Atvirai sakoma, kad Lietuvoje gali tekti dar labiau didinti paslaugų kainas, nors „Delfi“ kalbintos įmonės pripažįsta, jog jau dabar atostogos mūsų šalyje gali kainuoti iki kelių kartų brangiau nei Turkijoje. Konkurenciją su užsieniu komplikuoja ne tik kainos: daliai bendrovių toliau koją kiša nevienodas Baltijos šalių požiūris į pandemiją bei Lietuvos oro susisiekimas.
Pandemija vis dar nepaleidžia turizmo
Atvykstamajam turizmui atstovaujančios bendrovės „Baltic Travel Group“ vykdomoji direktorė Renata Juškaitienė teigia, kad nuotaikos sektoriuje gana pozityvios, šiemet tikimasi atsigavimo.
„Atvykstamasis turizmas šiuo metu gyvena laukimu, ir tokia optimistine viltimi. Tų rezervacijų mes turime ir planavimo, kad atvykstamasis atsigaus šiais metais, tikrai to optimizmo netrūksta. Bet – labai greitai galima rezervuoti ir anuliuoti“, – portalui sakė R. Juškaitienė.
Pasak jos, sektorius jau pernai rugpjūtį-rugsėjį bei spalio pradžioje pajuto atsigavimo ženklus, tačiau karantinui užsidarė Latvija ir „viskas baigėsi“, nes užsienio turistai linkę apkeliauti visas tris Baltijos šalis, o ne vien Lietuvą.
Dar viena su pandemija susijusi problema – skirtingas rusiškos vakcinos „Sputnik“ traktavimas.
„Pas mus „Sputnik“ vakcina nepripažįstama, tai reiškia, kad neįsileidžiame Rusijos, lygiai taip pat Baltarusijos turistų. Aišku, čia ir politiniai dalykai. Bet nežiūrint to, Estija turi Rusijos turistų. Lietuva praranda didžiulę dalį atvykstančiųjų, nes tai yra kaimynai, jie keliauja ir bet kuriuo atveju daug pinigų išleidžia atvykę į Lietuvą, į Druskininkus ir taip toliau“, – sakė direktorė.
Šalia Druskininkų esančios kaimo sodybos „Bilsas“ savininkė Alma Vilčinskienė teigia, kad iš tiesų pasigendama ir Rusijos, Baltarusijos turistų, tačiau problema tapo svečių skaičius apskritai. Dabar jų laukiama artimiausiais mėnesiais bent per valstybines šventes.
„Yra rezervuotas seminaras ir vaikų stovykla. Tik didelis klaustukas, jeigu sakykime, padidės sergamumas, tai aišku, juos uždraus (...) Padėtis tokia, kad klientų nėra, kadangi saugosi dėl kovido, dėl užsikrėtimo, ir praktiškai nedirbame“, – teigė moteris, vildamasi, kad vasarą situacija pasitaisys.
Infliacija beldžiasi ir į viešbučių duris, gali tekti kelti kainas
Bandantis susigyventi su pandemija verslas pastaruoju metu susiduria su nauju iššūkiu – ypač aukštomis energijos kainomis ir bendra infliacija. Pradedant viešbučiais, turizmo agentūromis ir baigiant kaimo turizmo paslaugų teikėjais – visur kyla išgyvenimo klausimas. Alternatyva tampa kainų kėlimas Lietuvoje, tačiau, kaip sako verslo atstovai, tai nėra lengvas sprendimas.
„Neaišku, kaip atsilieps poilsiautojams ta visa energetinė situacija ir plius neaiškumai ir pačioje ekonomikoje, ir infliacija. Daug visokių reikalų. Kas buvo, tai galima sakyti, buvo gerai, o kas bus – tai čia, žinokite, prognozės nėra mūsų stiprioji pusė. Manau, kad lietuvaičiai ir pati Vyriausybė nežino, kas ten dar bus. (...) Gal žmonės pradės taupyti. Neaišku, kaip čia bus su pajamomis“, – svarstė bendrovės „Kintai“, kuriai priklauso kompleksas „Mėlynasis karpis“, direktorius Rimgaudas Višinskas.
