aA
Kainos parduotuvės išties kilo, o kai kurių prekių – gana žymiai. Tai privertė pirkėjus produktų pirkti mažiau, daugiau ieškoti akcijų. Be to, augančias kainas lietuviai įvardija kaip didžiausią rūpestį.
© DELFI / Domantas Pipas

Tą atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys, apie kuriuos Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje pasakojo „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Brango ir degtinė, ir grietinė, ir prezervatyvai

I. Lepp atskleidė, kad nors skundžiamės augančiomis prekių kainomis, į parduotuvę einame itin dažnai, daugiausia – dideliam apsipirkimui.

„Apsipirkinėjame – 20 kartų per mėnesį, beveik kaip kiekvieną mėnesį einame į darbą“, – juokėsi I. Lepp.

Ji parodė, kaip keitėsi tam tikrų produktų vartojimas ir kaina per pastaruosius 10 mėnesių.

„Matome, kad labiausia krito lengvojo alkoholio vartojimas – jo vartojome 13 proc. mažiau, tačiau už jį sumokėjome 10 proc. daugiau“, – sakė ji.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad pieno produktų 2017 m. palyginus su 2016 metais suvartojama 5,9 proc. mažiau, nors išleidome už jį 2,7 proc. daugiau, apdorotos mėsos ir žuvies vartojome 3,3 proc. daugiau, tačiau ir mokame už tai 7,6 proc. didesnę kainą. Tuo metu makaronų, miltų vartojame 6,6 proc. mažiau ir mokame 4,7 proc. mažesnę kainą.

Pieno produktai
Pieno produktai
© DELFI / Karolina Pansevič

„Krepšinis ir prekyba turbūt yra dvi sritys, apie kurias lietuviai gali šnekėti daug. Buvo įdomu, ar iš tikrųjų tos kainos taip kilo, ir iš tikrųjų tai taip, parodysiu, kas labiausia. Turbūt nenuostabu, kad labiausia brango alkoholis, ir gana stipriai – daugiau nei penktadaliu. Matome, kad prie viso šito alkoholio kažkodėl dar ir sviestas bei margarinas „prisikabinęs“, - sakė ji.

„Nielsen“ duomenimis, alkoholinių kokteilių, sidro, alaus, vermuto, vyno ir sviesto bei margarino kainos augo daugiau nei 20 proc.

10–20 proc. augo putojančio vyno, šampano, grietinės, oro gaiviklių, degtinės, užpiltinių, likerių, riešutų sviesto, prezervatyvų, šunų užkandukų, varškės sūrelių, veido odos priežiūros prekių, prieskonių, baterijų, jogurto kainos.

„Brango ir grietinė, ir degtinė, ir prezervatyvai, vienu žodžiu, negaliu pasakyti logikos, kodėl būtent šios prekės brango, gal gamintojai galėtų pasakyti, bet mes matome tas pardavimų kainas. Ir, aišku, tai lemia vartojimą, uždirbame mažiau, nors algos ir auga, bet šitaip kylant kainoms, mes ne buratinai, pinigų neužsikasime“, – šmaikštavo ji.

Ilona Lepp
Ilona Lepp
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto kai kurios kainos mažėjo: „Yra ir kategorijų, kur pardavimų kainos krito, ne viskas taip blogai. Tai skalbimo priemonės, batų valymo priemonės, nedaug jų – bet yra.“

Kylant kainoms, 54 proc. apklaustųjų teigė keičiantys įpročius tam, kad sutaupytų.

Vis daugiau žmonių atsideda taupymui. Šių metų trečiąjį ketvirtį 39 proc. atsideda santaupoms, kai praėjusių metų tą patį laikotarpį – 33 proc., penktadalis žmonių neturi laisvų pinigų.

„Vienas penktadalis pasakė, kad pavalgau, apsirengiu, sumoku mokesčius, kažkur gal nuvažiuoju – ir viskas, pinigų daugiau neturiu, o tie, kurie ir turi, atsivėrę piniginę į dešinę, į kairę jų nemėto“, – sakė ji.

