aA
Pirmąjį šių metų pusmetį itin išaugo bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių skaičius. Baigėsi dėl pandemijos įmonėms teiktos mokestinės pagalbos priemonės, tad skolininkai turi grąžinti skolas. Tačiau dalis jų to padaryti nesugebės. Ekonomisto teigimu, antrąjį pusmetį situacija blogės – dėl recesijos ir aukštų energetikos kainų bankrotų ir skolininkų skaičius toliau augs.
Auga skolininkų ir bankrotų skaičius: reali rizika darbuotojams pasimatys metų pabaigoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Mato neraminančių tendencijų

Nors įmonių bendra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mažėja (sausį buvo 680 mln. Eur, o birželį 527 mln. Eur), skolingų įmonių skaičius šiek tiek auga ar išlieka panašiame lygyje (sausį – 47 tūkst., balandį ir birželį – 52 tūkst.).

Panašios tendencijos ir su įmonių skola „Sodrai“. Skelbiama, kad šiuo metu apie 117 mln. eurų jai skolingos 4,2 tūkst. įmonių. Šią sumą jos turi pradėti grąžinti jau nuo rugpjūčio.

Vis dėlto duomenų analitikai pastebi neraminančių tendencijų: pradėjo augti skolingų įmonių skaičius, o kai kuriuose sektoriuose – ir einamoji „Sodros“ skola.

„Nors bendra „Sodros“ skola nuo metų pradžios mažėja, tačiau ji mažėja tik grąžinamos atidėtos skolos sumomis, ir neramina pradėjusi augti einamoji skola. Atidėta skola nuo metų pradžios sumažėjo 18 proc., o einamoji skola išaugo 12 proc. iki 42 mln. eurų“, – pažymi duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.

„Scorify“ analitikai Delfi pateikė naujausius „Sodros“ skolos duomenis pagal sektorius. Labiausiai įsiskolinusios apdirbamosios gamybos įmonės (skola siekia 33,9 mln. Eur, atidėta skola – 25,1 mln. Eur), antroje vietoje – apgyvendinimo ir maitinimo sektorius (skola – 26,8 mln. Eur, atidėta skola –25,7 mln. Eur), toliau rikiuojasi didmeninė ir mažmeninė prekyba( atitinkamai 25,2 mln. Eur ir 18,8 mln. Eur).

Statybos bei transporto ir saugojimo sektoriai skolingi panašią sumą – apie 18 mln. Eur, skiriasi tik atidėtos skolos: statybose likusi – 8,2 mln. Eur, o transporto – 14,5 mln. Eur.

Anot J. Tamašauskaitės, galimybe atidėti skolą pasinaudojo įvairios rizikos įmonės: ir tos, kurios galėjo tuo metu mokėti, ir tos, kurios jau tuomet susidūrė su veiklos trikdžiais. Šiemet pradėjus grąžinti skolas nemažai įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl metų pradžioje išaugo bankrotų skaičius.

„Tačiau nuo metų pradžios visos, taip pat ir su finansiniais sunkumais dar per pandemiją susidūrusios įmonės, turėjo pradėti mokėti ir einamąsias „Sodros“ įmokas, ir per pandemiją atidėtus mokesčius. Tai sukūrė papildomą naštą įmonėms, ypač toms, kurios dar nebuvo visiškai atsigavusios po pandemijos ir jau susidūrusioms su naujais sunkumais, pvz., apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Todėl aiškų likviduojamų ar bankrutuojančių įmonių skaičiaus augimą matėme metų pradžioje, kai pačių savininkų ar kreditorių iniciatyva įmonių veikla buvo nutraukiama“, – komentuoja ekspertė.

Jurga Tamašauskaitė
Jurga Tamašauskaitė
© Bendrovės nuotr.

Auga likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių skaičius

Kaip rodo „Scorify“ duomenys, bankrutuojančių įmonių skaičius ir toliau stabiliai auga, taip pat kaip ir likviduojamų.

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje bankrutuojančiomis paskelbtos 594 įmonės, o likviduojama 6400 įmonių. Tai jau 30 proc. viršija visą pernai metų rezultatą – 5000 likviduotų įmonių. Įmonės gali būti likviduodamos tiek ir savininkų, tiek ir kreditorių sprendimu.


Bankrotai – išsivalymas po pandemijos

Pagal sektorius, bankroto statistika atrodo taip: beveik po tiek pat įmonių (153 ir 154) pastarąjį pusmetį bankrutavo statybų bei apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. 60 įmonių – transporto ir saugojimo sektoriuje, o 58 – apdirbamosios gamybos.

Likviduojamų įmonių statistika pirmą pusmetį atrodo taip: didžioji dauguma (1800) įmonių sektorius nėra žinomas, 1432 – mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, 1042 – kita aptarnavimo veikla, 502 – profesinė ir mokslinė veikla.

VMI inicijuotų bankrotų statistika rodo, kad šiemet per pusmetį pradėta beveik dvigubai daugiau bankrotų procedūrų nei pernai tuo pačiu metu (atitinkamai 658 ir 368), tačiau vis dar mažiau nei 2019 m. I pusmetį, kai buvo inicijuoti 883 bankrotai.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, augančiam bankrotų skaičiui daugiausia įtakos turėjo valstybės paramos faktorius. Kaip sako, bankrutavo tos įmonės, kurios tai turėjo padaryti dar prieš pandemiją, bet išgyveno, nes gavo valstybės finansavimą.

Kovidinė parama įmonėms eina link pabaigos. Be to, valstybė, pasibaigus pandemijai, pradėjo griežčiau žiūrėti į skolininkus. Skolintojams atėjo laikas susigrąžinti savo skolas. Natūralu, kad tos įmonės, kurios buvo beveik bankrutavusios pandemijos pradžioje, išgyveno per pandemiją, nes gavo valstybės finansavimą. Bet pasibaigus laikotarpiui, įmonės grįžo prie sudėtingų sąlygų ir didelė dalis skolininkų natūraliai bankrutavo“, – aiškina ekonomistas.

Maža to, prie bankrotų augimo prisidėjo infliacija ir augančios išlaidos energetikai.

„Įmonės turi nemažai užsakymų eksporto ir vidaus rinkose, bet problema, kad įmonėms per šių metų pirmą pusmetį labai stipriai išaugo kaštai, pirmiausia – atlyginimų, bet svarbiausia – sąskaitos už energetikos išteklius.

Natūralu, kad smulkusis ir vidutinis verslas, kuris ir taip vos suduria galą su galu, ypač regionuose, susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu. Įmonės nesugebėjo padengti savo įsiskolinimų ir įsipareigojimų, nes labai stipriai išaugo jų kaštai, sąskaitos ir išlaidos energetikai“, – dėsto A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Anot pašnekovo, jau galima įžvelgti ir trečiosios priežasties įtaką bankrotų augimui – stoja vartojimas tiek eksporto, tiek vidaus rinkose.

„Lietuvoje matome, kad gegužę ir birželį mažmeninė prekybos apyvarta jau mažėjo. Analogiška situacija ir užsienio valstybėse. Vokietijoje birželį buvo fiksuotas didžiausias mažmeninės prekybos kritimas per visą istoriją. Žmonės pradėjo leisti mažiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. Manau, kad dalis įmonių, kurios turėjo finansinių problemų, iškart pajuto užsakymų kritimą. Kai tik pasirodė pirmieji krizės požymiai, tos įmonės, kurios turėjo didelių skolų, iškart pajuto problemas, ir, manau, neišgyveno“, – svarsto ekonomistas.

Duomenų analitikė J. Tamašauskaitė mano, kad rudenį bankrotų neturėtų pradėti daugėti.

„Šiuo metu prognozuojame gan žemą Lietuvos verslo riziką: 8 proc. įmonių yra aukštos rizikos, o aukščiausios rizikos yra apie 1 proc. įmonių, ir šis rizikos lygis dar vis šiek tiek linkęs mažėti.

Tikėtina, kad pavasarį su bankrotų ir likviduojamų įmonių piku verslo ekosistema apsivalė po pandemijos, todėl rudenį neturėtume sulaukti naujo bankrotų ar likviduojamų įmonių skaičiaus augimo. Greičiausiai išsilaikys labai panašūs skaičiai kaip ir šiuo metu“, – komentuoja „Scorify“ atstovė.

Smulkios įmonės toliau bris į skolų liūną

Kitokios nuomonės laikosi ekonomistas A. Izgorodinas. Jis prognozuoja, kad antrą šių metų pusmetį bankrotų statistika dar pablogės.

„Matysime didesnį recesijos poveikį Lietuvos verslui, nes panašu, kad antrą pusmetį ekonominė situacija tikrai blogės, įmonėms išlieka aukštos dujų, elektros ir šildymo kainos. Ruduo ir žiema verslui laukia tikrai sudėtinga. Tai reiškia, kad dalis įmonių, kurios turi finansinių problemų, nesugebės sumokėti sąskaitų už energetiką, o galimybės kelti kainas – labai ribotos, nes vartojimas pradėjo mažėti“, – pažymi jis.

Pasak jo, tikėtina, kad ir valstybė griežčiau žiūrės į skolininkus ir ragins juos grąžinti skolas. Tačiau dėl energetikos kainų augimo ne visos įmonės sugebės tai padaryti.

