Pristatydama atnaujintą 2022-ųjų valstybės biudžetą G. Skaistė sakė, kad valstybės biudžetas yra keičiamas dėl trijų esminių priežasčių.
„Tai – įgyvendinant infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketą, kuris buvo pristatytas praėjusį penktadienį, taip pat dėl numatomo finansavimo Ukrainos karo pabėgėliams ir dėl tarptautinių sankcijų pasikeitus ekonominei situacijai“, – sakė ji.
Kalbėdama apie antiinfliacinį paketą ji teigė, kad remiantis dabartinėmis prielaidomis, jei Vyriausybė nieko nesiimtų, dujų ir elektros kainos augtų apie 2-2,5 karto.
„Dujų kaina galėtų augti nuo 55 centų iki 1,34 Eur, o elektros nuo 16,42 centų iki 33 centų. Todėl siūlome dalį kainos kompensuoti“, – aiškino ji bei tikino, kad infliacijos pasekmių švelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui iš viso būtų skirta 976 mln. Eur.
Taip pat ministrė priminė, kad gyventojų lauks neapmokestinamojo pajamų dydžio pokytis. Jis bus didinamas, kas lems didesnes gyventojų pajamas į rankas. Ji pabrėžė, kad pajamos dėl šių priemonių uždirbantiems MMA augs greičiau nei infliacija. Taip pat bus didinamos pensijos.
Atnaujintame projekte pagalbai karo pabėgėliams, kaip tikino, bus skiriama 370 mln. Eur, o saugumui ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymui – dar 158,3 mln. Eur.
Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatyta skirti 72 mln. Eur, kitai geležinkelių infrastruktūrai – 83 mln. Eur, NATO Summit‘o infrastruktūrai – 1,4 mln. Eur, o sankcijų įgyvendinimui – dar 1,9 mln. Eur.
Kalbėdama apie bendras biudžeto pajamas ir išlaidas ministrė teigė, kad kartu su ES parama biudžeto pajamos 2022-aisiais sudarys 15,1 mlrd. Eur, o išlaidos – 17,4 mlrd. Eur.
„Įtraukus visas papildomas išlaidas numatoma, kad biudžeto deficitas galėtų būti minus 4,9 proc. nuo BVP.
O atnaujinus BVP projekcijas prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola galėtų būti 43,3 proc. nuo BVP“, – sakė ji.
„Santykinis skolos mažėjimas yra todėl, kad keičiasi BVP projekcijos ir jos didesnės nei prognozuota rengiant biudžeto projektą remiantis praėjusių metų rugsėjo mėnesio duomenimis. Tai kadangi tai yra santykinis dydis, dėl to matome, kad tas santykinis dydis mažėja dėl to, kad auga BVP.
Tuo tarpu nominali valdžios sektoriaus skola bus didesnė“, – sakė ji.
Biudžeto deficitas kelia nerimą
Anksčiau tam tikri politikai, priklausantys pozicinėms frakcijoms teigė, kad jiems nerimą kelia tai, kad pritarus 2,26 mlrd. eurų vertės Vyriausybės siūlomam infliacijos padarinių švelninimo paketui, biudžeto deficitas augtų bent iki 4,5 proc.
Vis dėlto jie priduria, kad tokią valstybės skolą dar galima pateisinti, tačiau kur kas labiau nerimą kelia tai, jog valdantieji nėra parengę siūlymų, kaip ilgainiui augančias valstybės išlaidas padengti pajamomis, skelbė ELTA.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius nuogąstavo, kad daugiau nei 1 proc. didinama valstybės skola taps ilgalaike, kadangi Vyriausybė reikiamų pajamų šaltinių nepasiūlys net ir svarstant kitų metų biudžeto projektą. Todėl politikas akcentavo, kad valstybei teks skolintis ne tik vienkartinėms išaugusioms išlaidoms padengti, bet ir nuolatiniams biudžeto poreikiams.
„Didžiausia problema dabar, kad Finansų ministerija nepateikia struktūrinių ir ilgalaikių pajamų arba atskirų pajamų šaltinių, kuo mes ilgalaikėje perspektyvoje dengsime augančias išlaidas, kurios dabar yra numatytos finansuoti iš skolintų lėšų“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
Jam antrino ir Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Rasa Budbergytė.
Parlamentarė teigė, kad pats augančio deficito faktas didelio rūpesčio jai nekelia, kadangi augančios kainos reiškia ir viršplanines biudžeto pajamas. Vis tik Seimo audito komiteto narė pažymėjo, kad valdantiesiems anksčiau ar vėliau reiks galvoti ir apie biudžeto įplaukų didinimą.
Pristatė antiinfliacinį paketą
Redakcija primena, kad Lietuvoje toliau kylant kainoms, Vyriausybė prieš kurį laiką pristatė antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo siekiama amortizuoti prekių ir paslaugų brangimo poveikį gyventojams.
Tarp siūlymų: neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 eurų, senatvės pensijų didinimas 5 proc., bei kita. Tam reikės daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
„Vyriausybė teikia daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės paketą. Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kuomet dėl Rusijos karinės agresijos ir dėl kitų anksčiau sąmoningai taikytų veiksmų sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir tendencijos ateinantiems laikotarpiams taip pat yra negeros“, – spaudos konferencijoje pristatydama pokyčius anksčiau kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106,3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų.
Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą.
Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų.
