Kokios specialybės ir specialistai bus paklausiausi ateities darbo rinkoje? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs Lietuvoje? Kokių sugebėjimų reikės būsimiems specialistams? Šiuos ir panašius klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir būsimą karjerą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių, o vadinamųjų „minkštųjų“ gebėjimų turintys inžinieriai, analitikai, technologai, IT specialistai bus tiesiog graibstomi darbdavių.

Apie paklausiausias ateities specialybes, būsimiems profesionalams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) švietimo projektų vadovė Agnė Kudarauskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei „Maxima grupė“ vadovas ir KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

A. Kudarauskienė vertindama technologijų poveikį profesijoms pažymėjo tai, kad „rutininiai“ darbai, reikalaujantys rankų darbo, be jokios abejonės keisis. „Klausimas kyla tik dėl to, ar darbuose reikės daugiau technologijų išmanymo, ar tam tikrų „minkštųjų“ kompetencijų. Yra daug įvairių scenarijų ir jie visi iš dalies teisingi“, – sakė ji.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020-aisiais reikalingiausios kompetencijos bus kompleksinių problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmonių vadyba ir darbų koordinavimas.

Pasak KTU MIF dekano A. Vilkausko, kalbant apie technologinius mokslus jau šiandien bet kurio inžinieriaus darbe svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam, kodėl ir kaip.

VK elektronikos inžinerijos studentai
VK elektronikos inžinerijos studentai
© Organizatorių archyvas

„Atsakant į klausimą kaip, reikalingos siaurosios kompetencijos, tačiau kiti du klausimai susiję su taip vadinamomis horizontaliosiomis kompetencijos. Tai yra būtent tie įskiepiai, tarpdisciplininės dalys, kurios reikalingos kiekvienam inžinieriui“, – tikino dekanas.

Specialybė – kompetencijų rinkinys

N. Mačiulis teigė, kad moksleiviai vis dar per siauriai suvokia inžinieriaus sąvoką. „Ne retas įsivaizduoja, kad būdamas inžinieriumi atliks tik tam tikrą darbą, pvz., turės sukurti produktą, kuris efektyviau išminkys tešlą duonos kepykloje“.

„Vertinant inžinieriaus specialybę taip pat labai svarbu žinoti kelias inžinerijos sritis. Tai nereiškia, kad turi būti visažinis ir viską giliai išnagrinėjęs ir suvokęs. Svarbu išmanyti ne tik pagrindinę savo veiklos sritį, bet ir šalia kažkokią gretutinę bent šiek tiek žinoti“, – sakė A. Vilkauskas.

KTU MIDF dekanas tvirtino, kad šiais laikais nebeliko grynos mechanikos, statybos, chemijos, nes viskas integruojasi. Ypač prie to prisideda vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija. „Svarbu į inžineriją žiūrėti ne vien tik per specialybę, bet ir per kompetencijų rinkinį“, – pažymėjo jis.

Andrius Vilkauskas
Andrius Vilkauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

D. Misiūno teigimu, nors dalis funkcijų šiai dienai vis dar yra gana siauros ir apimančios vieną sritį, galima daryti prielaidą, kad nemažai iš jų bus automatizuotos ir robotizuotos.

„Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų apjungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y., žmonių, didžioji pridėtinė vertė“, – tikino „Maxima grupė“ vadovas.

Pasak N. Mačiulio, šiais laikais nebeužtenka būti vien tik geru inžinieriumi, reikia suvokti šiek tiek ir apie finansus, ir socialinius mokslus, kad juos visus apjungus būtų galima sėkmingai realizuoti produktus. „Čia ir yra esmė: įvairiausių gebėjimų, įvairiausių kompetencijų jungimas tam, kad mes juos sutelktumėm į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.

„Minkštųjų“ kompetencijų svarba

Ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir užsienio investuotojai yra suinteresuoti tuo, kad inžinieriai mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti komandoje, būtų socialiai jautrūs ir išmanytų žmogaus psichologiją, būtų pajėgūs pasiūlyti tinkamas inovacijas sparčiai senėjančiai ir vis labiau individualaus požiūrio reikalaujančiai visuomenei.

Todėl vien tik būti tam tikros specialybės ekspertu dabar neužtenka. Keičiantis sąlygoms reikia ir daugiau įgūdžių – itin svarbios tampa „minkštosios“ kompetencijos.

