aA
Sodra“ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų „biuletenių“, skaičius. Nors pandemija didžiausia jėga smogė pernai metų pabaigoje, didžiausias „biuletenių“ krūvis „Sodroje“ patirtas pernai pavasarį. Daugiausia jų pareikalavo ne pati liga, o šalutinės epidemijos pasekmės: vaikų priežiūra namuose, kuomet uždaryti darželiai, ligonių slaugymas, saviizoliacija. Nors pastebima, kad biuleteniais vis mažiau „piktnaudžiaujama“, darbdavius neramina artėjantis šiltasis sezonas.
Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė?
© DELFI / Andrius Ufartas

434 milijonus eurų pernai „Sodra“ išmokėjo už nedarbingumo pažymėjimus – ligos išmokoms. Ši suma buvo 43 procentais didesnė nei prieš metus (304,5 mln. eurų).

Vien šiemet sausį – kovą „Sodra“ apmokėjo 119,1 mln. eurų vertės „biuletenių“, 36 proc. daugiau nei prieš metus.


Pernai rekordiniai buvo ir išrašomų biuletenių skaičiai. Įprastai kiekvieną mėnesį apie 75-80 tūkst. kartų išduodami nedarbingumo pažymėjimai, tačiau absoliutus rekordas pasiektas pernai balandį – 185 tūkstančiai.

Palyginimui, netgi gruodį ir sausį, pandeminei situacijai pasiekus piką, biuletenių skaičius siekė atitinkamai 100 ir 120 tūkstančių.


Kas tai lėmė?

Slaugymui arba vaikų priežiūrai prireikia dažniau nei COVID-19 ligai

„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius išaugo labiau nei COVID-19 ligos atvejų skaičius dėl to, jog 2020 metų pavasarį ir 2021 žiemą uždarius ugdymo įstaigas, siekiant išvengti viruso plitimo, tėvams, auginantiems vaikus, lankiusius ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas, nuo darželio iki 4 klasės imtinai, buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai slaugai ir jų trukmė buvo ilgesnė nei ligos atvejų, o skaičius – didesnis. Tai lėmė šias tendencijas“, – paaiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškina, kad tėvai praėjusiais metais neturėjo kitų alternatyvų.

„Situacija buvo susijusi su tuo, kad vaikų darželiai pirmojo karantino metu neveikė. Ir aišku, kad ir tie dirbantieji, kurie turi ikimokyklinio amžiaus vaikų, ar apskritai mažamečių vaikų, jie neturėjo alternatyvos dirbti, ar neturėjo alternatyvos dirbti nuotoliniu būdu, ir buvo priversti pasinaudoti nedarbingumo pažymėjimu. Tą daugelis ir darė“, – sako N. Mačiulis.

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė?
© Augustas Didžgalvis

Antrojo karantino metu darželiai, anot jo, nebuvo uždaryti, be to, daugelis tėvų prisitaikė prie naujos realybės: „Galbūt susirado aukles, galbūt kitais būdais sugebėjo rasti galimybių suderinti darbo ir vaikų priežiūrą“.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai su COVID-19 susijusios priežastys per pirmąjį karantiną pareikalavo maždaug pusės visų nedarbingumo pažymėjimų, likusi dalis teko kitoms ligoms ar atsitikimams. Antrojo karantino metu COVID-19 daugiausia „biuletenių“ pareikalavo sausio viduryje.

Nuo šių metų „Sodra“ renka detalesnius duomenis, kurie atskleidžia, kad slaugymui skirti nedarbingumo pažymėjimai kelis kartus viršija realiai ligai gydyti išrašytų pažymėjimų.


Vidutiniškai vienu nedarbingumo pažymėjimu apmokama 12 dienų – pernai gegužę ir birželį šis rodiklis buvo pašokęs iki atitinkamai 24 ir 28 dienų.


„Būtent pirmojo karantino metu tai buvo susiję ne su liga, bet kitų alternatyvų neturėjimu, kas prižiūrės mažamečius vaikus. Žmonės buvo nedarbingi ir viso karantino metu, mėnesį ar du, buvo priversti nedirbti. Nebuvo tiek susirgimų, ligoninės nebuvo perkrautos, kad būtų susiję su pandemija. Kaip tik tuomet turėjome mažesnį peršalimo ligų, gripo atvejų skaičių“, – vertina N. Mačiulis.

