aA
Penktadienį Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintiems viešojo sektoriaus biudžetų projektams. Juose, be kita ko, numatoma daugiau lėšų COVID-19 priemonėms finansuoti, įtrauktos laikinos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams. Skaičiuojama, kad viešojo sektoriaus deficitas šiemet pasieks -8,4 proc., o skola – 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lyginant su gruodį priimtais įstatymais, planuojamas deficitas didėja 1,4 proc. punkto, o skola – 0,4 proc. punkto.

Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos – 11,82 mlrd. eurų, išlaidos – 16,57 mlrd. eurų. Lyginant su gruodį priimtais įstatymais, dar labiau auga planuojamas deficitas. Numatoma, kad jis sudarys 4,75 mlrd. eurų, t. y. 159,45 mln. eurų daugiau nei galiojančiame biudžete.

2020 metų gruodį priimtame 2021 metų valstybės biudžete buvo numatyta, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,84 mlrd. eurų. Naujame projekte numatytas 572,25 mln. eurų pajamų ir 731,69 mln. išlaidų didėjimas.

Subsidijos ir išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė, kad numatomos subsidijos už prastovas.

„Jos tęsis. Turime tikslą išsaugoti žmones darbe, kai darbo laikinai nėra dėl pandemijos ir kompensuojamas prastovose būtas laikas 100 proc., bet ne daugiau kaip viena minimali alga, kai darbo nėra dėl karantino ar ekstremalios situacijos.

Per 50 proc. remiamų darbuotojų yra dviejuose sektoriuose: prekyba ir maitinimas bei apgyvendinimas“, – dėstė ji.

M. Navickienė aiškino, kad nuo liepos 1 dienos kompensacija būtų tęsiama, ją palaipsniui mažinant.

„1 mėnesį kompensacija būtų 100 proc. vieno MMA, antrą – 90 proc. MMA, trečią – 70 proc. MMA“, – sakė ji.

Ministrė taip pat sakė, kad išmokos dirbantiems savarankiškai taip pat nesustos.

„Tie 260 eurų pagal EVRK (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus) kodų sąrašą – siūlome tęsti dar 3 mėnesius šią paramą. Toliau ją siaurinti ir taiklinti, kad būtų ne tik pagal EVRK kodus, bet ir pagal 30 proc. apyvartos kritimą“, – sakė M. Navickienė.

Taip pat siūloma tęsti darbo paieškos išmoką.

„Tikslas paremti (po 212 eurų) tuos netekusius darbo asmenis, kurie negauna nedarbo socialinio draudimo“, – aiškino ministrė.

M. Navickienė pastebėjo, kad dabar siūloma išplėsti tikslinę gavėjų grupę ir įtraukti bedarbius, kurie buvo dirbę savarankiškai, taip pat – tęsti 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.

M. Navickienė dar papasakojo apie subsidijas po prastovų.

„Grįžimas po prastovų galėtų būti taiklus. Priemone siekiame paremti labiausiai nukentėjusius verslus. Priemonė truktų vieną mėnesį ir darbo užmokesčio kompensacija nuo įstatymo įsigaliojimo būtų 100 proc. vieno MMA.

Remiamas darbuotojas, kuris 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino pradžios buvo prastovose ir darbdavys jo neatleido“, – sakė M. Navickienė.

Monika Navickienė
Monika Navickienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Socialinis draudimas

M. Navickienė dar informavo, kad planuojama alternatyviai perskaičiuoti ligos ir motinystės išmokas tiems, kurių pajamos sumažėjo.

„Nustatyti didesnę išmoką asmeniui, kuris užsikrėtė COVID-19 liga ne tik nuo kartu su juo darbovietėje nedirbančio asmens, bet ir nuo bendradarbio, vykdydamas savo profesines funkcijas“, – aiškino ji.

Ministrė dar paaiškino, kad siekiant spręsti skurdo rizikos problemą, siūloma vienišo asmens išmoka.

„Nuo liepos 1 dienos šią išmoką turės teisę gauti vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai (daugiau kaip 60 tūkst. asmenų).

Nuo 2022 metų ši išmoka plėsis ir ją galės gauti visi vieniši neįgalieji, pensinio amžiaus gavėjai (daugiau kaip 400 tūkst. asmenų)“, – sakė M. Navickienė.

Skaičiuojama, kad nuo liepos 1 dienos išmoka sieks 28,63 euro, o vėliau – 32 eurus.

