DELFI paprašė Vilniaus miesto savivaldybės plano, tiksliai kada ir kokios naujos gatvės bus tiesiamos pastačius aplinkkelį, kiek tam numatyta lėšų, ar ir kada bus pradėti viešųjų pirkimų konkursai naujoms gatvėms tiesti.
Tačiau vietoje konkrečių atsakymų, miesto valdžia pateikia abstrakčius svarstymus, kad naujos gatvės yra planuojamos, projektuojamos ir bus pastatytos per kelerius metus, pvz., iki 2020 m.
Vis dėlto neaišku, kiek šie planai tikroviški, mat, tarkime, apie Šiaurinę gatvę, kalbėta jau prieš dešimtmečius, o pagal dabartinius planus, ji jau turėjo būti nutiesta 2015 m.
Nekilnojamojo turto plėtotojai pripažįsta, kad naujos gatvės veikia būsto paklausą ir kainą. Jie pasigenda savivaldybės investicijų į greičiausiai besiplečiančius miesto rajonus ir įspėja, kad netrukus centrinę miesto dalį užplūs dar didesnis automobilių srautas.
Planuojamos ir projektuojamos naujos gatvės
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža komentavo, kad siekiant geresnio susisiekimo su Vakariniu aplinkkeliu, šiuo metu projektuojamos Pavilnionių ir Šiaurinė gatvės, o patvirtinus Mykolo Lietuvio gatvės detalųjį planą bus rengiamas ir šios gatvės projektas.
„Per šiuos metus planuojama parengti Pavilnionių ir L. Zamenhofo gatvių, tarp Fabijoniškių ir Pašilaičių rajonų, gatvių projektą. Šios gatvės bus skirtos viešojo ir lengvojo transporto eismui tarp Justiniškių ir L. Giros gatvių.
Pavilnionių g. jungtis yra būtina, nes ši gatvė sujungs Justiniškių ir Ukmergės g., todėl transporto priemonių srautas judės pagrindinėmis gatvėmis, bus sumažintas eismo srautas Medeinos, Žemynos, Gabijos ir Pašilaičių gatvėmis. Daugiau kaip 1 km ilgio, 23 m pločio, 4 eismo juostų, Pavilnionių g. ir dviračių tako statyba planuojama 2018-2020 m.“ – komentavo departamento vadovas.
Jo teigimu, netrukus bus baigti ir Vakarinio aplinkkelio viaduko su Pavilnionių g. sankryža darbai. Viaduku daugiausiai naudosis vairuotojai važiuojantys į Gineitiškių, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonus.
Skirtingų lygių sankryža bus aktuali ir Perkūnkiemio, Justiniškių rajonų ir Zujūnų kaimo gyventojams.
„Šiuo metu rengiamas Mykolo Lietuvio g. detalusis planas. Kai kurie žemės ir miško sklypai yra planuojamos tiesti gatvės atkarpoje, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė turės išpirkti, rengiant paėmimo visuomenės poreikiams projektus ir atlyginant už žemę rinkos verte. Vakarinio aplinkkelio projekte su Mykolo Lietuvio gatve planuojama įrengti ir šviesoforais reguliuojamą sankryžą.
Taip pat projektuojamos papildomos greitėjimo ir lėtėjimo eismo juostos abejomis kryptimis Oslo g. nuo Vakarinio aplinkkelio iki Gariūnų g., įrengiant papildomas juostas minėtoje atkarpoje. Ant Gariūnų tilto esanti saugos juosta bus minėtų juostų tęsiniai.
Tikimės, kad atsiradusios papildomos eismo juostos gerokai padidins transporto priemonių pralaidumą. Taip pat bus įrengti beveik kilometro ilgio ir 2,5 m pločio pėsčiųjų bei dviračių takai“, – pasakojo V. Pauža.
„Dar šiemet planuojama atnaujinti apšvietimą ir asfalto dangą prie Aplinkkelio besišliejančiose gatvėse Justiniškėse ir Pašilaičiuose. Dabar rengiamas Šiaurinės gatvės statybos ir viaduko tarp Talino ir Helsinkio gatvių prieigų sutvarkymo projektai. Parengus techninį projektą planuojame rudenį Talino g. įrengti ir apšvietimą. Miesto ūkio ir transporto departamentas, atsižvelgdamas į esamą eismo situaciją Talino gatvėje, įrengė greičio mažinimo kalnelius, papildomus kelio ženklus, apribojo leistiną greitį iki 30 kilometrų per valandą“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Savivaldybė nepateikė informacijos, kiek tiksliai pinigų yra suplanuota išleisti naujų gatvių statyboms, ar, kada ir kokie viešieji pirkimai joms tiesti yra pradėti arba planuojami pradėti.