Vakarų Lietuvoje apgyvendinimo, žvejybos ir kitas paslaugas teikiančios bendrovės vadovas sako, kad energijos kainos yra sunkiai pakeliamos. R. Višinskas kartu vadovauja ir akvakultūros įmonei, auginančiai žuvis ir sunaudojančiai daug elektros.
„Už elektros energiją, kadangi suvartojame dešimtimis tūkstančių kilovatų, tai kaina išaugo 4,5 karto (...) Jeigu mokėjai, tarkime, 5-6 tūkst., dabar moki 15-20 tūkst. eurų. Tai skirtumas didžiulis“, – sakė jis.
A. Vilčinskienė naudojasi geoterminiu šildymu ir už elektrą gauna dideles sąskaitas, nors šildo sodybą minimaliai.
„Geoterminiis šildymas pastato, 600 kvadratų, praktiškai vieno šito pastato, tai už gruodžio mėnesį gavome dvi sąskaitas iš „Elektrum“ ir iš ESO. (...) Tai praktiškai dvigubai didesnei sumai nei už lapkritį. O lapkritį daugiau dirbome, gruodį buvo sumažintas ant minimumo šildymas. (...) 1150 eurų už 600 kvadratų pastatą. Net primažintas šildymas – tik kad neužšaltų, nepelytų“, – padėtį aiškino moteris.
R. Juškaitienė pažymi, kad infliacija stipriai veikia restoranus, viešbučius.
„(Atvykstamasis turizmas) duoda darbo ir viešbučiams, restoranams, transportui, gidams, muziejams. Vyksta kainų didėjimas, ypač jaučiamas restoranuose. (...) Tos kainos jau lygios Vokietijos ar Italijos – ar Vilniuje pietausite, ar Vokietijoje, tai realiai, man atrodo, dabar jau kainos susilygino“, – sako „Baltic Travel Group“ vykdomoji direktorė.
Anot jos, bent jau dalis viešbučių balansuoja ties išlikimo riba, o šie metai labai svarbūs susigrąžinant klientūrą. Tačiau turizmo sektorius jau svarsto apie 2023-iuosius ir būtent tuomet baiminasi kainų augimo.
„Kainos ir kokybės atžvilgiu Lietuva buvo labai patraukli šalis, o kas vyks 2023 metais ir kokios bus kainos, tai labai sunku prognozuoti, ir aš manau, kad kainų atžvilgiu mes galime pralošti jau kitoms mažesnėms šalims ir destinacijoms. Didžiausias iššūkis – kainų balansas: kas bus kitais metais“, – kalbėjo R. Juškaitienė.
„Viešbučiai lygiai taip pat dejuoja, kaip kyla visi šildymai, elektros ir taip toliau, kaip visi kaštai kyla – natūralu, kad ir kainos kils. Ir kaip mes čia atrodysime bendrame kontekste, iš tikrųjų, palyginti su Lenkija, Kroatija ar Vengrija mūsų kainodara, tai labai neaišku“, – apie perspektyvą pasakojo vadovė.
R. Višinskas neatmeta galimybės, kad jeigu energijos išteklių kainos išliks aukštos, tuomet galimos ir paslaugų kainų korekcijos turizmo sektoriuje.
„Kažkiek jos turėtų kilti, nes verslas iš savo resursų bet kokiu atveju negali amortizuoti tokių drastiškų kainų kilimų, arba negali amortizuoti infliacijos lygį savo sąskaita mokant, pavyzdžiui, didesnius atlyginimus (...) Visas kraštas – Palanga, Nida, Juodkrantė, Šventoji, Pamarys žiemą vegetuoja. Priklausys kainų dydis nuo tolesnės ekonominės situacijos ir energetinių išteklių kainų“, – sakė jis.
Apie galimą kainų didinimą nenoromis svarsto ir „Bilso“ vadovė A. Vilčinskienė.
„Vasarą, be abejo, manome, kad ir žmonės išsiilgs poilsio. Dėl kainų kėlimo – be abejo, norėsis pakelti, tik aišku, žiūrėti, kad ta kaina neviršytų – žmonės daug kas internete, kaip matau, rašo, kad užsienyje vos ne pigiau kaip pas mus atostogauja, prabanga Lietuvoje atostogauti. Tai čia kažko neužkelsi, nesėdėsi tuščias. Vasara – vienintelis metas uždirbti už pandemijos metu neleistą dirbti laiką“, – kalbėjo A. Vilčinskienė.
