Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos frakcijos atstovų siūlymą po pateikimo balsavo – 32, prieš – 26, susilaikė – 27 Seimo nariai. Balsuojant, ar grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, prieš pasisakė 50 parlamentarų, o 39 siūlė tobulinti. Projektas atmestas.
Viena iš iniciatorių, Seimo narė Guoda Burokienė siūlė suteikti žmonėms daugiau pasirinkimo laisvės.
„Tikrai nenorime nieko per daug keisti. (…) Mūsų siūlymas suteikti daugiau pasirinkimo antros pensijų pakopos dalyviui. Kad žmogus galėtų savanoriškai rinktis, atsiradus finansinio nemokumo situacijai, sustabdyti iki to laikotarpio, kol situacija pasitaisys.
Kitas pasiūlymas – leisti atsiimti sukauptas lėšas, jau išėjus į pensiją, pasirinkti, kokiu būdu atsiimti sukauptas lėšas – ar po truputėlį, ar iš karto, ar imti periodines išmokas‟, – teigė parlamentarė.
Ji argumentavo, kad žmonės planuoja gyvenimą ir galbūt nori brandžiame amžiuje pasinaudoti didesne pinigų suma.
„Jeigu kaupė 20–30 metų pensijai antroje pakopoje. Gal jo gyvenimo svajonė – išvažiuoti į pasaulinę kelionę ir jis norėtų tuos visus pinigus vienu metu išsiimti. Leiskime žmogui rinktis‟, – sakė „valstiečių‟ atstovė.
Prilygino „Sekundės“ banko istorijai
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad yra rizika, jog žmonės, išleidę pinigus, paskui ateis prašyti paramos.
„Viskas būtų labai puiku, jeigu žmonės būtų tokie įžvalgūs, kaip bandote dabar įteigti. Galbūt visiems norisi kartais pakeliauti ir žmonės dėl tų savo norų pakeliauti kartais priima visokių sprendimų, pavyzdžiui, pasiima greitąjį kreditą. O kai prispaudžia bėdos, tada taip jau atsitinka, kad ranka vis tiek ištiesta į valstybės socialinę paramą‟, – teigė premjerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad leidus atsiimti visus sukauptus pinigus, taip gali pasielgti visi kaupiantieji.
„Neneigdama, kad kai kuriuos dalykus galima patobulinti ir ministerija (SADM – red.) ties tuo klausimu dirba: kuo jūs vis dėlto remiate tą savo įsitikinimą, kad galimybė atsiimti pinigus visa suma – tiesiog nereikš, kad tą sprendimą padarys absoliuti dauguma, tai reiškia, kad šita antra pakopa negalės funkcionuoti, – ir kodėl jūs nesiūlote tiesiog ją uždaryti?“, – klausė I. Šimonytė.
Į tai LVŽS atstovė atsakė nemananti, jog antroji pakopa yra „visiškai blogas“ sprendimas.
„Vis dėlto, kai dirbame, atsidedame pinigus, tai planuojame savo biudžetą. Noriu tikėti, kad ir išėjęs į pensiją lygiai taip pat planuosiu savo biudžetą ir ne kiekvienas draudžiasi antrai, trečiai pakopai – tiktai tie, kurie supranta, kam reikės, kaip reikės. ‟, – sako G. Burokienė.
Seimo narys Algimantas Dambrava teigia pritariantis siūlymui ir tikintis, kad antroje pakopoje kaupiantys asmenys gali planuoti savo išlaidas.
„Pritariu Guodai, kad žmogus gali pats nustatyti, kur ir kada tuos pinigus panaudoti: ypač dėl ligų žmonės kreipiasi, kodėl negali pasinaudoti tais pinigais. Premjere, jeigu žmonės dalyvauja antroje pakopoje, tai tikrai jie nėra eilėje tų, kurie kreipsis į socialinės paramos skyrių. Jie turi atsargų ir, ko gero, gerą atlyginimą‟, – sakė parlamentaras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė balsuoti prieš iniciatyvą.
