Kaip rodo spalio mėnesį atliktas tyrimas, apie emigraciją galvoja daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas (38,5 proc.).
Dažniausiai nurodoma priežastis minčių apie gimtinės iškeitimą į užsienio šalį – didesnis atlyginimas (83,4 proc.). Kas trečias (33,7 proc.) gyventojas, galvojantis apie emigraciją, tokį pasirinkimą svarsto dėl geresnių savirealizacijos galimybių. Kad svečioje šalyje jie galėtų gyventi geresnėmis buitinėmis sąlygomis galvoja 17,2 proc.
Kaip jau minėta, pagrindinė priežastis, verčianti gyventojus galvoti apie emigraciją, – darbo užmokestis. Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 600,8 eurus į rankas, kai Didžiojoje Britanijoje siekia apie 2100 eurų, Vokietijoje – apie 2200 eurų.
Vis dėlto lietuviai liktų ištikimi savo šaliai čia uždirbdami ir mažesnius nei Vakarų Europoje atlyginimus.
Apklausos metu paklausti, kiek turėtų uždirbti, kad nebegalvotų apie emigraciją, kas ketvirtas teigė, kad jam užtektų gauti 751-1000 eurų, kas dešimtą (9,8 proc.) tenkintų atlyginimas iki 750 eurų. Mintis apie emigraciją pamirštų daugiau nei 40 proc. apie ją galvojančių Lietuvos gyventojų, jei Tėvynėje galėtų užsitikrinti 1000-1500 eurų pajamas per mėnesį.
Respondentų taip pat buvo paklausta, kiek, jų manymu, mažiausiai uždirbtų, jei vis dėlto pasirinktų namus iškeisti į gyvenimą užsienyje.
Kas ketvirtas (24,4 proc.) įsitikinęs, kad emigracija į ekonomiškai geriau gyvenančias šalis jiems dovanotų bent 1500 eurų atlyginimą.
Kas trečias (31,7 proc.) mano, kad emigracijoje jie mažiausiai uždirbtų 2000 eurų, kas dešimtas (11,3 proc.) – 2500 eurų.
Laukti nebegalima
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 44,5 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 36,6 tūkst., 2013 m. – 38,8 tūkst.
Atvykstančių gyventi į Lietuvą skaičius nekompensuoja prarastų gyventojų. Pernai į Lietuvą gyventi atvyko 22,1 tūkst. žmonių, 2014 m. – 24,3 tūkst., 2013 m. – 22 tūkst.
„Nordea“ banko Lietuvoje ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje įmanoma būtų pakelti darbo užmokestį taip, kad kuo mažiau gyventojų galvotų apie emigraciją, tačiau reikia veikti jau dabar.
„Manau, kad Lietuvai praktiškai būtina didinti darbo užmokestį taip, kad per ketverius metus jis siektų 1000 eurų „į rankas“, – akivaizdu, kad vien ekonomikos augimas tokio darbo užmokesčio didėjimo negali užtikrinti, todėl reikia kompleksinių priemonių“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, pirmas dalykas, ko reikėtų, – darbo užmokesčio naštos mažėjimas.
„Darbo jėga Lietuvoje apmokestinama iš tiesų labai daug – 42 proc. nuo visos darbo vietos kainos. Jei kiekvienais metais 3 proc. punktais sumažintume apmokestinimą, tai 2020 m. vien dėl to sumažinimo darbo užmokestis pakiltų daugiau nei 15 proc.”, – skaičiavo ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat svarstė, kad sumažinus darbo jėgos apmokestinimą sumažėtų ir šešėlis darbo rinkoje – tai ir paaugintų oficialų vidutinį darbo užmokestį.
Dar ir natūraliai augant atlyginimams maždaug apie 5 proc. tokio modelio užtektų, kad per ateinančius ketverius metus būtų kaip reikiant padidintas vidutinis darbo užmokestis į rankas.
„Jei mes dabar nespręsime tos problemos, kad yra itin žemas darbo užmokestis, didžiąja dalimi dėl didelio apmokestinimo, tai vėliau tą situaciją sutvarkyti bus daug sunkiau, nes kai jau žmogus emigruoja sugrąžinti jį daug sunkiau, – įspėjo pašnekovas. – Lietuvoje pastaruosius metus labai didėja ilgalaikių emigrantų skaičius, kuriems sugrįžti į Lietuvą reikės jau kažko tikrai didelio, nes jie ten jau sukūrę šeimas, nusipirkę būstą. Iš kur mes pritrauksime žmonių, jei išleisime čia dabar esančius.
Būtent dabartinis metas yra labai svarbus: jei mes išleidžiame dabartinę kartą (20-35 m.), vėliau mes turime demografinę duobę, tai ateityje turėsime labai didelių problemų“.
Būtent šis klausimas, ekonomisto nuomone, turėtų būti valdžios prioritetas, o ne biudžeto subalansavimas ar gyventojų senėjimas.
Atlyginimai turėtų augti 15 proc.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto
vadovas Boguslavas Gruževskis įsitikinęs, kad Lietuvoje pakelti vidutinį atlyginimą iki 1000 eurų „į rankas“ nėra neįmanoma misija.
„Jeigu mes pažiūrėtume į savo šalies ekonomikos pajėgumą ir perskirstimą ekonominės galios darbo užmokesčiui, tai tik padidėjus perskirstymui darbo užmokesčius iš uždirbto turto, mes jau 2017 m. galime turėti apie 800 eurų vidutinį darbo užmokesti po mokesčių“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, dabar didžiausias klausimas, kaip perskirstyti daugiau sukurtos vertės darbo jėgai.
„Ir, manau, kad 1000 eurų į rankas užmokestį ši valdžios kadencija tikrai galėtų užtikrinti“, – svarstė B. Gruževskis.
Mokslininkas pastebi, kad pradėjus kalbėti apie didesnį perskirstymą, turto ar kapitalo apmokestinimą ar jo didinimą, labai tam pradedama priešintis.
Kaip vieną mažų atlyginimų problemos sprendimą, B. Gruževskis įvardija mažinimą skirtumo tarp didelių ir mažų atlyginimų.
„Tai leistų artėti vidutinėms pajamoms prie pageidaujamų 800 ar 1000 eurų“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Antra, B. Gruževskis tiki, kad atlyginimus kilstelėtų ir tai, jei būtų reguliuojama atlyginimų formavimo tvarka, lyginant su gamybos ar sukuriamos vertės rezultatais.
„Žinoma, geriau būtų, kad tai būtų daroma per kolektyvines sutartis ir valdžia čia nesikištų, nes čia turėtų veikti rinkos mechanizmai“, – teigė jis.
Taip pat profesorius siūlo didinti kapitalo ir nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų spalio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Emigrantai, klausiame jūsų: koks atlyginimas jus tenkintų Lietuvoje, kiek uždirbate užsienyje? Ar pinigai – vienintelė priežastis, stabdanti jus grįžti į tėvynę? Pasidalinkite su likusiais tėvynėje, kodėl emigravote ir kokiu atveju grįžtumėte. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.