„Dalis šių įmonių toliau eis į skolas. Manau, kad didesnės įmonės, kurios turi pinigų ir skolų „Sodrai“, degina savo finansus ir bando įvairiais būdais susimokėti skolas. Tai lems, kad didesnės bendrovės turės apyvartinio kapitalo trūkumą ir sunkiau prieis prie išorės finansavimo, nes finansų įstaigos nenorės skolinti verslams, kurie finansuose turi didelių spragų.

Smulkesnės įmonės, kurios neturi pinigų, toliau bris į skolų liūną, gal bandys su „Sodra“ tartis dėl skolų terminų pratęsimo. Manau, kad dalis įmonių iki galo skolų negrąžins“, – svarsto A. Izgorodinas.

Auga skolininkų ir bankrotų skaičius: reali rizika darbuotojams pasimatys metų pabaigoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Siūlo pratęsti atidėjimą ir koreguoti antiinfliacinį paketą

Ekonomistas siūlo leisti iki šių metų galo įmonėms pratęsti atidėtus mokėjimus „Sodrai“.

„Reikia pripažinti, kad dalis įmonių Lietuvoje susiduria su finansinėmis problemomis ne dėl savo klaidų ir finansų nesuvaldymo, bet dėl force majeure aspektų, drastiškai pakilo energetikos kainos. Šiame kontekste teoriškai turime tokį patį force majeure kaip ir pandemija. Tai valstybė galėtų tam tikrą laiką, tarkime, iki šių metų pabaigos švelniau vertinti skolininkus, kurie geranoriškai bendrauja su valstybe ir pateikia įrodymus, kad dėl energetikos kainų padidėjimo negali grąžinti skolų pilna apimtimi“, – kalba ekonomistas.

Jis taip pat mano, kad reikia tobulinti ir valdžios paruošta antiinfliacinį paketą, nes dėmesio verslui ten esą per mažai.

„Galima praplėsti planą ir labiau remti verslą, kompensuojant bent dalį energetikos kainų padidėjimą. Tačiau tai turi vieną didelį minusą – Vyriausybė finansų rinkose turėtų daugiau skolintis, o skolinimas nuo šių metų pradžios pabrangęs 4,5 karto“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Pirmiausia įmonės mažins algas, o ne darbuotojų skaičių

Paklaustas apie bankrotų įtaką darbo rinkai, A. Izgorodinas nemano, kad tai greitu metu paveiks nedarbo lygį. Rizikų darbuotojams esą gali atsirasti nebent paskutinį šių metų ketvirtį.

„Jei žiūrėsime į Lietuvos krizių dinamiką: COVID-19 pandemiją, 2008-2009 m. finansų krizę, jos turi vieną bendrą panašumą – situacija darbo rinkoje pradeda blogėti pakankamai vėlai. Reali rizika darbuotojams ir užimtumui Lietuvoje pasimatys paskutinį ketvirtį“, – sako jis.

Be kita ko, jis pažymi, kad Lietuvos ekonomika – inertiška, ir problemos eksporto rinkose Lietuvos ekonomiką paveikia tik po tam tikro laiko.

„Nepaisant to, kad euro zonoje ir Vokietijoje mažmeninės prekybos apyvarta jau krenta, bet Lietuvos eksportas į Vakarų Europą vis dar auga dviženkliu tempu. Manyčiau, kad Lietuvos eksportuotojai per savo užsakymų prizmę pajus poveikį tik nuo rugsėjo ar spalio. Tai reiškia, kad vasarą ir dalį rudens mūsų eksportas rodys normalius rodiklius, atitinkamai įmonės neatleidinės darbuotojų“, – teigia A. Izgorodinas.

Vis dėlto jis įžvelgia pozityvių aspektų darbo rinkoje.

„Kaip įmonės Lietuvoje elgiasi per ekonomines krizes: viskas prasideda ne nuo darbuotojų skaičiaus, o atlyginimo mažinimo. Lygiai tas pats bus ir dabar. Įmonės bandys draugiškai tartis su darbuotojais: arba apriboti algų didinimą, arba užšaldyti juos dabartiniame lygyje, arba kolektyviškai juos sumažinti su tikslu išlaikyti kuo daugiau darbuotojų. Žmonės pirmiausia krizę pajus per savo piniginę, bet įmonės sieks išlaikyti maksimalų darbo vietų skaičių“, – dėsto ekonomistas.

Kai kurios sritys pasiekė ikipandemį darbuotojų skaičių

„Scorify“ duomenys rodo, kad pirmą kartą nuo pandemijos pradžios meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančiose įmonėse darbuotojų skaičius susilygino su ikipandeminiais skaičiais – šiuo metu sektoriuje dirba per 29 tūkst. darbuotojų.

