aA
Ūkio ministerijos vykdoma inovacijų reforma turėtų maždaug 17 proc. paspartinti gyventojų atlyginimų augimą. „Talentai rinksis Lietuvą, o dėl kuriamų gerai apmokamų darbo vietų mažės emigracija“, – teigiama savaitės pradžioje pristatytose reformos gairėse.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip DELFI nurodė ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė, tokia prognozė atlikta remiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Žinių ekonomikos forumo, Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų įžvalgomis bei skaičiavimais.

Taip pat numatoma, kad dėl reformos bendrojo vidaus produkto augimas pagreitės penktadaliu, 2020 metais iš eksporto pavyks uždirbti papildomus 1,4 mlrd. eurų.

„Poveikis valstybės ekonomikos augimui buvo modeliuojamas priežastinio ryšio konstravimu tarp viešosios intervencijos priemonių ir poveikio dedamųjų, taikant daugiakriterinio vertinimo ir statistinius metodus.

Planuojamos reformos įtaka šalies ekonomikai visų pirma pasireikš didėjančiu inovatyvių įmonių skaičiumi ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos apimtims bendroje įmonių pajamų struktūroje“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Reformos gairėse dar žadama, kad 10 proc. padidės inovatyvių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičius.

„Planuojama, kad tai bus pasiekta įgyvendinant inovatyvių investicijų pritraukimui skirtas Ūkio ministerijos administruojamas Europos Sąjungos priemones, skatinant inovatyvius TUI projektus, efektyviai vykdant su jų pritraukimu susijusias veiklas, plėtojant talentų pritraukimo iniciatyvą, stiprinant inovatyvios Lietuvos įvaizdį“, – dėstė A. Ramoškaitė.

Gairėse dar teigiama, kad 2019 metais investicijos į inovacijas Lietuvoje sudarys 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų.

„Šie pinigai yra tik ES investicijos, kurios bus skirtos inovatyvių investicijų pritraukimui, finansinėms paskatoms inovacijoms kurti ir vystyti, inovacijų sistemos infrastruktūros plėtrai“, – paaiškino ministerijos atstovė.

Mokslininkai padės verslui

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai, rašoma ministerijos komentare.

Teigiama, kad tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti.

Todėl šiandien verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kai didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak ministro, iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami Europos Sąjungos paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Įgyvendinus reformą, verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

„Įgyvendinant reformą pirmiausia reikia pakeisti teisės aktus, kad mokslininkui būtų prasminga bendradarbiauti su verslu, pavyzdžiui, kad mokslo žinių pritaikymas kuriant naują produktą turėtų teigiamą poveikį jo akademinei karjerai, kad fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių pritaikymas verslo reikmėms labiau atsilieptų jo gerovei ir pan.

Antras svarbus darbas – ES lėšomis finansuojamas programas kuo labiau orientuoti į inovatyvių produktų kūrimą. Tai būtų naudinga ne tik šalies mokslui, bet ir ekonomikai“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis dar teigė, kad verslas yra suinteresuotas pirkti paslaugas iš mokslo, nes pasitelkus patikimų, infrastruktūros ir žinių turinčių partnerių būtų kur kas efektyviau išnaudotos skiriamos lėšos.

„Skaičiuojama, kad 2016 metais inovacinę veiklą Lietuvoje vykdė beveik pusė šalies įmonių ir tam skyrė 1,3 mlrd. eurų. Sudarius palankias sąlygas verslas sutaupytų, nes nereikėtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūros, o mokslo institucijos turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didinti mokslininkų atlyginimus“, – sakė ūkio ministras.

Komentare DELFI A. Ramoškaitė dar nurodė, kad labai tikėtina, jog atsiradus galimybėmis pasinaudoti mokslo paslaugomis ir ES lėšomis verslas naudos daugiau nuosavų lėšų kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mūsų šalies mokslininkus.

„Ekspertai vertino prielaidą, kad mokslo ir studijų institucijoms teikiant eksperimentinės plėtros paslaugas išlaisvintos verslo, efektyviau panaudotos ir sutaupytos viešojo sektoriaus lėšos bus panaudotos arba kuriant dar daugiau naujų produktų arba stiprinant kitus verslo procesus, reikalingus sėkmingam naujų produktų komercializavimui – naujų rinkų paieškai, rinkodarai, pardavimams stiprinti ar pan. Tai ir toliau leistų augti.

Taip pat svarbu paminėti, kad kuo greičiau suprasime, kad eksperimentinės plėtros veikla yra svarbi inovacijų ciklo dalis, tuo greičiau oficialioje statistikoje atsispindės reali situacija, t.y. bus įskaityta anksčiau nedeklaruojama arba neužskaitoma eksperimentinės plėtros veikla ir pakils Lietuvos reitingai Europos inovacijų švieslentėje, taip pat pasauliniame konkurencingumo reitinge. Kitaip sakant, pagerės Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės įvaizdis, kas padės pritraukti kur kas daugiau investicijų“, – dėstė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Seimas – prieš PVM lengvatas pirmajam būstui ir kūdikių maistui papildyta (2)

Seimas atsisakė imtis pataisų, kuriomis pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatinį 5 proc....

„Deutsche Bank“ akcijų kursas vėl krito į rekordiškai žemą lygį (4)

„ Deutsche Bank “ akcijų kursas antradienį vėl krito į rekordiškai žemą lygį, nes...

Rusijoje fiksuoti nedarbo rodikliai nustebino ekspertus (11)

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodiką skaičiuojamas nedarbas Rusijoje praėjusį...

Top naujienos

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (5)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (273)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (306)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Svarbus punktas, kurį pamirštama įtraukti į nuomos sutartį: pamiršę galite stipriai pasigailėti (44)

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas – DELFI), po kelių mėnesių nuomojame bute susidūrė su...

Vaizdingoje vietovėje įsikurusiam rajonui ekspertai piešia miglotas perspektyvas: jis turi vieną ryškų minusą (2)

Aukštieji Paneriai – daugiau pramoninis nei gyvenamasis rajonas, įsikūręs pietryčių...

LKL prezidentas – apie sujudimą Vilniuje, Sabo kadenciją, Šaro priekaištus ir Čeponį laida „Krepšinio zona“ (15)

Lietuvos krepšinio lyga skaičiuoja jau 26-tuosius savo gyvavimo metus, tačiau jai yra vadovavę tik...

Psichologas Paulius Rakštikas: laikas sau nėra fantastika arba septyni žingsniai, kad jo turėtumėte daugiau

Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti...

Linkėdami gero tėvai daro vieną klaidą: kokio produkto nereikėtų duoti vaikams iki metų (2)

JAV pediatrijos akademija (AAP) pakoregavo seniau patvirtintas rekomendacijas, kaip tinkamai maitinti...

Kol ministerija ruošiasi persikraustymui, iš jos bėga darbuotojai (5)

Sausį Kaune, pasak Lietuvos „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, duris atvers Žemės ūkio...