„Faktas, kad inžinerinei pramonei reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Jeigu mes kalbam apie ateitį, tai jų reikės tik daugiau. Klausimas tas, kokių jiems reikės kompetencijų“, – teigė A. Kudarauskienė.

Ji tikino, kad žiūrint į gamyklų veiklas, „minkštosios“ kompetencijos yra tokie gebėjimai, kurių negalima nei automatizuoti, nei robotizuoti. N. Mačiulio nuomone, reikia kalbėti ne vien tik apie specialybes, bet ir apie kompetencijas, kurios „labai lengvai perkeliamos iš sektoriaus į sektorių ir net iš dešimtmečio į dešimtmetį“.

„Sunku įsivaizduoti, kad tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas arba kūrybiškumas po dešimtmečio ar dvidešimtmečio bus mažiau svarbūs. Akivaizdu, kad tai bus vis svarbiau“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

A. Vilkausko tikinimu, ilgą laiką inžinerinės sritys buvo kaip individualus sportas, kuriame reikėdavo išlavinti tam tikrus specifinius įgūdžius, tačiau tam, kad būtų sukurtas naujas produktas ar pridėtinė vertė, dabar svarbu ir mokėti dalintis savo idėjomis, žiniomis.

Rinkoje ir versle taip pat reikalingi žmonės, gebantys spręsti problemas. „Dažnai tai yra susiję su atskirų segmentų, technologijų, žmonių, komandos rezultatų sujungimu į vieną visumą ir supratimu, kurioje vietoje reikia kažką keisti. Viena aiški kryptis – kompleksiškumo supratimo ir išsprendimo įgūdis“, – teigė D. Misiūnas.

Mokytis visą gyvenimą – būtinybė

Visi pašnekovai vieningai sutiko, kad įvairiems specialistams, norintiems būti savo srities profesionalais, reikia nuolat tobulinti ne tik savo žinias bei sugebėjimus, bet ir patį save.

„Apskritai vienas pagrindinių gebėjimų, kurį aš akcentuočiau yra gebėjimas mokytis. Mokymasis visą gyvenimą nėra vien edukologijos sąvoka, tai yra nuolat vykstantis procesas, svarbus kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.

KTU MIDF dekano teigimu, nuolatinis mokymasis svarbus tapo ne dabar: jau ir prieš 50, 60 ar 100 metų žmonės mokėsi ir tobulino save, tik tuomet buvo mažiau ką mokytis, o ir informacijos kiekis nebuvo toks didelis. Pasak jo, šiais laikais įvairių kompetencijų ženkliai daugėja, bet tai yra mūsų evoliucija.

„Kaip žmonės mes tobulėjam, o kartu ir mūsų mokymosi procesas, didaktika keičiasi“, – sakė A. Vilkauskas.

Jo nuomone, tai leidžia ženkliai greičiau ir paprasčiau ne tik gauti, bet ir įsisavinti informaciją. „Nereikia tiek daug fizinio laiko skirti tiems dalykams, kiek skirdavom prieš daugiau metų“.

„Žmogui reikia įvairių gebėjimų, nuolatinio mokymosi ir, aišku, smalsumo. Niekada negali sustoti ir sakyti, kad dabar aš jau viską žinau“, – teigė N. Mačiulis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prasideda valdžios ir verslo diskusijos dėl prekybos centrų darbo ribojimo (12)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė su profesinėmis sąjungoms ir prekybininkais...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (523)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Vitrinų spindesy labdara netiko (9)

Prie didžiausio Panevėžyje prekybos centro nebematyti čia penketą metų stūksojusio labdaros...

Lietuvos statybose dirba apie 2,5 tūkst. ukrainiečių (42)

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau...

Vilniuje liepą surinkta 140 tūkst. eurų „pagalvės“ mokesčio (4)

Vilniaus verslininkai deklaravo liepos mėnesį surinkę apie 140 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės...

Top naujienos

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (10)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (54)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (523)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (27)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Lietuvius gluminusi mada viešumoje „puoštis“ kojinėmis bei šlepetėmis pasiekė ir Kanye Westą: taip apsiavęs atvyko į vestuves (6)

Amerikiečių reperis Kanye Westas garsėja ambicijomis mados ir dizaino srityje. Jam neretai tenka...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (120)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Ką reiškia mėlynių spalvos ir kada reikėtų susirūpinti? (1)

Mėlynių atsiranda, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės. Bėgant laikui,...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (98)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...