Už vieną ligos dieną „Sodros“ biudžetas apmoka vidutiniškai 35 eurus – šis dydis priklauso nuo nedarbingumo pažymėjimą gavusių asmenų pajamų.


Darbdaviai nuogąstauja, kad pasiėmę „biuletenį“ eis daržų ravėti

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas pastebi, kad per šią pandemiją gerokai mažiau darbuotojų piktnaudžiavimo biuleteniais atvejų, tačiau jis nerimauja, kad pasibaigus prastovoms ar subsidijoms, tai gali tapti populiaru šiltuoju metų laiku.

„Pastaruoju metu labai didelių nusiskundimų nebegirdėjau, labiau tai praeityje. Tačiau, aš manau, kad gali prasidėti vėl paprastai – kai atšyla orai ir žmonėms reikės eiti į darbą, o čia daržai ir visa kita. Tuomet tradiciškai kiekvienais metais. Mes nuolat kreipiamės į institucijas, kad kažką reikia daryti – tų „biuletenių“ pridaugėja, ir čia niekam ne paslaptis“, – sako D. Arlauskas.

Jis patikina, kad verslo organizacijos buvo sąjungininkės, kuomet buvo priimti sprendimai apmokėti ligą nuo pat pirmos nedarbingumo dienos, tačiau tuomet prasidėjo piktnaudžiavimas.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Susieti su COVID-19 – tikrai nemanau. Tačiau prasidedant sezonui, bus taip pat kaip ir kiekvienais metais“, – sako D. Arlauskas.

Paklaustas, ar darbdaviai patys neskatina darbuotojų bandyti gauti nedarbingumo pažymėjimų, kuomet ne sezono metu nėra darbo, jis patikino tokių atvejų negirdėjęs.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Arlavičius taipogi patikina, kad šiuo metu gerokai mažiau darbuotojų skundžiasi, dėl darbdavių galimo spaudimo pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.

„Anksčiau tikrai būdavo, dabar šiuo metu tokie klausimai pas mus nėra dažni. Jei ir pasitaiko, ne taip dažnai, kaip būdavo, kad imkite biuletenį. Tikrai nėra tokio suinteresuotumo“, – patikino Š. Arlavičius.

„Kalbant apie paskutinius metus, net neturėjom apie tai užklausų. Dažniau girdime iš darbdavių nepasitenkinimo, kad darbuotojai piktnaudžiauja ir ima nedarbingumą“, – patvirtino ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Nesąžiningai gautą išmoką išieško

„Sodra“ patikina, kad nuolat kontroliuoja ligos išmokų mokėjimo pagrįstumą ir kilus abejonių dėl to, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai, imasi veiksmų, kad socialinio draudimo fondas nepatirtų žalos“, – paaiškina S. Jarmalis.

Pernai tarp dažniausiai pasitaikiusių „nesąžiningumo atvejų“ – kai tėvams nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas vyresnių klasių nesergantiems vaikams prižiūrėti, nors tokiu atveju ligos išmoka nepriklauso.

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė?
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tais atvejais, kai nustatoma, kad ligos išmoka jau išmokėta pagal nepagrįstai išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ji išieškoma teisė aktų nustatyta tvarka. Bendradarbiaujame su darbdaviais, gyventojais ir gydytojais, kurie praneša apie galimus piktnaudžiavimus nedarbingumo pažymėjimais ir įtartinus atvejus vertiname individualiai“, – sako S. Jarmalis.

Mačiulis pataria pozityviai vertinti didesnes biudžeto išlaidas

Nepaisant rekordinių skaičių, „Sodros“ biudžetas, skirtas ligos išmokoms pernai buvo perteklinis – įplaukos 107,2 milijono eurų viršijo išmokas.

„Valstybė pernai kompensavo ligos socialinio draudimo išlaidas, susijusias su pandemija, iš viso – 140 mln. eurų – tai padengė išaugusias išlaidas ligos išmokoms“, – paaiškina S. Jarmalis.

Šiemet ligos socialinio draudimo išlaidos, susijusios su pandemija, taip pat bus padengtos iš valstybės biudžeto. Tam numatyta 60 mln. eurų.

„Tačiau tendencijų prognozuoti nesiryžtame – tai priklausys nuo viruso plitimo, vakcinavimo tempų, karantino sąlygų ir kitų veiksnių“, – teigia S. Jarmalis.

