Ūkio ministerijos vykdoma inovacijų reforma turėtų maždaug 17 proc. paspartinti gyventojų atlyginimų augimą. „Talentai rinksis Lietuvą, o dėl kuriamų gerai apmokamų darbo vietų mažės emigracija“, – teigiama savaitės pradžioje pristatytose reformos gairėse.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip DELFI nurodė ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė, tokia prognozė atlikta remiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Žinių ekonomikos forumo, Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų įžvalgomis bei skaičiavimais.

Taip pat numatoma, kad dėl reformos bendrojo vidaus produkto augimas pagreitės penktadaliu, 2020 metais iš eksporto pavyks uždirbti papildomus 1,4 mlrd. eurų.

„Poveikis valstybės ekonomikos augimui buvo modeliuojamas priežastinio ryšio konstravimu tarp viešosios intervencijos priemonių ir poveikio dedamųjų, taikant daugiakriterinio vertinimo ir statistinius metodus.

Planuojamos reformos įtaka šalies ekonomikai visų pirma pasireikš didėjančiu inovatyvių įmonių skaičiumi ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos apimtims bendroje įmonių pajamų struktūroje“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Reformos gairėse dar žadama, kad 10 proc. padidės inovatyvių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičius.

„Planuojama, kad tai bus pasiekta įgyvendinant inovatyvių investicijų pritraukimui skirtas Ūkio ministerijos administruojamas Europos Sąjungos priemones, skatinant inovatyvius TUI projektus, efektyviai vykdant su jų pritraukimu susijusias veiklas, plėtojant talentų pritraukimo iniciatyvą, stiprinant inovatyvios Lietuvos įvaizdį“, – dėstė A. Ramoškaitė.

Gairėse dar teigiama, kad 2019 metais investicijos į inovacijas Lietuvoje sudarys 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų.

„Šie pinigai yra tik ES investicijos, kurios bus skirtos inovatyvių investicijų pritraukimui, finansinėms paskatoms inovacijoms kurti ir vystyti, inovacijų sistemos infrastruktūros plėtrai“, – paaiškino ministerijos atstovė.

Mokslininkai padės verslui

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai, rašoma ministerijos komentare.

Teigiama, kad tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti.

Todėl šiandien verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kai didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak ministro, iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami Europos Sąjungos paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Įgyvendinus reformą, verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

„Įgyvendinant reformą pirmiausia reikia pakeisti teisės aktus, kad mokslininkui būtų prasminga bendradarbiauti su verslu, pavyzdžiui, kad mokslo žinių pritaikymas kuriant naują produktą turėtų teigiamą poveikį jo akademinei karjerai, kad fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių pritaikymas verslo reikmėms labiau atsilieptų jo gerovei ir pan.

Antras svarbus darbas – ES lėšomis finansuojamas programas kuo labiau orientuoti į inovatyvių produktų kūrimą. Tai būtų naudinga ne tik šalies mokslui, bet ir ekonomikai“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis dar teigė, kad verslas yra suinteresuotas pirkti paslaugas iš mokslo, nes pasitelkus patikimų, infrastruktūros ir žinių turinčių partnerių būtų kur kas efektyviau išnaudotos skiriamos lėšos.

„Skaičiuojama, kad 2016 metais inovacinę veiklą Lietuvoje vykdė beveik pusė šalies įmonių ir tam skyrė 1,3 mlrd. eurų. Sudarius palankias sąlygas verslas sutaupytų, nes nereikėtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūros, o mokslo institucijos turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didinti mokslininkų atlyginimus“, – sakė ūkio ministras.

Komentare DELFI A. Ramoškaitė dar nurodė, kad labai tikėtina, jog atsiradus galimybėmis pasinaudoti mokslo paslaugomis ir ES lėšomis verslas naudos daugiau nuosavų lėšų kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mūsų šalies mokslininkus.

„Ekspertai vertino prielaidą, kad mokslo ir studijų institucijoms teikiant eksperimentinės plėtros paslaugas išlaisvintos verslo, efektyviau panaudotos ir sutaupytos viešojo sektoriaus lėšos bus panaudotos arba kuriant dar daugiau naujų produktų arba stiprinant kitus verslo procesus, reikalingus sėkmingam naujų produktų komercializavimui – naujų rinkų paieškai, rinkodarai, pardavimams stiprinti ar pan. Tai ir toliau leistų augti.

Taip pat svarbu paminėti, kad kuo greičiau suprasime, kad eksperimentinės plėtros veikla yra svarbi inovacijų ciklo dalis, tuo greičiau oficialioje statistikoje atsispindės reali situacija, t.y. bus įskaityta anksčiau nedeklaruojama arba neužskaitoma eksperimentinės plėtros veikla ir pakils Lietuvos reitingai Europos inovacijų švieslentėje, taip pat pasauliniame konkurencingumo reitinge. Kitaip sakant, pagerės Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės įvaizdis, kas padės pritraukti kur kas daugiau investicijų“, – dėstė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (59)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė šiukšliavežių pirkimą Kaune (4)

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sustabdė Kauno savivaldybės vykdytą milijono eurų vertės...

Atleistieji IAE darbuotojai remiamų darbo vietų nesirenka (3)

Dėl suplanuotos mokesčių reformos turėtų keistis ir subsidijos įmonėms, įdarbinančioms...

„Akropoliuose“ vyksta „Jamam“ nuolaidų akcija (52)

Penktadienį ir šeštadienį prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ vyksta nuolaidų akcija...

Palanga išskėstomis rankomis jau laukia poilsiautojų: kokiomis maisto kainomis pasitiko (378)

Kaip privilioti kuo daugiau turistų šiltuoju sezonu, Palangos verslininkai jau gerai apgalvojo....

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (59)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (345)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (129)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (141)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (12)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (152)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (21)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (5)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (15)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (24)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...