R. Višinskas taip pat neatmeta, kad dalis žmonių gali keliauti į užsienį.
„Jeigu tarkime, Turkijoje viešbutis savaitę kainuoja dviem 300-400 eurų su „viskas įskaičiuota“, tai pas mus manyčiau, tokia prabanga kainuotų kokius 5-6 kartus daugiau“, – svarstė jis.
Baiminasi, kad sumažės kinų
Lietuvos turizmo asociacijai priklausančios „Baltic Travel Group“ vykdomoji direktorė R. Juškaitienė kaip vieną iš atvykstamojo turizmo bėdų įvardijo vidutinės klasės oro linijų tiesioginių skrydžių į Lietuvą stygių.
Pasak jos, oro susisiekimas šalyje orientuotas į išvykstamąjį turizmą, tuo metu kai užsienio turistai vengia pigių skrydžių bendrovių, nemėgsta skrydžių su persėdimais.
„Mūsų turistai yra prancūzai, ispanai, vokiečiai, jie (...) skraido tos kitos klasės avialinijomis. (...) Su Prancūzija pas mus išvis yra prastai, su Ispanija prastai (...) Mus gelbėja tik Rygos oro uostas, kuris turi daugiau tiesioginių skrydžių“, – sakė vadovė.
Pasiteiravus, kaip paveiks turizmą Lietuvos įtampos su Kinija, R. Juškaitienė sakė, kad dėl 2023-iųjų „baimių yra“, nes Kinijos agentūroms gali būti liepta vengti Lietuvos. Tačiau dabar apie tai dar anksti kalbėti. Vis dėlto kinai, anot jos, labai linkę keliauti, srautai buvo nemaži.
„Čia labai priklauso nuo politinių dalykų, kaip turizmo operatoriai Kinijoje bus paveikti politikos. Ar nebus iš viršaus nuleista, kad sakykime, šita destinacija (Lietuva – aut. past.) yra uždrausta. Antras dalykas, šiais metais kinai dar nejudės ir mes nesitikime iš tolimųjų šalių, tokių kaip Australija, Kinija ir Artimieji, Tolimieji Rytai, nes dar yra baimė tos ilgos kelionės, tiesiog per ilga destinacija, ir dar yra tų pandeminių baimių“, – sakė ji.
„Jeigu globaliau pasižiūrėtume į atvykstamąjį turizmą, kas pas mus procentaliai pagal šalis (...) Tai vis tiek užima kaip numeris vienas Vokietija, antra vieta Lenkija, trečia – Rusija, ketvirta – Baltarusija ir taip toliau“, – vardijo direktorė.
R. Višinskas sakė, kad pernai užsieniečių buvo mažiau.
„Būdavo tikrai baltarusių, ir ukrainiečių, latvių. Aišku, pandemija paveikė. Pas mus, kai būdavo apie 30-40 proc. užsieniečių, tai praeitais metais užsieniečiai pasirodė kažkur antroje vasaros pusėje ir bendrai nuo visų žmonių sudarė gal iki 10 proc.“, – nurodė „Mėlynojo karpio“ vadovas.
Pasak jo, Kinijos turistų buvo nedaug, bet netiesiogiai jis pakomentavo ir dabartinę situaciją Lietuvos ir Kinijos santykiuose.
„Versle ir valdžioje reikia ne tik matyti, bet ir numatyti. Išgyvena tie, kurie mato perspektyvą į priekį, numato reakcijas. (...) Yra labai geras multiplikacinis filmas „gyvenkime draugiškai“ – geriau yra prastesnė draugystė, negu geras karas. Diplomatiją paversti tikra diplomatija, o ne nesveiku ambicijų karu. Diplomatija tam ir skirta, kad eitų susitarti bet kokiomis sąlygomis. Čia ir yra menas“, – svarstė jis.