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė?
© DELFI / Andrius Ufartas

Ekonomistas N. Mačiulis patikina, kad valstybės finansai nei šiemet, nei kitais metais negali kelti jokio nerimo.

„Niekur pinigų netrūksta, ir niekas nežiūri, kokio dydžio yra biudžeto deficitai, išlieka globalus visuotinis fiskalinis ir monetarinis skatinimas, pandemijos neigiamų pasekmių mažinimas, ir niekam neįdomu, kokie yra biudžeto deficitai. Priešingai – atsargiai su nerimu žiūrima į valstybes, kurios turi per mažą biudžeto deficitą, tai yra, skiria nepakankamai lėšų neigiamų ekonominių pasekmių mažinimui. Tos valstybės dažniausiai labiausiai nukenčia ekonomine prasme, labiausiai krenta BVP, išauga nedarbo lygis ir kitos ilgalaikės neigiamos pasekmės“, – sako N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, savo politiką keičia netgi Tarptautinis valiutos fondas (TVF), anksčiau kelis dešimtmečius ragindavęs valstybes laikytis konservatyvios fiskalinės politikos, mažų biudžetų ir subalansuotų valstybės finansų.

„Dabar TVF kalba priešingai – tos valstybės, kurios neturės pakankamai didelio fiskalinio skatinimo, jos turės ilgalaikes neigiamas ekonomines pasekmes“, – patikina N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.2500

Karantinas pakeitė apsipirkimo įpročius: gyventojai neskuba į fizines parduotuves (23)

Nors fizinės prekybos vietos, laikantis COVID-19 saugumo reikalavimų, veiklą vykdyti gali jau...

Pajūrio darbdaviai – varguose dėl darbuotojų: išmokos geriau nei minimali alga (235)

Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija...

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pastebėta teršalų dėmė

Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje, ties „Vakarų laivų gamyklos”...

„SLO Lithuania“ keičia pavadinimą į „Helso“ (1)

Elektrotechnikos prekybos ir sprendimų bendrovė „SLO Lithuania “ keičia pavadinimą į...

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 30 vietą (1)

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija –...

Top naujienos

Sureagavo į Lukašenkos pareiškimus: ragina telkti kuo daugiau pajėgų Raudonojo kryžiaus atstovė: tikėtis galima visko (499)

Nevyriausybinė organizacija Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina Lietuvą nedelsiant telkti jėgas,...

Antikvarinių papuošalų lobynas, kuriam neatsispyrė nei Statkevičius, nei į Lietuvą užsukusi Holivudo aktorė (18)

„ Antikvariniai papuošalai – išskirtinumas, laiko patikrinta kokybė ir prieskonis iš...

Sinoptikai perspėja: spirgins alinantis karštis

Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus diktuos aukšto slėgio sūkurys. Penktadienio diena numatoma...

„Bloomberg“: Putino ir Bideno susitikimo metu – neramus signalas iš Baltijos šalių (209)

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė tikįs, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu...

Trečiasis kelialapis į aštuntfinalį – antrą kartą laimėjusiai Nyderlandų rinktinei (6)

Kelialapį į Europos futbolo čempionato atkrintamąsias varžybas savo kišenėje turi ir dar...

Profesorė: galbūt vertėtų pagalvoti apie „AstraZenecos“ atsisakymą (334)

Kodėl Europos vaistų agentūros (EVA) aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad gali būti verta...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Pasipūtėliškas filmas parodė Sovietų Sąjungos gėdą (1)

Šiame epiniame šnipų seriale jau pavadinimas yra su klaida, ir šiaip pavadinime yra sudėta...

Po pertraukos į aikštę išbėgusi žvaigždė išvedė Belgiją į atkrintamąsias (52)

Belgijos rinktinė turėjo labai daug sunkumų Europos futbolo čempionato B grupės rungtynėse...

Europos Havajais vadinama sala vilioja lietuvius: „viskas įskaičiuota“ poilsis – ne tik Turkijoje (21)

Jūs atvykote į rojų žemėje – taip dažnai mėgsta sakyti gidai, vos tik Korfu saloje...

Gudrybės, padėsiančios greitai išvalyti mikrobangų krosnelę: dvi namuose randamos natūralios priemonės padarys stebuklus (3)

Kartais pakanka vos vieną kartą pašildyti maisto likučius ar sudeginti popierinį kukurūzų...