aA
Pastaraisiais mėnesiais dalis Lietuvos žmonių gyveno viltimi, kad netrukus jų atlyginimas bent šiek tiek padidės, deja, daugeliui teko nusivilti, nes žadėto atlyginimų augimo nesulaukė.

Ar milijardą milijonui žadėjusi valdžia tęsi savo pažadus: kodėl dirbantieji pirmąsias 2019-ųjų algas gavo mažesnes nei žadėjo valdantieji? Kodėl pritrūko informacijos apie laukiančius pokyčius su kiekvieno atlyginimu? To „DELFI Dienos“ tiesioginiame eteryje klausime finansų ministro Viliaus Šapokos.

– Ministre, žadėjote milijardą milijonui, bet žmonės skundžiasi, kad gavo mažiau pinigų nei iki šiol. Pažadai vėl liko pažadais? Kodėl?

– Paprastas paaiškinimas, nes keitėsi sistema. Tiesa, galbūt jūsų nemėgsta buhalteris ir nepriminė, kad reikia kreiptis su prašymu dėl NPD taikymo. Situacija paprasta, jeigu pažvelgtume į praėjusius metus, tai NPD buvo taikytas maždaug 700 tūkst. žmonių. Šiemet papildomai ta galimybė prisitaikyti atsirado dar 200 tūkst. žmonių. Buhalteris turėtų kiekvienam darbuotojui priminti prisitaikyti NPD kiekvieną mėnesį, o ne laukti metų pabaigos.

Atlyginimų laukę lietuviai nusivylė: kur dingo jų pinigai?
© DELFI / Andrius Ufartas

– Bet kodėl nebuvo įspėjimų iš valdžios, galiausiai – Mokesčių inspekcijos, kaip ir ką daryti su NPD?

– Kadangi vienu metu vyko keletas reformų ir atsirinkti, kuri informacija yra tikslesnė, gana sunku. Buvo kelių institucijų sukurta svetainė www.kiek.lt. Tikrai raginu kiekvieną dirbantįjį, kuris domisi, kaip pakito mokesčių sistema, ar darbdavys turi perskaičiuoti atlyginimą ir kaip tai padaryti, kiek padidėjo pajamos. Visa tai galima labai lengvai pasitikrinti. Kiekvienas turi savo individualią situaciją, galima ten rasti ir pensijų skaičiuoklę, dažniausiai užduodami klausimai, taip pat ir dėl NPD taikymo.

– Ką iš tiesų reikėtų rinktis žmonėms: taikyti ar ne tą NPD?

– Yra keli variantai. Jeigu žmogus pagal naują sistemą uždirba „ant popieriaus“ iki 2555 eurų ir jis neturi kitų pajamų, tik tas, kurias gauna iš darbinių santykių. Tokiu atveju vienareikšmiškai raginčiau kreiptis į įmonės buhalterį ir prašyti, kad būtų pritaikytas NPD. Tai galima daryti bet kurią dieną. (…) Tiesiog pati tvarka dėl NPD, jai jau yra 10 metų. Reikia tiesiog paprašyti. Paaiškinsiu paprastai, jeigu atlyginimas yra iki 300 eurų, pritaikius NPD, mes sumokame GPM lygiai nulį ir toliau tarifas nuosekliai auga, o kai pasiekia 2555 tarifas tampa 20. O tarp 0 iki 20 yra tarpiniai laipteliai, tai priklauso nuo NPD pritaikymo. Dėl to visus, kas uždirba iki 2555 eurų, tikrai raginu pasinaudoti. Kitas dalykas, jeigu žmogus turi ne tik su darbo santykiais susijusių pajamų, bet taip ir nuomos pajamų, tada situacija yra skirtinga, jeigu žmogus mato, kad nepasieks metinės sumos, taip pat reikia kreiptis dėl NPD pritaikymo į darbdavį.

Atlyginimų laukę lietuviai nusivylė: kur dingo jų pinigai?
© DELFI / Andrius Ufartas

– Bet visa permoka ar nepriemoka išaiškės tik deklaravus pajamas kitąmet, tiesa? O jeigu nedeklaruosi, tai nieko ir neatgausi?

