Atostogoms išlaidauti - tik turint fondą „juodai dienai“ ir pasiruošus šildymo sezonui

Lietuvių atostogų planuose krizės pabaigos dar nematyti, dauguma ketina šią vasarą neatostogauti visai arba ilsėtis kaime ir poilsiui skirti iki 500 litų, rodo DELFI užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa. Finansų specialistė Julita Varanauskienė pataria gerai apskaičiuoti savo išlaidas kasmetiniam poilsiui, neišlaidauti, jei nėra sukauptas fondas juodai dienai, pagalvoti apie ateinantį šildymo sezoną.

Daugiau nei penktadalis apklaustų šią vasarą ketina atostogauti sodyboje kaime ar sode, beveik tiek pat vasarą nesiilsės, maždaug po 16 proc. - namuose arba Lietuvos pajūryje. Užsienyje – beveik 9 proc.

Atostogas sode arba sodyboje kiek dažniau planuoja vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Vasaros atostogas namuose dažniausiai praleis kaimo gyventojai. 18-45m., aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai dažniau ketina atostogauti prie Lietuvos upių, ežerų arba užsienyje. Lietuvos pajūris populiaresnis tarp moterų, vidutinių ir aukštesnių pajamų, miestų gyventojų.

Kur planuojate atostogauti šią vasarą?	(proc.)
Sode, sodyboje kaime	20,8
Namuose	16,2
Lietuvos pajūryje	16,3
Prie Lietuvos upių, ežerų	14,1
Užsienyje	8,6
Neketinu atostogauti	19,2
Kita	4,8
Iš viso	100

Dauguma šeimų – beveik keturios iš dešimties atostogoms šiemet skirs iki 500 litų. Penktadalis – daugiau nei tūkstantį. Didesnes sumas atostogoms ketina skirti aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Kiek pinigų Jūsų namų ūkis ketina skirti atostogoms?	(proc.)
Iki 500 Lt	37,9
501-1000 Lt	19,8
1001-1500	10,5
Daugiau nei 1500	9,6
Nežino/ neatsakė	22,2
Iš viso	100

Per pusę pasidalino mėgstantieji atostogauti Lietuvoje ir užsienyje. Beveik pusė apklaustųjų pirmenybę teikia Lietuvai, apie 40 proc. - užsieniui. Atostogoms Lietuvoje dažniau pirmenybę teikia vyrai, 45m ir vyresni šalies gyventojai. Užsienyje – moterys, aukštesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo 18 -35m. didmiesčių gyventojai.

Kaip manote, kur geriau atostogauti – Lietuvoje ar užsienyje?	(proc.)
Lietuvoje	45,1
Užsienyje	40,7
Nežino/ neatsakė	14,2
Iš viso	100

Kur ir kaip atostogauti dažniausiai lemia kaina, patogumas ir ramybė. Kaina svarbesnė žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų gyventojams. 45 m. ir vyresni respondentai bei moterys labiau vertina ramybę ir patogumą, vyrai – atstumą iki atostogų vietos. 18-25 m. respondentams svarbi pramogų pasiūla, o privatumui daugiau reikšmės teikia 35-45m, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų atstovai.

Kas lemia Jūsų atostogų vietos pasirinkimą?	(proc.)
Kaina/ pigumas	62,3
Patogumas	43,6
Ramybė	39,0
Atstumas/ atostogų vieta	33,4
Pramogos	31,7
Privatumas	6,8
Kita	8,0

Galimi keli atsakymo variantai. Atsakymų suma viršyja 100 proc.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gegužės 16- 20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Pataria skaičiuoti ir įvertinti nenumatytas aplinkybes

SEB banko šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė pataria besiruošiantiems ekonomiškoms atostogoms įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir keliautojo patirtį ir gebėjimus susiplanuoti taupią kelionę toliau nuo namų,kruopščiai skaičiuoti, paieškoti kitų keliautojų informacijos, ir turėti santaupų nenumatytiems atvejams. Skaičiuojant biudžetą – įvertinti turimas santaupas, pasiruošimą šildymo sezonui.

