aA
Vienas dažniausių „Arvi“ naudojamų būdų nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams yra įmonių restruktūrizavimo bylos, sako „Belor“ finansų direktorius Evaldas Janušauskas. Savo ruožtu „Alfa Bank“ atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas pasakoja, kad jau vyksta priverstinis turto pardavimo procesas, o Vidmantas Kučinskas gali tikėtis tik jo vilkinimo.
„Arvi“ tenka grąžinti milijonines skolas: turtas parduodamas, Kučinskui belieka tikėtis procesų vilkinimo
© Itar-Tass / Scanpix

„Delfi“ rašė, kad praeityje sėkmingo verslininko V. Kučinsko sūnus Justas, buvusi sutuoktinė Rimgailė ir dabartinė sutuoktinė Kristina šiandien negali laisvai valdyti prabangių namų Žvėryne ir Marijampolėje, butų prestižinėse Vilniaus vietose. „Arvi“ įmonių grupei neatsiskaičius su kreditoriais, teismai šį nekilnojamąjį turtą yra areštavę.

Kaip pakomentavo advokatų kontoros „Sorainen“ partneris L. Lukošiūnas, V. Kučinsko ir „Arvi“ grupės skolos viršija keliasdešimt milijonų.

„Didžiausias V. Kučinsko kreditorius yra bankas „Alfa Bank“, kurio reikalavimai siekia daugiau nei 20 mln. eurų. Kartu su kitais kreditoriais, tarp kurių ir „Belor“, V. Kučinsko skolos viršija 40 mln. eurų“, – sakė jis.

Vieno didžiausių Rusijos bankų atstovas dėstė: kadangi V. Kučinskas formaliai savo vardu turto turi mažai, kreditoriai aktyviai ieško jo neteisėtai perleisto turto.

„Teismuose kreditoriai jau nuginčijo akcijų perleidimo sandorius tiek V. Kučinsko sūnui J. Kučinskui, tiek Kipre registruotiems asmenims, už kurių „slėpėsi“ Kučinskų šeima.

Po teismų sprendimų V. Kučinsko nuosavybėn grįžo bendrovės „Vyrja“ akcijų dauguma. Bendrovė „Vyrja“ yra kontroliuojančioji kompanija, kuri valdo „Arvi ir ko“ akcijų daugumą, o per „Arvi ir ko“ – ir kitas „Arvi“ grupes bendroves. Antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą iš „Vyrjos“ akcijų“, – sakė jis.

L. Lukošiūnas pridūrė, kad, nepaisant V. Kučinsko pastangų ginčyti visus antstolių veiksmus, priverstinio pardavimo procesai vyksta sėkmingai.

„Akcijų kaina yra nustatyta ir artimiausiu metu turėtų būti skelbiamos viešos varžytinės V. Kučinsko turtui parduoti. Jeigu akcijos nebus parduotos, kreditoriai turės teisę akcijas perimti.

Jei V. Kučinsko turto neužteks kreditorių reikalavimams patenkinti, bus bandoma reikalavimus nukreipti į kitus objektus, kurie buvo neteisėtai perleisti siekiant nesąžiningai išvengti atsiskaitymo. Mūsų vertinimu, V. Kučinskas gali tikėtis tik procesų vilkinimo, bet teismai turėtų galutinai apginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų“, – sakė advokatas.

Laurynas Lukošiūnas
Laurynas Lukošiūnas
© DELFI / Paulius Garkauskas

Keistas sprendimas

E. Janušauskas papasakojo, kad pirmoji „Arvi“ įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, buvo „Arvi Fertis“.

„Kauno apygardos teismo nutartis paskelbta 2017 metų lapkričio 29 dieną, patvirtinta Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 metų sausio 25 dieną. Didžiausi kreditoriai – susijusios įmonės („Baltkalis“ su 14,888 mln. eurų, „Arvi ir ko“ su 12,937 mln. eurų ir „Rietavo veterinarinė sanitarija“ su 2,342 mln. eurų)“, – dėstė jis.

„Belor“ atstovas teigė, kad „Arvi Fertis“ atveju buvo siekiama „kontroliuojamo“ restruktūrizavimo, kai su „Arvi Fertis“ susiję kreditoriai balsų dauguma priima reikiamus sprendimus, o smulkesnieji kreditoriai lieka be skolų grąžinimo.