– Taip, bet ši tvarka galioja jau daugiau nei 10 metų. Manau, kad tokių situacijų nėra daug ir gyventojai pasirinks sau tinkamą variantą. (…) Komunikavome viską, o to visko yra labai daug, tai džiaugiamės, kad yra daug kritinių klausimų ir mes dabar galėsime padidinti informacijos kiekį. Manau, kad kai yra daromos kompleksinės reformos, reikia džiaugtis, kad gyventojai klausia ir domisi. Manau, kad daug klausimų kyla dėl to, ar kaupti pensijai, ar grįžti į Sodrą. Šiuos klausimus padės atsakyti svetainė www.kiek.lt. Noriu pagirti Sodrą, nes ji padarė skaičiuoklę, kuri gali leisti apsiskaičiuoti kiekvienam individualiai, nes svarbu, kaip buvo kaupiama iki dabar, kiek sukaupta, kiek sukaupta sodrinėje dalyje, koks gyventojų amžius ir daug kitų dalykų. Jeigu įdėtume dar aibę kitų kintamųjų, galima pasiekti priešingą rezultatą, nes skaičiuokle naudotis gali būti per sudėtinga.

– PVM mažinimas maistui. Prekybininkai prašo jį sumažinti ir tai esą būtų efektyviausia priemonė atpiginti maisto produktus. Pritariate?

– Tikrai ne. Galiu tai pagrįsti, nes daugelio šalių patirtis rodo, kad tas efektas yra trumpalaikis. Latvių pavyzdys parodė tą patį, kad vaisiams ir daržovėms buvo taikomas mažesnis PVM, buvo momentinis smukimas, kainos atsistatinėjo atgal. Latvija dabar, manau, pasmerkta deficitui. Kalbant apie kai kurias šalis, kur PVM yra daug didesnis, pavyzdžiui, pas švedus yra 25, pas lenkus 23, tai galimi tokie variantai dėliojimo, kad paliekame kai kuriems produktams mažesnį, bet tada pakeliame bendrą. Abejoju, ar Lietuvoje kas sutiktų diskutuoti apie bendro tarifo didinimą.

– Bet ar toks variantas – PVM mažinimas maistui – bent svarstomas?

– Bet prekybininkai sako, kad dėl aukštų kainų, nemažai lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją ir taip biudžetas praranda dar daugiau lėšų?

O tuomet bendro PVM grąžinimas į 2008 m. lygį, kuomet jis buvo 18 proc.? Toks variantas įmanomas?

– Kalbant apie sumažinimą šiuo metu, mes pakaitintume ekonomiką ir padidintume infliaciją, dėl ko perkamoji galia žmonių nukristų. Reikėtų į tuos pažadus , kurie buvo prieš 10 metų, vertinti kritiškai, nes poreikis finansavimo viešųjų finansų srityje. Tuo metu, kai tie pažadai buvo dalinami, krašto apsaugos finansavimas buvo dvigubai mažesnis, negu tarptautinis mūsų įsipareigojimas. Tikrai nebūtų prasminga rizikuoti viešųjų finansų tvarumu dabartinėje situacijoje reikėtų pasidžiaugti tuo, kad Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie ES šalis ir per pastaruosius 3 metus Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri sugebėjo padidinti viešųjų finansų tvarumą, tuo reikėtų pasididžiuoti ir neužsiimti populistiniais pasiūlymais. Manau, reikėtų čia padėti tašką. Tai realistiškas ir moksliškai pagrįstas dalykas.

Atlyginimų laukę lietuviai nusivylė: kur dingo jų pinigai?
© DELFI / Andrius Ufartas

– Jūs sakote, kad PVM mažinimas maistui Lietuvoje netinkamas. O kas tada tinkama? Nes vaučerių sistemą irgi kritikuoja tiek ekspertai, tiek įvairios institucijos?

– Aš priminsiu, kad yra priimtas planas, jeigu šiemet buvo pritaikytas NPD 300, konvertavus į praėjusius metus buvo 372, kitais metais NPD bus padidinimas iki 400, dar kitais iki 500. Tai visų pirma yra stabilus planas tiek gyventojams, tiek investuotojams, kitas dalykas, mes didiname perkamąja galią, tai duos postūmį ekonomikos augimui. Tai taip pat bus vienas iš signalų emigrantams, kad jie grįžtų namo, nes mes geriname sąlygas. (…) Kaip minėjau, yra sudėliotas 3 metų planas, jeigu lygintume su Latvija, kur bendras apmokestinimo lygis buvo šiek tiek didesnis. Manau, kad čia ir vertybinis dalykas, nes kuo smarkiau kažką apmokestiname, tuo mažiau mes to turime. Žinoma, kad turime viltį, kad dirbantieji, kurie šiuo metu yra išvykę sugrįš namo.