Augančios maisto kainos – didžiausias skaudulys

Tyrimai taip pat atskleidžia, kad augančios maisto prekių kainos lietuviams atrodo pagrindinis rūpestis, nusileidžiantis sveikatai ar vaikų išsimokslinimui bei gerovei.

„Matome, kad nuo 2013 metų buvome „pasinešę“ dėl sveikatos fanatiškai, nerūpėjo nei ekonomika, nei kainos. Na, kainos buvo svarbu, bet tai prasidėjo tik nuo 2016 m. trečiojo ketvirčio“, – sakė ji.

Tuo metu latviai kaip didžiausią rūpestį įvardija sveikatą, o kainų augimas tik truputį svarbesnis rūpestis nei komunalinių paslaugų kainos, kurios latviams visada buvo aktuali problema.

Augančios maisto kainos itin dideliu rūpesčiu atrodo ir estams, kuris jau aplenkė rūpesčius dėl gyventojų sveikatos ir ekonomikos.

Apsipirkimas
Apsipirkimas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Galbūt dėl augančių kainų lietuviai yra tokie uolūs akcijų medžiotojai.

„Beveik 70 proc. pirkėjų yra azartiniai, jie ieško, jie nori akcijų. Bet matome, kad šiuo metu nedidelis skaičius, tik 13 proc. keičia parduotuvę dėl akcijų. Kol kas kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, maždaug 40 proc. linkę keisti parduotuves dėl akcijų, kai pas mus – nelabai. Gal dėl to, kad iki jų reikia nuvažiuoti, gal parkavimas kelia problemų, gal eilės“, – svarsto Ilona Lepp.

Paaiškėjo, kad 66 proc. lietuvių yra akcijų medžiotojai, kai 34 proc. – lojalūs prekių ženklams. Jie teigia, kad akcijos nekeičia prekių ženklo pasirinkimo arba jie perka akcinę prekę tik tada, kai patinka prekių ženklas.

Tačiau didesni akcijų medžiotojai yra tik latviai, rusai, vengrai, portugalai, čekai ir slovakai, kurie drąsiai galėtų pasidabinti akcijų medžiotojų medaliais.

*Akcinių pardavimų dalies skaičiavimas pagrįstas trumpalaikių produktų vidutinės pardavimų kainos pokyčių įvertinimu (Nielsen duomenys)
*Akcinių pardavimų dalies skaičiavimas pagrįstas trumpalaikių produktų vidutinės pardavimų kainos pokyčių įvertinimu (Nielsen duomenys)

2017 m. antrąjį ketvirtį net 41 proc. visų pradavimų Lietuvoje sudarė akcinės prekės.

Daugiausia akcijų šiais metais pirkėjai ieško pirkdami nealkoholinius gėrimus, namų apyvokos prekes ir tik tada – maistą.

Norim lietuviško pieno, bet užsienietiško šampūno

„Nielsen“ tyrimai rodo, kad net 94 proc. lietuvių pirmenybę teiktų lietuviškų produktų gaminiams.

„Taip, mes norime visko lietuviško, taip, mes norime remti vietinius gamintojus, mes norime ir tikime, kad lietuviški produktai yra patys geriausi. Daugiau nei 80 proc. pirkėjų nori tik lietuviško pieno, pusė pirkėjų nori valgyti lietuviškus ledus“, – sako ji.

Pasirodo, lietuviškumas ypač svarbus renkantis maistą.

Nielsen duomenys
Nielsen duomenys

84 proc. respondentų mieliau rinktųsi lietuviškus pieno produktus, kai užsienietiškus – 54 proc., beveik pusė lietuvių nori valgyti lietuviškus ledus, kai trečdalis rinktųsi užsienietiškus.

