Bendrovės "HayGroup" informacinio verslo vadovas Baltijos šalims Sakalas Gorodeckis pirmadienį spaudos konferencijoje teigė, kad svarbiausias veiksnys, įtakojantis atlyginimų augimą Lietuvoje, buvo bendras šalies ūkio augimas.

"Be to, Lietuva niekada neskuba didinti atlyginimų iškart, pagerėjus ekonomikai. Jų padidėjimas atsispindi tik po pusės metų ar devynių mėnesių", - aiškino S.Gorodeckis.

"HayGroup" antradienį pristatė 2002 metų Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 Lietuvos bendrovių, išnagrinėta apie 19 tūkst. pareigybių.

Tyrimas parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, didžiausius atlyginimus gavo Vilniuje, o žemiausius - Panevėžio ir Šiaulių regionuose dirbantys žmonės. Sostinėje atlyginimai buvo apie 10 proc. didesni nei Kaune ir Klaipėdoje bei apie 30 proc. didesni nei rajonų centruose.

Tiesa, didėja atlyginimai Kaune ir Klaipėdoje. Uostamiestyje, anot "HayGroup" vadovų, jau trūksta darbo jėgos ir darbininkų atlyginimai auga labiau negu kituose regionuose. Be to, Klaipėdoje yra nemažai užsienio kompanijų, kurios darbuotojams moka daugiau.

Tačiau pastaruoju metu esama tendencijos, kai užsienio kompanijos, tapusios Lietuvos įmonių savininkėmis, nekeičia valdymo ir nemoka darbuotojams didesnių atlyginimų.

1997 metais atlyginimai užsienio kapitalo įmonėse augo 30 proc., 1998-aisiais - apie 20 proc., 1999-aisiais - daugiau kaip 10 proc., tačiau pastaruoju metu jų augimas buvo mažesnis nei lietuviško kapitalo įmonėse. Tačiau užsienio kapitalo įmonėse darbuotojų atlyginimai tebėra 30-35 proc. didesni nei lietuviškose bendrovėse.

Pasak S.Gorodeckio, atlyginimo dydį daugiausiai lemia įmonės veiklos rezultatai ir darbuotojų asmeniniai pasiekimai. Pareigybių grupėje atlyginimas priklauso nuo rinkos - kiek už tokį pat darbą žmonės gauna kitose įmonėse, o vadovo atlyginimas Vilniuje gali būti didesnis nei kituose miestuose.

Didžiausius atlyginimus gavo darbuotojai, dirbantys finansų, informacinių technologijų, pardavimų ir marketingo srityse bei administracijoje, o mažiausius - darbuotojai, atliekantys inžinierinius darbus.

Pavyzdžiui, žemiausio lygio apskaitininko vidutinis atlyginimas (iki mokesčių) Lietuvoje siekia 12 tūkst. litų per metus, buhalterio - 24 tūkst. litų, vyriausiojo finansininko - 55 tūkst. litų, finansų direktoriaus - 108 tūkst. litų. Žemiausio lygio darbininkas per metus uždirba 12,5 tūkst. litų, specializuotas darbininkas - 16 tūkst. litų, baro, padalinio vadovas ar meistras - 24 tūkst. litų per metus.

"Lietuvos atlyginimų rinka yra dar labai išsibarsčiusi ir plati, nes žmogus, dirbantis tą patį darbą, už jį gali gauti labai skirtingai - jo atlyginimas gali skirtis 2-3 kartus", - sakė "Hay" projektų vadovas Baltijos šalims Darius Radkevičius.

Pavyzdžiui, skirtingų įmonių vadovų, dirbančių panašų darbą, metų atlyginimas gali svyruoti nuo 46,03 tūkst. iki 141,51 tūkst. litų.

Palyginus specialistų atlyginimus Lietuvoje ir Lenkijoje, Vengrijoje bei Čekijoje, jie būtų panašūs, išskyrus vadovus, kurių atlyginimai Lietuvoje yra 3 kartus mažesni nei Lenkijoje. Darbuotojų darbo užmokestis Lietuvoje ir Estijoje panašūs, tuo tarpu Rygoje darbuotojams mokama 20-30 proc. daugiau.

"Hay" ("Hay Compensation Reports" - HRC) atlyginimų rinkos tyrimai Lietuvoje atliekami nuo 1997 metų. Pernai šiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 70 Lietuvos bendrovių.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją