„Auga Group“ informavo, jog 100 proc. „Karakash Agro“ akcijų paketas parduotas už 0,5 mln. eurų neskelbiamam Rusijos investuotojui.
Įmonės pranešime nurodoma, kad papildomai per ateinančius trejus metus pirkėjas sumokės 2,58 mln. eurų už gautinų sumų iš „Karakash Agro“ perleidimą bei 15 proc. metinių palūkanų nuo atidėtos sumos – palūkanos gali siekti iki 0,78 mln. eurų.
„Karakash Agro“ valdo apie 10 tūkst. žemės Krymo pusiasalyje ir pastaruosius metus augino įvairias grūdines kultūras, kurias realizuodavo vietinėje rinkoje.
Pranešime nurodoma, kad ši įmonė „Auga Group“ dalimi tapo 2014-aisiais, kuomet „Auga Group“ padidino įstatinį kapitalą išleisdama naują akcijų emisiją, kuri buvo apmokėta 100 proc. „Karakash Agro“ kontroliuojančios bendrovės akcijų paketu. Teigiama, kad 2014 metų viduryje Europos Sąjungai įvedus sankcijas Rusijai dėl Krymo pusiasalio aneksijos, „bendrovė prarado galimybes įgyvendinti pradinį verslo planą auginti ten ekologiškas daržoves bei grūdines kultūras“.
„Kadangi nėra galimybių „Karakash Agro“ integruoti į „Auga group“ vystomą ekologiško maisto gamybos verslo modelį, buvo nuspręsta šį aktyvą parduoti“ – teigia „Auga Group“ generalinis direktorius Linas Bulzgys.
Generalinė prokuratūra po Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos kreipimosi pernai iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl galimų ES sankcijų pažeidimų, tyrimo ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Ministerija tuomet reagavo į dienraščio „Verslo žinios“ paskelbtą informaciją, kad dėl ES Rusijai taikomų sankcijų sunkumų turi ir kelios Lietuvos bendrovės, plėtojusios veiklą Kryme. Tuomet publikacijoje minėta viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Kryme registruota bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BT Invest“.
Europos Sąjunga ( ES) sankcijas Rusijai paskelbė 2014 metais, jai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą ir pradėjus remti separatistus rytų Ukrainoje.
Sankcijos numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus.
Be to, ES šalių piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.