– NT ir automobilių mokesčiai. Europos centrinis bankas ir EBPO misijos jau ne pirmus metus ragina įvesti šiuos mokesčius. Kodėl nėra politinės valios? Nes pas mus vis rinkimai?

– Taip, žinoma, kad rekomendacijos yra labai svarbios, bet reikėtų pažiūrėti į platesnį kontekstą. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui NT mokestį, kur numatyta, kad bus apmokestinamas kiekvienas paskenis NT objektas: antras ir visi kiti, o gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas. Viskas yra Seimo rankose. Lietuvoje dėl privatizacijos didžioji visuomenės dalis turi nuosavą būstą. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje.

Atlyginimų laukę lietuviai nusivylė: kur dingo jų pinigai?
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos banko apklausa rodo, kad sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu, bet pensijas mes nešiojame į namus. Pirmiausia, ar normalu, kad senjorai dėl kažkieno pirkimų, mėnesį negauna pajamų?

– Tai nėra normalu ir tikrai neieškosiu kaltų, bet pamokas reikia išmokti, kad tai nepasikartotų ir kad nebūtų keliama įtampa, dar noriu pridurti, kad tas nešiojimas būtų kuo mažesnis, tik tada, kai tikrai reikia, kai pats žmogus negeba pasinaudoti technologijomis, arba dėl sveikatos negali gauti lėšų elektronine forma.

Visą interviu žiūrėkite laidos „DELFI diena“ įraše.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(39 žmonės įvertino)
2.8718
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (140)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

„Boeing“ žada „737 MAX“ lėktuvų įrangos atnaujinimus (1)

„Boeing“ šią savaitę supažindins daugiau kaip 200 viso pasaulio oro linijų pilotų, technikos...

Uosto valdybos pirmininkas: abejojame, ar Vaitkus gali būti nešališkas (7)

Klaipėdos uosto valdyba suabejojo, ar į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas uosto vadovas Arvydas...

Norvegijos IT bendrovė dvigubins darbuotojų skaičių Klaipėdoje (1)

2006 m. Klaipėda pasitiko norvegų bendrovę „Omega“, kuriančią projektų valdymo programinę...

Lietuvos pašto rinka ketvirtąjį ketvirtį augo penktadaliu iki 51 mln. eurų (5)

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka praėjusių metų paskutinį ketvirtį siekė 51,15 mln. eurų –...

Top naujienos

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (140)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Masiulis apie Vaitkaus atleidimą: šis sprendimas man gali „kainuoti postą“ Skvernelis buvo informuotas (948)

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prarado pasitikėjimą ir...

Nuolat kartojate, kad nesidomite mada? Ekspertė paaiškino, kodėl tai – didelė klaida (15)

Kas formuoja mūsų požiūrį į madą? Kaip gimsta tendencijos? Kas diktuoja madingo įvaizdžio...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (2)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Pasaulio kraštą aplankę lietuviai: galėjome jaustis taip, kaip Kristupas Kolumbas

Ne per seniausiai skaičiau, kad Pietų Afrikos Respublikoje nukentėjo lietuviai turistai, nes...

Dizainerė visų nemėgstamą pereinamąjį kambarį pavertė geriausia namų erdve – pamatykite pokyčius (13)

Pereinamasis kambarys yra viena problematiškiausių namų erdvių – sudėk privatumo trūkumą,...

Sinoptikai perspėja: artėja gausus sniegas (33)

Po šilto ir malonaus savaitgalio į Lietuvą sugrįžta vėsesni orai, vakarinėje šalies dalyje...

Karbauskis kviesis Masiulį „ant kilimėlio“: matau tik dvi priežastis atleisti Vaitkų (686)

„Valstiečiai“ kviesis susisiekimo ministrą Roką Masiulį pasiaiškinti dėl Arvydo Vaitkaus...

Theresai May – pavojus prarasti „Brexit“ kontrolę (19)

Theresai May gresia pirmadienį įsitikinti dėl beviltiškai silpnos savo politinės pozicijos, nes...