Papildomi 731,7 mln. eurų išlaidų

Atnaujintame valstybės biudžete numatyta skirti 731,7 mln. eurų papildomų lėšų. 36,5 proc. šios sumos – sveikatos apsaugai, 35,1 proc. – socialinei apsaugai, 15,2 proc. ekonomikai, 9 proc. bendroms valstybės paslaugoms, 2,9 proc. – švietimui, 1,3 proc. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.

Didžiąją dalį (581,4 mln. eurų) sumos numatyta skirti COVID-19 priemonėms vykdyti.

Vakcinoms, vakcinacijos priemonėms įsigyti ir paslaugoms teikti – 61,2 mln. eurų, laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams, robotizuotai įrangai įsigyti ir kt. priemonėms – 46,9 mln. eurų, sveikatos priežiūros įstaigų kitoms išlaidoms, įskaitant darbo užmokesčio priedus dėl COVID-19 (68 mln. eurų), vaistams, DPV monitoriams, informacinių sistemų palaikymui – 108,7 mln. eurų, PSDF biudžeto lėšų trūkumui darbo COVID-19 pandemijos metu viršvalandžiams apmokėti – 48,5 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti 9,2 mln. eurų ligos ir motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui, 229,3 mln. eurų užimtumo priemonėms (prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms).

Transporto įmonių nuostolių dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų vežant keleivius būtinais maršrutais kompensavimui siūloma skirti 11,9 mln. eurų, papildomoms mokinių konsultacijoms mokymosi praradimams kompensuoti ir „Microsoft 365 A3“ licencijoms įsigyti – 5,3 mln. eurų, turizmo sektoriui skirtoms priemonėms – 5 mln. eurų, Vyriausybės rezervui COVID-19 priemonėms (pareigūnų priemokoms ir už viršvalandinį darbą, kultūros ir kitų biudžetinių įstaigų veiklai užtikrinti, dezinfekavimo priemonėms ir kt. nenumatytoms išlaidoms) dar 55,8 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat norėtų 15,3 mln. eurų skirti universaliai vienišo asmens išmokai mokėti, 2,4 mln. eurų neįgaliųjų įdarbinimo priemonėms finansuoti, 7,5 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ fondo lėšomis finansuojamų projektų netinkamam PVM apmokėti, 5 mln. eurų prieigai prie elektroninių mokslo duomenų bazių finansuoti ir dar 2,5 mln. eurų kitiems poreikiams.

Savivaldybių biudžetų pajamas 2021 metais siūloma padidinti 375,4 mln. eurų (316 mln. eurų valstybės biudžetų dotacijų ir 59,4 mln. eurų savarankiškoms funkcijoms finansuoti).

Gintarė Skaistė, Ingrida Šimonytė
Gintarė Skaistė, Ingrida Šimonytė
© DELFI / Domantas Pipas

58,7 mln. eurų pajamų

Lyginant su 2021 metų planu, patvirtintu gruodį, atnaujinto biudžeto projekto pajamos didėja 58,7 mln. eurų (0,7 proc.).

Paaiškinama, kad geresnių lūkesčių dėl darbo užmokesčio fondo ir BVP augimo nulemtą 2021 metų geresnį pajamų augimą „suvalgo“ pagalbos verslui priemonės.

T. y. laikinos PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams (-36,5 mln. eurų pusmečiui) ir vienkartinė galimybė 2020 metų nuostolį patyrusiam verslui jį „amortizuoti“ už 2019 metus deklaruotu pelno mokesčiu (-66 mln. eurų).

Atnaujintame projekte nenumatytas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį kelti iki 450 eurų (dabar yra 400 eurų).

Naujos kartos Lietuva

Skaičiuojama, kad 2021 metais Lietuvos ekonomiką pasieks beveik milijardas (982 mln.) eurų Europos Sąjungos lėšų. Vadinamasis „Naujos kartos Lietuvos“ (NK-LT) planas šiemet sudarys 149 mln. eurų.

2022 metais planuojama 448,6 mln. eurų NK-LT (iš viso 1,114 mlrd. eurų ES) lėšų, 2023 metais – 543,6 mln. eurų NK-LT (1,096 mlrd. eurų ES) lėšų, 2024 metais – 552,3 mln. eurų NK-LT (1,205 eurų ES) lėšų. Taip pat skaičiuojama, jog 2025 metais NK-LT lėšos sudarys 379 mln. eurų, o 2026 metais – 152 mln. eurų.