R. Višinskas teigia, kad praėjusieji metai jo verslui buvo neblogi, o ateitį prognozuoti sunku.
„Aišku, aš visą laiką sakau, kad valstybė iš mūsų poilsiautojų pavogė vieną mėnesį, tai dabar birželis vis tiek – ar taip, ar kitaip – vaikai mokosi. (...) Mūsų sezonas toks aktyvesnis sutrumpėjo visą mėnesį, tai dabar jeigu norite papoilsiauti Lietuvoje, tai yra tiktai liepa ir rugpjūtis – du mėnesiai“, – kalbėjo verslininkas.
Pamariui gyvenant potvynio režimu, vadovas sakė, kad galima pastebėti ir klimato kaitos įtaką verslui. Žiema jau nebėra tokia, kokios norėtųsi, ant ledo lipti pavojinga, poledinė žvejyba sunkiai galima.
„Per visą laiką, kai turiu šį verslą, jau praėjo 30 metų, aišku, yra buvę visokiausių ir vasarų, ir žiemų. Jaučiasi, kad tas šiltas, normalesnis periodas vos ne visą mėnesį yra pasistūmęs į kitą pusę, į rugsėjį. (...) Ir jeigu taip žiūrėsime tiesiogiai į verslą, tai aišku, žiemos pramogų jau nebėra: būdavo visą laiką mariose žvejybos ir žmonių srautai gana dideli“, – sakė R. Višinskas.
R. Juškaitienė: niekas nesupranta, kaip dar gyvename
Atvykstamajam turizmui atstovaujanti R. Juškaitienė sako, kad sektoriaus įmonės patiria didelių iššūkių, bet tikimasi, kad šiemet bent kažkiek atsities.
„Įmonių, kurios dirba su atvykstamuoju turizmu nėra daug ir dabar kokius iššūkius patiria tos įmonės, yra tiesiog išgyvenimo problema. 2020 metais buvo nulis, praeitais metais, suskaičiavome, buvo 8-10 proc. apyvarta, palyginti su 2019 metais. (...) Užsienio šalys nemoka avansų taip, kaip anksčiau mokėdavo.
Mes gaudavome avansus ir gruodžio, sausio mėnesiais už grupes, dabar su ta pandemija ir su baimėmis niekas neskuba, o žmones reikia išlaikyti, atlyginimus mokėti. Niekas nesupranta, kaip mes dar gyvename“, – pasakoja „Baltic Travel Group“ vykdomoji direktorė.
Vis dėlto ji sako, kad nors ir tikimasi generuoti pajamas, kyla klausimas, kaip rezultatus paveiks kainų augimas.
„Manau, kad šie metai bus proveržis ir žmonės keliaus. Atvykstamasis turizmas ne 100 proc. lyginant su 2019 metais, bet prognozuoju, 50 proc. jis tikrai turėtų atsistatyti. O kas bus su 2023 metais, taip žiūrint į priekį, tai yra tokių abejonių ir bijojimo, kas bus kainų atžvilgiu“, – sakė ji.
Anot R. Juškaitienės, prie pandemijos žmonės jau pripranta, yra „išalkę kelionių, nori keliauti“ ir išmoksta gyventi su virusu. Tad tikėtina, jeigu nebus visuotinių užsidarymų, verslas pamažu atsigaus.
„Aišku, čia priklauso, kas bus Europoje, – iš principo visur globaliai vyksta šitie persitvarkymai ir infliacijos – bet aš manau, kad pas mus Lietuvoje vis tiek ji yra kažkokia uždidinta. Labai bijau, kad tos kainos nesudarytų problemų susigrąžinti mūsų turistų srautus“, – nuogąstavimais dalijosi bendrovės vadovė.
Agentūra „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, skelbia, kad 2021 metais per 11 mėnesių Lietuvoje apgyvendinta 2,17 mln. turistų – 4,4 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-lapkritį (2,08 mln.).
Iš šio skaičiaus Lietuvos gyventojų buvo 1,7 mln. – 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais, o užsieniečių per 11 mėnesių pernai viešėjo 447 tūkst. – 10,7 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu periodu.
Palyginamuoju laikotarpiu pastebimai augo Portugalijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Austrijos ir kelių kitų šalių turistų srautai, tačiau smarkiai sumažėjo svečių iš Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos ir Rusijos. Taip pat mažiau į Lietuvą buvo atvykusiųjų iš Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos.