Pasigenda savivaldybės kryptingumo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pripažino, kad kai kurios savivaldybės planuojamos tiesti gatvės buvo suprojektuotos jau seniausiai, tačiau reikia įvertinti ne tik tai, kas nepadaryta.
„Pirmiausia norisi pasidžiaugti ta jungtimi, kuri užbaigta – t. y. Vakariniu aplinkkeliu. Jo atidarymas paveikė visą miestą ir kitas jo transporto arterijas. Tai iš tiesų jaučiama ir buvo laukiama.
NT pirkėjai dažnai vertina susisiekimo galimybes rinkdamiesi savo gyvenamąją vietą ar vietas mieste. Tarkime Ukmergės g. ir kitos, pagarsėję dėl spūsčių, buvo mažiau patrauklios, nes ten tenka ilgiau sugaišti vykstant į miesto centrinę dalį, vežant vaikus į darželį mokyklą, ar važiuojant į darbą.
Jo teigimu, pastaruoju metu NT plėtotojams labiausiai nerimą kelia situacija vienoje pagrindinių miesto arterijų – Konstitucijos pr. ir Šeimyniškių g. (taip pat lygiagrečiose gatvėse) nuo žiedo prie Lietuvos Edukologijos universiteto iki Žirmūnų žiedo. Ši teritorijoje dabar daug investuojama į biurų, viešbučių, gyvenamųjų objektų statybą.
„Matome, kad pastačius visus objektus transporto ir infrastruktūros klausimai per artimiausius metus šiose teritorijose taps tik sudėtingesni. Suskaičiavome, kiek reikia minimaliai pastatyti automobilių stovėjimo vietų pagal galiojantį normatyvą. T. y. kiek jų papildomai bus pastačius viską, kas suplanuota, kam yra leidimai.
Mūsų skaičiavimais, tai būtų 12 tūkst. naujų parkavimo vietų. Galima įsivaizduoti, koks papildomas automobilių srautas išriedės į gatves. Tos papildomos parkavimo vietos mums yra gąsdinantis dalykas“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Jo teigimu, centrinėje miesto dalyje naujų gatvių ar viadukų pastatyti neįmanoma, belieka kalbėti apie galimą jų platinimą. Tačiau taip pat svarbu bus suvaldyti transporto srautus, diegti išmaniuosius šviesoforus ir kitas sistemas.
Asociacijos vadovas pripažino, kad kai kurios naujos gatvės, pvz., Šiaurinė buvo numatyta net ne pastarajame, o ankstesniame miesto plane. O pagal šiuos planus buvo investuojama į naujus NT objektus:
„Taip, iš dalies yra nusivylimas, kad nejuda viskas taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kita vertus, matosi miesto galimybės. Jei miestas plėtoja Vakarinį aplinkkelį, didžioji investicijų dalis ten ir nukreipiama. Taigi, norai yra, bet suprantamos ir ribotos galimybės“.
Be kita ko, M. Statulevičius pabrėžė, kad NT plėtotojai pasigenda didesnio savivaldybės indėlio gerinant miesto infrastruktūrą tose vietose, kur plėtra sparčiausia:
„Tikriausiai dabar tokia kryptis yra Pilaitės, šiaurės vakarų, vakarų kryptis. Norėtųsi, kad dėmesio gautų ir tos teritorijos, ten esantys kvartalai <...>.
Verslas norėtų ko? Jei jie sumoka mokesčius, pvz., Vilniuje mokamas 4,34 Eur dydžio socialinės infrastruktūros mokestis už kiekvieną kvadratinį metrą. Jis skiriamas miesto infrastruktūros plėtojimui – tinklų, gatvių, apšvietimo, nuotekų ir pan.
Taigi verslas norėtų, kad tie pinigai, kurie sumokami, pvz., Pilaitėje, ir būtų bent iš dalies ten naudojami. Kad toje plėtros zonoje kažkas atsirastų, kad žmonės, realiai mokantys galutinę kainą, matytų, kad sąlygos aplink juos – naujos gatvės, želdynai ir pan. Šia prasme iš savivaldybės kiek pasigendame kryptingumo“.