Viešojo sektoriaus deficitą mažinti ir skolą stabilizuoti ketinama nuo 2022–2023 metų. Kitąmet deficitas planuojamas -6 proc., 2023 metais – -4 proc., o 2024 metais – -2,2 proc. BVP.

Valstybės skola 2022 metais turėtų pasiekti 54,5 proc., o 2023 ir 2024 metais sustoti prie 58,1 proc. BVP. Kaip žinia, Mastrichto kriterijaus riba yra 60 proc. BVP.

Planuojama, kad Seimui projektas bus pateiktas gegužės 18 dieną, po diskusijų komitetuose Seimo posėdyje jis būtų svarstomas birželio 8 dieną, o priėmimas vyktų birželio pabaigoje.

„Sodra“ ir PSDF

Atnaujintame šių metų „Sodros“ biudžete planuojamos 5,19 mlrd. eurų pajamos ir 5,05 mlrd. eurų išlaidos. T. y. atitinkamai po 60 mln. eurų daugiau nei suplanuota anksčiau.

Atnaujintame PSDF biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos 2021 metais sieks 2,53 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,49 mlrd. eurų. Galiojančiame PSDF biudžete buvo numatyta, kad jo pajamos ir išlaidos sieks po 2,48 mlrd. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
2.8030

Kokiomis kainomis Šventoji pasitiko poilsiautojus: salotos už 1,5 euro ir apmokestintas automobilių statymas (224)

Vos 15 km nuo vasaros kurorto sostine vadinamos Palangos esantis kitas pajūrio miestelis - Šventoji...

Vilniaus savivaldybė 20-ojo aukšto įveiklinimą pakartotinai skelbs vasaros pabaigoje (2)

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai...

Lietuvos krašte, kuriame nėra ežerų – gamina laivus: lietuviai tokių sau leisti nelabai gali (68)

Šalčininkų rajonas nepasižymi nei ežerų, nei upių gausa, tačiau čia, Emiliškių kaime,...

Teismas: „Uncle Sam's“ baro valdytojai alkoholio licencija panaikinta teisėtai (3)

Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti alkoholio prekybos licenciją bendrovei „Dėdė...

Šokolado cechą atidarinėjo pas šeichus, o dabar Lietuvoje imasi savo verslo: tai – svajonės išsipildymas (47)

33-iejų Justinas Duchovskis prieš keletą metų Dubajuje šeichams padėjo įrengti šokolado...

Top naujienos

Ką iš tiesų reiškia viešas Putino dukterų parodymas? (67)

Ši mėnesį vykusiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume – žymioje Rusijos...

Palangoje apsigyvenęs benamis tikina radęs būdą, kaip užsidirbti 2000 eurų (142)

Andrius iš Raseinių Palangos pliaže ir palapinėje pasakoja gyvenantis jau mėnesį. Nuo tada,...

Pasiektas naujas birželio temperatūros rekordas (14)

Šios dienos lietuvius lepina išskirtinai karštais orais, o meteorologijos tarnyba praneša apie...

Rimvydas Valatka. Bandymų poligonas LT (71)

Lietuva yra bandymų poligonas. Šią sakralinę vatnikų frazę ištarė ne Celofanas ar dar koks...

Pajutus širdies neritmiškumą kardiologas į medikus ragina kreiptis nedelsiant: suspėjus laiku galima išvengti insulto

Šiais laikais vis daugiau žmonių naudoja išmaniuosius įrenginius, kurie ne tik palengvina...

Lietuviams šturmavus pajūrį – perspėjimas: tropinė kaitra tęsis, kitą savaitę – dar daugiau staigmenų (65)

Esant karštam orui – pilna žmonių prie jūros. Vieni žmonės laiką leidžia ir su mažais...

Vizitas pas psichologę kaunietę pribloškė: per ašaras nemačiau nieko (67)

Ko gero, ne taip jau reta, kad psichologo konsultacijoje žmogus pravirktų, tačiau „Kas vyksta...

Laivai „vaiduokliai“, prie kurių nesiartintų net piratai: juose – nė gyvos dvasios, bet pastebėti kursuojantys vandenynuose (7)

Tušti lavai be įgulų tikrai kursavo tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Visgi tradiciniais laivais...

Vitaminų ir mineralų bomba: kosmetologė įvardijo superproduktą, kuris kovoja su odos senėjimu (7)

Vis dažniau atsigręžiant į natūralius produktus, ir kosmetikoje moterys ima ieškoti to, kas...