Kreipimesi nurodoma, kad Finansų ministerija neparengė jokio aiškaus įvertinimo, koks bus siūlomos mokesčių reformos poveikis viešiesiems finansams. Balandžio 17 d. Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbtas konsultacinis dokumentas „Dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių“ tėra vienintelis Vyriausybės pranešimas, kuriuo šiek tiek išsamiau pristatomi pakeitimai. Tačiau ir jame gana daug neaiškių ir prieštaringų vietų, nėra ekonometrinės analizės, nepateikiami galimi valstybės finansų raidos scenarijai, neįvertinamos galimos reformos vykdymo grėsmės, trūksta skaidrumo pagrindžiant pateikiamus svarbiausius skaičius bei deklaruojamas kovos su šešėline ekonomika priemones.
Kreipimosi autoriai pažymi, kad mokesčių reforma vykdoma nepateisinamai skubotai. Vyriausybė nesuteikė realių galimybių pilietinei visuomenei įsitraukti į svarstymus dėl reformos. „Nepaisant to, kad nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo apie pusantrų metų, piliečiams ir jų grupėms buvo suteikta vos dvi savaitės (nuo š.m. balandžio 17 d. iki gegužės 2 d.) pateikti savo poziciją dėl siūlomos mokesčių reformos. Finansų ministerija tokiu būdu pakvietė visus būti „šeimininkais savo valstybėje“, tačiau, mūsų vertinimu, toks siūlymas yra nenuoširdus. Jei šalies piliečiai būtų tikrai traktuojami kaip valstybės šeimininkai, jiems turėtų būti suteikiama gerokai daugiau laiko ir informacijos tam, kad būtų realiai įtraukti į svarstymus dėl būsimosios mokesčių sistemos“, - rašoma kreipimesi.
Profsąjungos ir judėjimai pabrėžia, kad mažumos Vyriausybės sąlygomis dirbantis Ministrų Kabinetas neturi tvirto palaikymo parlamente. Valdančiosios koalicijos santykiai su opozicinėmis partijomis yra pašliję, o pavienių parlamentarų iniciatyvos tampa svarbesnės už bendrą Vyriausybės valią. Esant tokioms aplinkybėms, tampa visiškai neaišku, kokia bus galutinė mokesčių reformos versija, kas bent jau vidutinės trukmės laikotarpiu gali iššaukti rimtų nepageidaujamų pasekmių viešųjų finansų stabilumui ir pakankamumui. Mes raginame ir valdančiuosius, ir opozicines jėgas prisiminti savo rinkiminius įsipareigojimus ir įtraukus kuo platesnių pilietinių grupių spektrą parengti konsensusu grįstą susitarimą.
„Dar kartą atkreipiamas dėmesys į Lietuvos valstybę ištikusią viešųjų finansų mažakraujystę. Pagal valstybės biudžeto santykį su bendruoju vidaus produktu, smarkiai atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo didelės dalies naujų ES valstybių narių, įskaitant mums gretimas kaimynines valstybes. Finansų ministerijos paskelbtas šūkis „Milijardas milijonui“ skamba patraukliai tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų valdžios pareigūnams reiktų rimčiau susirūpinti ne tolesniu mokesčių mažinimu, o viešųjų finansų didinimu, nes Lietuva jau dabar visiškai nebeatlaiko konkurencijos su kitomis ES valstybėmis viliojant viešojo sektoriaus darbuotojus. Jei situacija iš esmės nesikeis, galima prognozuoti tolesnę valstybės egzistencijai svarbių viešųjų paslaugų privatizaciją ir dezintegraciją, kas neigiamai atsilieps ilgalaikiam šalies konkurencingumui ir rimtai išjudins valstybės konstitucinės sąrangos pamatus“, - pažymima kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos mokytojų sąjūdis, Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“, Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