„Brangiai gali kainuoti ir įvairūs nenumatyti išorės veiksniai, kurių pastaruoju metu itin gausu: bankrutuoja vežėjai (ir palieka keliautojus likimo valiai), politiniai neramumai (politiniai neramumai Egipte, Tunise, riaušės Graikijoje, streikai Prancūzijoje), gamtos stichijos – ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje, potvyniai, žemės drebėjimai, karščiai ir gaisrai). Todėl vykstant toliau nuo namų reikėtų turėti santaupų, kurias, esant reikalui, būtų galima panaudoti, jei kelionės biudžetas būtų viršytas“, - pataria J. Varanauskienė. Anot jos, paprastai per atostogas išleidžiama tris kartus daugiau nei gyvenant namie, todėl mėnesio atostogoms reikėtų susitaupyti trijų mėnesių pajamas (jeigu išleidžiama visa alga), arba – kiekvieną mėnesį penktadalį algos atidėti kaip tik poilsiui.

„Jei atostogaujame keturias savaites – susitaupyti reikėtų maždaug 2 mėn. išlaidų sumą (ir pridėti to atostogų mėnesio pajamas - atostoginius. Dviejų mėnesių išlaidų sumą reikės sukaupti per 11 mėnesių, vadinasi, reikėtų taupyti maždaug po 18 proc. (jei mėnesio pajamos yra panašios į mėnesio išlaidas) vidutinių mėnesio pajamų. Arba rinktis trumpesnes bei kuklesnes atostogas. Tuomet ir sutaupyti reikėtų mažiau. Šiaip atostogos patenka į „norų, o ne poreikių“, ne investicinių prekių sąrašą. Tokių išlaidų grupei asmeninių finansų valdymo klasika rekomenduoja išleisti ne daugiau kaip penktadalį visų vartojimo išlaidų (į šią grupę įeina ne tik atostogos)“, - teigia specialistė. Jos teigimu, pagal pateiktus apklausos rezultatus, panašu, kad mūsų gyventojai planuoja trumpas „tikras“ atostogas. O likusį poilsio laiką jų išlaidos bus tokios pat kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Ypač reikia pasverti savo galimybes, jei nėra sukauptas santaupų fondas, įvertinti artėjantį šildymo sezoną.

„Nepatarčiau išlaidauti atostogoms, jei santaupų nėra visai. Nes, nors ir būtinybė kaupti santaupas juodai dienai dėl besitaisančios padėties darbo rinkoje, rodosi, mažėja, tačiau ateina brangi žiema, pajamos sumažėti arba išlaidos padidėti gali ne tik dėl bendros situacijos darbo rinkoje, bet ir dėl labai individualių priežasčių. Nepatarčiau, jei ne tik nėra santaupų, bet ir atostogoms reikia skolintis. Dėl tų pačių priežasčių“, - pataria J. Varanauskienė.

Prieš 7 metus atostogavome taip pat

Prieš septynerius metus DELFI užsakymu “Spinter tyrimų” atlikta apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų spėjo pasimėgauti atostogomis, nors tuometinė vasara šiluma nelepino: 31 proc. gyventojų atostogavo dvi – tris savaites, 20 proc. - mėnesį, o 15 proc. apklaustųjų, daugiausia jaunimas, ilsėjosi daugiau nei mėnesį. Poilsį užsienyje pasirinko tik 6 proc. gyventojų.
36 proc. Lietuvos gyventojų atostogas leido kolektyviniame sode ar kaimo sodyboje, 19 proc. ilsėjosi pajūryje, dar 9 proc. jėgas stengėsi atgauti prie upių ir ežerų, 6 proc. lankėsi užsienyje. 16 proc. apklaustųjų ilsėjosi namie.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!