver Institute“ pranešė, kad 2024-aisiais sidabro paklausa padidėjo 17 proc., o tiekimas – vos 1 proc. Sidabro deficitas siekia -182 milijonus uncijų. Daugiausiai tai lemia rekordinė sidabro paklausa pramonėje, žaliąją ekonomiką skatinančios programos“, – teigia Ž. Leškevičius.
Kaip žinoma, Europos Sąjungos valstybės iki 2030 metų yra įsipareigojusios vykdyti Žaliojo kurso planus.
„Lietuva bando pasiekti bendrą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įrengtąją galią, siekiančią 9,4 gigavato (GW), todėl vien mūsų valstybė iki 2030-iųjų sunaudos 60 tonų, arba beveik 2 milijonus uncijų, sidabro“, – sako vadovas.
Kalbėdamas apie 2025-uosius ir sidabro kainą, jis taip pat remiasi LBMA tarybos prognozėmis, jog šis metalas šiemet brangs net 43 proc.
„Taip pat nuo šių metų sidabrui visoje ES yra naikinamas maržinis PVM tarifas ir įvedamas visas 21 proc. PVM. Lietuva yra vienintelė ES valstybė, neįgyvendinusi šio įstatymo iki 2025 sausio 1 dienos, ką buvo įsipareigojusi padaryti“, – teigia Ž. Leškevičius.
Suabejojo D. Trumpo siekių sėkme
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad matant aukso brangimą galima įtarti, jog D. Trumpo politika žalingesnė pačioms JAV, nei likusiam pasauliui. Panašu, kad lūkesčiai vėl padaryti Ameriką didžią (angl. Make America Great Again, MAGA) sunkiai skinasi kelią.
„Panašu, bent jau man taip rodosi, kad realiai savo pagrindinius sąjungininkus jis (D. Trumpas – red.) atstumia, bando lyg ir flirtuoti su Rusija, galbūt su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Indija. Bet klausimas, ar tos šalys taps lojaliomis, draugiškomis“, – sako ekonomistas.
Jis prisiminė JAV ir Kinijos susitarimą, kai pastaroji žadėjo sumažinti prekybos deficitą su Amerika ir pirkti iš pastarosios daugiau prekių.
„Ir visiškai nieko nepadarė. Absoliučiai. Pandemija buvo tik pretekstas, šiaip realiai nieko: tiesiog pasakė, kad darys, nieko nepadarė. Tai ar nebus taip su D. Trumpo Amerika?
Amerikai gali būti blogai. Manau, kad auksas dėl to ir kyla (…). Aišku, ji (Amerika – red.) yra stipriausia pasaulyje, bet pasaulis vis dėlto yra stipresnis“, – sako Ž. Mauricas.
Plačiau apie auksą kaip investicinę priemonę, jos privalumus ir trūkumus galima skaityti ČIA.
Pateikta informacija nėra rekomendacija investuoti į konkrečias finansines priemones. Imantis investavimo sprendimų svarbu įsivertinti finansinę riziką, taikomus paslaugų mokesčius bei kitas aplinkybes. Aukso atveju reikia atsižvelgti ir į klastočių pavojų.