„Tačiau mes neturime didelio pasitikėjimo pramoninėmis lietuviškomis prekėmis. Nesakau, kad taip yra visose kategorijose, bet lietuviai mano, kad ne maisto produktų pasauliniai prekių ženklai yra aukštesnės kokybės.

Čia panašiai kaip Rusijoje. Tokį juoką noriu pasakyti. Gyvenau Maskvoje, atsimenu tuos laikus, kai patriotizmas buvo beprotiškas.

Vienoje vaikų parduotuvėje rusiška produkcija buvo surinkta nuo lentynų ir padaryta tokia kaip sala, kur sudėti batai, rankšluosčiai, sausainiai, saldainiai ir pakabinta lentelė – „Pagaminta Rusijoje. Bet prekybininkai tą kalną turėjo išardyti, nes niekas nieko nepirko. Yra mąstymas, kad pieną, raketą rusai gali padaryti, bet batus – jokiu būdu“, – juokėsi ji.

Augančios kainos keičia lietuvių įpročius
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lietuvoje, anot jos, stebima panaši tendencija.

53 proc. apklaustųjų teigė, kad vietiniai prekių ženklai atitinka visus asmeninius poreikius, norus ir skonius. 51 proc. sakė, kad pasauliniai prekių ženklai yra aukštesnės kokybės.

Apskritai, net trečdalis sako, kad jiems nesvarbu, ar prekių ženklai vietiniai, ar pasauliniai – jie perka, kas kainuoja pigiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kredito davėjų pinklės: neteko pinigų ir areštuota vyro sąskaita (58)

Sukontroliuoti greitųjų kreditų davėjų manipuliacijas ir antstolių apetitą gal ir įmanoma,...

Kita ažiotažo dėl miškų pusė: kirsti daugiau skatina elementarus ekonomikos dėsnis (219)

Šiemet maždaug 20 proc. pakilusi medienos kaina privačių miškų savininkus ragina galąsti...

Pigesni vaistai: vyriausybė siūlo valstybines vaistines, vaistininkai – didesnį reguliavimą (9)

Tiek vyriausybės priemonių plane, tiek Seime pateikti siūlymai dėl valstybinių vaistinių...

TVF įspėja, kad tarifai gali turėti „didelę ekonominę kainą“ (1)

Didėjanti įtampa dėl prekybos ir apsikeitimas tarifais gali „daug kainuoti“ pasaulio...

Naujo mokesčio nebus: Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui (3)

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.

Top naujienos

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (21)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Kita ažiotažo dėl miškų pusė: pelnas čia – karalius (219)

Šiemet maždaug 20 proc. pakilusi medienos kaina privačių miškų savininkus ragina galąsti...

Medikė pataria, kaip kuo ilgiau išsaugoti jaunystę: ko vengti ir ką imti saujomis (61)

Kasdien kalbame apie senatvę, įvairias ligas, kurios vyresniame amžiuje pasireiškia vis dažniau....

Jie irgi lauks popiežiaus: čia atvykstama numirti (1)

Kada popiežius Pranciškus iš Aušros vartų papamobiliu bus vežamas į Katedros aikštę, savo...

Paksui aplinkybės nėra svarbios: žada išsikelti kandidatu bet kokiu atveju (61)

Buvęs „tvrakiečių“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad nepaisant jokių...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (23)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Kelių direkcija nutraukė antrąjį Rusnės estakados statybų konkursą (14)

Automobilių kelių direkcija nutraukė antrąjį Rusnės estakados statybų konkursą, skirtą keliui...

McGregoras žadėjo sutrupinti ruso žandikaulį, jubiliejų švenčiantis Nurmagomedovas negėrė airio viskio

Mėnesius truko žodinės provokacijos, fiziniai konfliktai tarp komandų, buvo sudaužyti autobuso...

Tragedija šalia Perlojos: žuvo 18-metis „Opel“ vairuotojas

Penktadienį, 7.36 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...