„Įstatyme užprogramuota, kad siūlome taupyti, o siūlymai yra apie brangius pirkinius, keliones, kruizus ir dar prisidedant mokesčių mokėtojų pinigais. Buvo toks „Sekundės“ banko šūkis „Reikia pinigų? – Pinigų yra“. Tai galima eiti toliau: iš „Sodros“ paprašyti pakeliauti, realizuoti svajones, bet turbūt toli su tokiais pasiūlymais nenueitume‟, – sakė M. Lingė.
Darbo partijos frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas sako, kad pasiūlymas labai geras.
„Jūs jautrus žmogus ir gerus pasiūlymus duodate. Mano klausimas, antros pakopos administravimas kainuoja valstybei 3 proc. Tai pinigai tų, kurie nedalyvauja antroje pakopoje. Kodėl visi turi apmokėti? Ar tai nėra apiplėšimas tų, kurie nedalyvauja?‟, – klausė Seimo narys.
Argumentavo, kad tvarka neteisinga
Įstatymų aiškinamajame rašte iniciatoriai argumentuoja, kad pagal dabar galiojančias pensijų kaupimo II pakopos fonduose teisės aktų nuostatas, dirbantieji automatiškai yra įtraukti į pensijų kaupimo II pakopą.
„Nors yra įteisinti informavimo būdai, tačiau informavimas neveikia pilna apimtimi. Žmogus pats yra priverstas ieškoti informacijos, kodėl jam nuskaičiuojami pinigai ir aiškintis, kodėl jis yra įtrauktas į II pakopos pensijų fondą‟, – rašoma dokumente.
Parlamentarai taip pat teigia, kad asmenys į kaupimą įtraukiami neatsižvelgiant į jų gaunamą darbo užmokesčio dydį, įsipareigojimus, pragyvenimo galimybes ir pan.
„Tokia tvarka yra neteisinga mažesnes pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu ir dažnu atveju automatinis įtraukimas žmones verčia jaustis socialiai pažeidžiamais‟, – toliau dėstoma aiškinamajame rašte.
Seimo Teisės departamentas pateikė opozicijos siūlymui pastabų, be kita ko, teigdamas, kad neribotas pensijų įmokų pervedimo sustabdymas galėtų sutrukdyti pasiekti pensijų kaupimo tikslą – užtikrinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei. Be to, toks teisinis reguliavimas esą galimai darytų pensijų kaupimą nestabilų.
Seimo teisininkai pažymi, kad, savo ruožtu, sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką, neatsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą turtą, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas.
Siūlymų jau teikė ir ministerija, centrinis bankas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovo viduryje pristatė savo siūlymus, kaip galima keisti antrąją pakopą.
Siūloma naujiems kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų), atsisakiusiems dalyvauti kaupimo procese, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą. 2019 metais įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupimo procese asmenys pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai. 2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą.
Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.
Lietuvos bankas (LB) anksčiau yra pasiūlęs suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimo procesą, pavyzdžiui, pasitraukiant iš jo praėjus tam tikram laikui nuo pirmosios įmokos naujai įtrauktiems žmonėms.
Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
Diskusijos dėl kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose paaštrėjo po to, kai paskelbta, kad šie fondai pernai patyrė smarkų nuosmukį – vertė smuko apie 14 proc. Fondų valdytojai sako, jog reikia vertinti ilgesnį kaupimo laikotarpį ir bus aišku, kad fondai suteikia grąžą.
Kai kurie politikai ir politinės partijos siūlo svarstyti galimybę leisti žmonės pasitraukti iš antrosios pakopos kaupimo proceso, atsisakyti automatinio įtraukimo, laikinai suspenduoti įmokas, išsiimti pinigus pasiekus pensinį amžių. Dėl pensijų sistemos pakartotinai kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą.
Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.
