Jau penktą kartą „BZN start“ suorganizuotoje konferencijoje „NEXT Economy“ savo srities lyderiai dalinosi įžvalgomis apie šiandienos ir ateities technologinius iššūkius, pristatė savo idėjas bei pasaulines tendencijas.
Lėšų yra, reikia ambicijų ir tinkamų sąlygų
„Galima drąsiai sakyti, kad kiekvieno verslininko klausimas turėtų būti ne „Ar reikia inovacijų?“, o „Kada?“ ir „Kaip greitai?“ – sakė Ilja Laurs, „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas. – Norint išlikti konkurencingiems, į tai būtina investuoti.“
I. Laurs paminėjo iškalbingus Pasaulio banko duomenis – skaičiuojama, kad lietuviai į naujas technologijas investuoja dešimt kartų mažiau nei amerikiečiai. „Tad turime daug erdvės ieškoti ir kurti, išnaudoti mažos šalies pranašumus. Finansinės technologijos – viena iš nišų“, – idėjomis dalinosi verslininkas ir investuotojas.
Benas Baltramiejūnas, nekilnojamojo turto nuomos platformos, startuolio „Reneza“ bendraįkūrėjis, papildė, kad šiuolaikinis pagrindinis vartotojas yra jaunas, jis tikisi inovacijų, todėl verslai, kurie neadaptuoja technologijų, labai greitai atsiduria stagnacijos etape.
Diskusijos dalyviai, paklausti, ko gi trūksta, kad mūsų šalyje pagaliau sužibtų vadinamasis verslo vienaragis (angl. unicorn), buvo vieningi – kapitalo yra, reikia gerų idėjų ir tinkamų sąlygų joms įgyvendinti.
„Pinigų netrūksta, trūksta idėjų. Esminiai geros verslo idėjos elementai – žmonės, žinios ir pinigai. Susiduriame su nemenka problema – ten, kur žinios yra kaupiamos, jos niekaip negali būti sujungtos su verslu. Tai, kas sukuriama universitetuose, lieka jų nuosavybe ir to teisiškai realizuoti negalima. Kitaip tariant, iki šiol neturime sujungimo būdo tarp žinių ir startuolių. Šiuo atveju kalbu apie verslus aukštųjų technologijų, kurios imlios mokslui, srityje. Jos niekaip nesujungiamos su kapitalu. Šiandien apie 10 mln. eurų yra tiesiog užrakinta“, – įžvalgomis dalinosi I. Laurs.
Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Pautienius-Želvys papildė, kad vis dar pasigendama tvirtų ambicijų. „Šiuolaikinėje rinkoje vis svarbiau, kaip sukurti tvarų rezultatą. Ne greitis, o naudų realizavimas yra itin reikšmingas. Norisi matyti vis daugiau ambicingų lyderių, kurie siektų drąsių verslo idėjų, o ne tik finansavimo. Ir nereikia bijoti rizikų, jos eina kartu su galimybėmis. Turime galvoti globaliai ir ambicingai“, – komentavo LVPA direktorius.
Anot B. Baltramiejūno, siekiant sėkmės, reikia kurti verslą, kuris būtų paremtas augančiomis tendencijomis. „Kaip jas pamatyti? Analizuoti statistiką ir tendencijas pasauliniu mastu. Būtina atsižvelgti ir suprasti vartotojo norus. Taip pat itin reikšmingas stiprių ir pasaulinės patirties turinčių mentorių vaidmuo“, – sakė startuolio „Reneza“ bendraįkūrėjis.
GIG ekonomikos galimybės leidžia kurtis vienaragiams
Startuolio „Unboxed.network“ vadovas Tadas Deksnys atkreipė dėmesį, kad verslo vienaragiai ypatingą dėmesį skiria GIG ekonomikai.
„Įsigali vadinamoji GIG ekonomika – laisvai samdomų darbuotojų era. Ši ekonomika verslo rinkoje tampa vis populiaresniu sprendimu ir darbdaviui, ir darbuotojui. „Uber“, „Lyft“, „Airbnb“, „Instacart“ ir daugybė kitų iš principo neegzistuotų, jei ne GIG ekonomika, – sakė T. Deksnys. – Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia dirbti kaip laisvai samdomi, yra suvokimas, kad jų dabartinės darbo pozicijos ateityje neliks ir, norint būti aktualiam, reikia įgyti daugiau skirtingų įgūdžių ir dirbti ne su vienu darbdaviu.
Taip pat, žinoma, daugelį žavi galimybė būti laisviems, nepriklausomiems nuo konkretaus darbdavio. Jau dabar apie 40 proc. visų JAV darbuotojų dirba laisvai samdomais darbuotojais ir skaičiuojama, kad iki 2027 m. laisvai samdomi žmonės aplenks tradicinių darbuotojų skaičių.“
Pranešėjo teigimu, ateitį galima vadinti „tinginio ateitimi“ – žmonės vis labiau norės viską gauti vienoje vietoje ir be jokių apsunkinimų.
Skaitmeninė revoliucija išstumia tradicinius kanalus
Neabejotina, kad tradiciniai komunikacijos kanalai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tokie verslai kaip „Uber“, „Bolt“, „Airbnb“, „Autoplius“ tik patvirtina, kad skaitmeninės priemonės pakeitė įprastus rinkos modelius, naikindamos arba iki minimumo sumažindamos jų užimamas rinkos dalis. Kitaip tariant, elektroninė prekyba yra neišvengiama šiuolaikiniam verslui.