Apgyvendinimo ir maitinimo įmonės jau viršijo praėjusių metų vasaros rezultatą – čia dirba jau 7 proc. daugiau darbuotojų nei pernai vasarą, o per mėnesį darbuotojų čia padaugėjo 8 proc.

Pramonės įmonės šiek tiek pristabdė darbuotojų samdymą – jų skaičius nuo birželio mėn. nesikeitė.

„Šiek tiek pristabdyti samdos tempai rodo, dalis įmonių daro plėtros pertrauką, kol situacija bus aiškesnė. Kita vertus, stabiliai auga darbuotojų skaičius administravimo ir aptarnavimo įmonėse, konsultavimo, didmeninės prekybos įmonėse, nepastebime sulėtėjimo ir statybose, o IT sektoriaus darbuotojų skaičius kas mėnesį auga vidutiniškai po 3-4 proc. Tai rodo, kad dalis sektorių kol kas nemato potencialių ekonomikos lėtėjimo ženklų“, – komentuoja J. Tamašauskaitė.

Apskritai per mėnesį Lietuvoje dirbančiųjų padaugėjo beveik 3 proc.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.6842

Palikusi griaunamą Charkivą, verslą kuria Lietuvoje: čia dirbu, kad užsitarnaučiau vietinių pagarbą ir pripažinimą

9 dienos gyvenant koridoriuje, o dalis iš jų – be elektros ir šildymo – taip paskutinį laiką...

Įmonė iš Baltarusijos kraustosi į Vilnių: kartais mus vertina kaip „blogiukus“

Po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų ir po jų sekusių protestų nemažai...

Voveraičių verslą trikdo infliacija, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję...

„ZitiCity“ vadovas apie verslo nesėkmę: situacija drastiškai pasikeitė praėjusių metų pabaigoje (2)

Kurjerio paslaugų startuolis „ Ziticity “ ketvirtadienį pranešė stabdantis veiklą....

Po keturių mėnesių pertraukos „Lifosa“ atnaujina veiklą

Dėl Europos Sąjungos ( ES ) sankcijų Rusijai veiklą sustabdžiusi Kėdainių fosforo trąšų...

Top naujienos

Per Maksimo Galkino pasirodymą Jūrmaloje – muštynės tarp žiūrovų Pildoma

Per antrą rusų komiko Maksimo Galkino pasirodymą Latvijoje – incidentas. Dėl neaiškių...

Siaubingus įrašus iš Pravieniškių paviešinęs kalinys: beveik mėnesį buvau komoje, tik neseniai pradėjau vaikščioti

Kalinių užfiksuotus siaubingus vaizdo įrašus iš Pravieniškių pataisos namų prieš ketverius...

Delfi PliusJelizaveta Dako

Ekspertas: Lukašenkos režimas visiškai pramiegojo itin svarbų procesą, propaganda dabar turi problemų

Visuomenės nuomonės apie Rusijos karą prieš Ukrainą dinamiką kol kas lemia dvi pagrindinės...

Perspėja, kad Lietuvos švietimą supurtys dar didesnis skandalas: artėjame visiškos katastrofos link (15)

Šįmet su matematika nepasisekė ne tik abiturientams, bet ir dešimtokams – beveik 40 proc. jų...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainos analitikas įvardijo karo baigtį: vieno darinio žemėlapyje tikrai nebeliks (5)

Ukraina ir kitos šalys jau įžengė į ilgalaikių konfliktų Europos žemyne laikotarpį, o kaip...

Policijai įkliuvusi ukrainietė net nepagalvojo, kad taip gali būti: tikėjau viskuo, ką man sakė (5)

Lietuvoje prie automobilio vairo neblaivi policijos pareigūnų sulaikyta ir baudžiamojon...

Kauno Kalniečių juodajame taške vyksta linksmybės, kaimynai šiurpsta nuo vaizdų

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kaunietis, kuriam pabodo kaimynų įrengtame bare...

Karas Ukrainoje. Įtempta padėtis prie Zaporižios atominės elektrinės ir intensyvėjančios atakos Donecke Podoliakas: Rusija nori pusmečiui įšaldyti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė , kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo...

Specialistai įspėja: mažesni reikalavimai stojantiems į tam tikras aukštąsias mokyklas vėliau matomi ir darbo rinkoje

Visi didieji valstybiniai universitetai Lietuvoje taiko minimalų 5,4 stojamąjį balą. Tačiau kai...

Rimtesnio estų pasipriešinimo sulaukusi Lietuvos rinktinė laimėjo Alytuje

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tęsia pasiruošimą FIBA pasaulio čempionato atrankos mačams ir...