SEB banko makroekonomikos apžvalgos renginyje G. Nausėda pristatė naujausias infliacijos prognozes. Jo teigimu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2016 metais infliacija sudarys 0,8 proc., 2017 metais – 1,5 proc., 2018 metais – 2,5 proc.
„Mes visiškai sutinkame, kad infliacija didės kiekvienais metais ir, beje, dar gali būti, kaip atsitinka infliacijos spartėjimo laikotarpiu, kad padidės paslėptosios infliacijos veiksnys“, – sakė ekonomistas.
„Tai yra tuomet, kai kaina nesikeičia, bet kažkas pablogėja. Ir dažniausiai aš tai matau, sakykime, restoranuose ir kavinėse: nuolat valgai toje pačioje vietoje ir matai, kad porcija sumažėjo, agurko mažiau įdėta, o kaina ta pati.
Tai kaina nekeičiama, bet realiai tas pats produktas ar paslauga pablogėja. Kavinės vargu, ar norėtų daugiau didinti kainas, nes jau pakankamai padidino po euro įvedimo. Tai dabar gali būti naudojami subtilesni, realų kainos augimą paslepiantys metodai“, – paaiškino G. Nausėda.
Mato priešingą tendenciją
Su tokiu požiūriu nesutinka banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Manau, kad bendra tendencija paslaugų sektoriuje yra netgi priešinga. Kainos augo tiek dėl didinto minimalaus mėnesinio atlyginimo, tiek, dalinai, dėl euro įvedimo. Taigi kainos jau yra pakilusios, o kokybė dar šiek tiek atsilieka. Dabar ji po truputį gerėja, kartais tenka netgi teigiamai nustebti“, – DELFI sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad Lietuvos vartotojai tampa vis reiklesni ir ateityje jie reikalaus tokios pat kokybės, kokia yra Vakarų Europoje.
„Aišku, buvo pavyzdys prieš kelis metus su pieno pakeliais, kai vietoje 1 litro imti naudoti mažesni, o kaina nepakito“, – apie paslėptą infliacija sakė Ž. Mauricas.
„Tačiau dabar prekybos centrai savo strategijoje daugiau dėmesio skiria ne kainai, bet kokybei ir platesniam pasirinkimui“, – pridūrė pašnekovas.
Pasitvirtintų, jei ateitų krizė
Ž. Mauricas svarstė, kad G. Nausėdos teiginys apie mažėsiančias porcijas pasitvirtintų tik tuo atveju, jei prasidėtų nauja krizė.
„Jei ateitų nauja krizė, bet įmonės turėtų norą išlaikyti panašius pelningumus, tada galbūt imtųsi tokių fokusų – kokybės prastinimo ar kiekio sumažinimo“, – sakė ekonomistas.
Tačiau dabar, pabrėžė jis, ekonomika auga, gyventojų perkamoji galia didėja, vartotojai tampa išrankesni, lankosi Vakarų Europoje, jų teisių atstovavimas taip pat labai gerėja, todėl bandymai sumažinti ar nukirpti dabartiniam laikmečiui nebetinka.
Inertiški žmonės
Ž. Mauricas priminė, kad jei žmogaus kainos ir kokybės santykis netenkina, tada visada gali pasirinkti kitą vietą, paslaugą ar prekę.
„Bėda ta, kad žmonės inertiškai yra pripratę prie tam tikrų tiekėjų, kurie siūlo vidutinę ar netgi prastą kokybę, ir bijo pabandyti geresnės kokybės produktus, kurie gal net ne tiek daugiau ir kainuoja. Toks dalykas būdingas lietuviams. Jie taupo, bet juk taupus moka du kartus. Čia iš tos serijos...“ – pasakojo jis.
Ekonomistas pasakojo pastebėjęs, kad net jei restorane kainos didelės, bet kokybė – gera, tai žmonės labai nesipiktina.
„Kartais keista kai už kepsnį žmogus sumoka 12 ar 18 eurų, bet nesijaučia piktas, nes ir aptarnavimas geras, ir skanu. Aišku, jei už tokią pačią picą, kuri anksčiau kainavo 10 litų, dabar sumoki 10 eurų, tai kitas klausimas“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Jis taip sakė, jog palyginus su Airijos ar Jungtinės Karalystės vartotojais, lietuviai yra daug reiklesni.
„Tai sako ir prekybos įmonių strategai. Lietuviai yra labai išrankūs maisto produktų kokybei ir bet kokio produkto jiems neįkiši“, – DELFI sakė Ž. Mauricas.