Startuolio „Clusco Technologies inc“ vykdomasis direktorius Aivaras Kazilas sakė galintis tik patvirtinti, kad, nors inovacijos užkariavo dar ne visas rinkos šakas, bėgant laikui jos pasieks vis daugiau pramonės kategorijų.
Štai įkurtas startuolis „Clusco“ (statybinės technikos dalinimosi platforma), kaip sako jos įkūrėjai, taps įprasta statybinės technikos paieškos ir pasiūlos skaitmenine priemone. „Ji iki minimumo sumažins įvairias dabartines spekuliacijas, sureguliuos rinką, palikdama galimybių sveikai konkurencijai, ir leis suteikti bei gauti kokybiškas paslaugas taupant laiką“, – pavyzdį pateikė A. Kazilas.
Dirbtinis intelektas ir gąsdina, ir padeda
Advokatų kontoros „Primus Derling“ vadovaujantysis partneris Robertas Juodka sakė, kad dirbtinis intelektas kelia pavojų ne tik darbo vietoms, bet ir pačiai demokratinei mūsų visuomenės santvarkai. „Egzistuoja rimtas pavojus, kad dėl menamo saugumo ar patogumo, mes patys, niekieno neverčiami, atsisakysime daugelio savo laisvių ir teisių, dėl kurių ne vieną šimtmetį kovojo daug mūsų protėvių kartų“, – įžvalgomis dalinosi R. Juodka.
Anot jo, jau dabar atlikta daugybė mokslinių tyrimų, liudijančių, kad žmonėmis yra manipuliuojama, pasitelkiant dirbtinį intelektą. „Mūsų sprendimai yra atkoduojami dar prieš juos priimant. Štai pavyzdys – žinote, kiek reikia paspaudimų „patinka“, kad „Facebook“ atspėtų, ko mes norime, kas mums patinka? Pasirodo, po 70 paspaudimų „patinka“ „Facebook“ atspėjo geriau nei mūsų draugai, o po 150 – geriau nei šeima. Tai tik pavyzdys, bet jis įrodo, kad dirbtinis intelektas pajėgus mus atkoduoti!“ – sakė R. Juodka.
Anot pranešėjo, sunku vienareikšmiai prognozuoti, kokia bus ateitis, tačiau pokyčiai neišvengiami. „Taip jau yra, kad mes dažniausiai ne iki galo įvertiname pokyčius tolimuoju laikotarpiu, o pervertiname trumpuoju. Skaičiuojama, kad net 50 proc. bendrovių per pastaruosius 16 metų tiesiog dingo. Daugiausia tai klasikiniai verslai. Kodėl? Nes gyvename tikrovėje, kuri jau pasikeitusi, bet to nematome. Tačiau realybė yra tokia ir mes jos nebegalime neigti“, – komentavo R. Juodka.
Pranešėjas pridūrė, kad viskas, kas atlieka pakartotinį veiksmą, yra algoritmizuojama. Pavyzdžiui, radiologija, straipsnių rašymas, skambučių centrai. Ateityje tam žmonių gali visai nebereikėti. Pagaliau viskas eina link to, kad žmonių ekonominė galia mažėja.
Kamilė Jokubaitė, startuolio „Attention Insigth“ vykdomoji direktorė, pristatė kitą dirbtinio intelekto pusę, kuri suteikia labai daug galimybių.
Anot, jos tai itin aktualu ir prekių ženklų komunikacijoje – nuo turinio kūrimo iki vartotojų patirties gerinimo. „Jau dabar sukurta daugybė įrankių, paremtų dirbtiniu intelektu, leidžiančių kur kas optimaliau ir greičiau pasiekti tikslus. Prognozuojama, kad iki 2020 m. 60 proc. įmonių naudos dirbtinį intelektą savo procesams efektyvinti. Tokie verslai kaip „Amazon“ ar „Netflix“ jau sėkmingai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus vartotojo patirčiai gerinti“, – sakė K. Jokubaitė.
Problemų sprendimas – svarbiausia XXI a. kompetencija
Vidas Petraitis, „Lean LT“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, neišvengiamas ateities ekonomikos realijas papildė dar vienu komponentu – gebėjimu rasti ir spręsti problemas.
„Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad kompleksinis problemų sprendimas – svarbiausias įgūdis. O kas yra problema? Tai nuokrypis nuo standarto. Standartas yra susitarimas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad problemas galima kurti dirbtinai – keliant kartelę, t. y. nustatant tam tikrus aukštesnius standartus. Ir, patikėkite, reikia saugotis organizacijų, kurių vadovai sako, kad problemų nėra. Vadinasi, jie neorientuoti į augimą ir tobulėjimą“, – sakė Harvardo verslo mokykloje patirties įgijęs pranešėjas.
Kaip vienu veiksmingiausių problemos sprendimo būdų V. Petraitis pasidalino PDTV – „Planuok, daryk, tikrink, veik“ – metodu (angl. PDCA). Anot jo, organizacijoje turi būti noras ir gebėjimas spręsti problemas. Reikia turėti sistemą, kuri parodo procesų problemas, ir žmonių sistemą, kuri paruošia darbuotojus gebėti ir norėti problemas atpažinti bei spręsti.