„Nuolat vilkinant patvirtinto restruktūrizavimo plano pateikimą teismui, nes nepavyko sukurti „reikiamos“ balsų daugumos kreditorių susirinkime, Kauno apygardos teismas 2018 metų spalio 4 dieną nutraukė „Arvi Fertis“ restruktūrizavimo bylą, šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 metų sausio 28 dieną patvirtino“, – sakė E. Janušauskas.

Tačiau tuo bandymai iškelti „Arvi Fertis“ restruktūrizavimą nesibaigė.

„Pasinaudojant įstatymų spraga, kad įmonei keliamų restruktūrizavimų skaičius yra neribojamas, „Arvi Fertis“ 2019 metų vasarį pakeitė įmonės buveinę iš Marijampolės į Vilnių (vengdama restruktūrizavimą nutraukusio Kauno apygardos teismo) ir iš naujo kreipėsi jau į Vilniaus apygardos teismą kelti restruktūrizavimo bylą.

Ją Vilniaus apygardos teismas iškėlė 2019 metų kovo 4 dieną. Teisėjas, priėmęs šį sprendimą, po 4 dienų, 2019 metų kovo 8 dieną, buvo atleistas iš pareigų savo noru. Vilniaus apygardos teismo 2019 metų kovo 4 dieną sprendimas buvo „keistas“ – po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 metų sausio 28 dienos sprendimo nutraukti „Arvi Fertis“ restruktūrizavimo bylą buvo praėjęs kiek daugiau nei mėnuo“, – sakė E. Janušauskas.

E. Janušausko minimas buvęs teisėjas – Vidas Stankevičius, kartu su dar trimis teisėjais iš pareigų savo noru pasitraukęs 2019 metų teisėjų korupcijos skandalo metu. Su V. Stankevičiumi „Delfi“ susisiekti nepavyko. Taip pat pažymėtina, kad jo pasitraukimas nebūtinai susijęs su „Arvi“ bylomis.

V. Stankevičius ir kiti teisėjai iš pareigų atleisti prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais. „Delfi“ prezidentūros pasiteiravo, kiek įprasta, kad prezidentas teisėjus iš pareigų atleistų savo noru.

Kaip atsakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, teisėjo pareigoms užimti asmenys skiriami iki 65 metų amžiaus.

„Nedidelė dalis jų palieka tarnybą nesulaukę įgaliojimų pabaigos. Paprastai sulaukę senatvės pensijos amžiaus, dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių nusprendžia imtis, pavyzdžiui, advokato praktikos“, – paaiškino jis.

E. Janušauskas dar pridūrė, kad 2019 metais galiojo Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuris neribojo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skaičiaus.

„Teismui nutraukus įmonės restruktūrizavimą, iškart galima kreiptis į teismą dėl naujo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju taip ir buvo daroma – 2019 metų sausio 28 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė „Arvi Fertis“ restruktūrizavimą, tačiau šiek tiek daugiau nei po mėnesio, 2019 metų kovo 4 dieną, žemesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas vėl priėmė pareiškimą dėl „Arvi Fertis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, perregistravus įmonės buveinę.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriame nurodoma: „Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą.“

Taigi, nutraukus įmonės restruktūrizavimą, galima dėl restruktūrizavimo kreiptis iš naujo. Teisine prasme, situacija nepasikeitusi, jeigu įmonės kreditoriai yra susiję asmenys“, – dėstė „Belor“ atstovas.

E. Janušauskas taip pat paaiškino, kodėl teismo sprendimą vadina keistu.

„Teismas matė arba privalėjo matyti LITEKO sistemoje prieš mėnesį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą nutraukti „Arvi Fertis“ restruktūrizavimą, jį nutarė ignoruoti. Kuriama situacija, kai žemesnės instancijos teismas panaikina aukštesnės instancijos teismo sprendimą“, – sakė jis.

Nuo 2017 metų lapkričio trukę bandymai „kontroliuojamai“ restruktūrizuoti „Arvi Fertis“ baigėsi tik 2019 metų liepą. Tačiau ir tai įvyko tik po dar vieno keisto epizodo.

„2019 metų kovą vietoje atleisto iš pareigų savo noru teisėjo bylai buvo paskirta teisėja, kurios vyras kaip advokatas atstovavo „Arvi“ grupės įmonėms. Teisėja nuo bylos nusišalino ir tik tuomet atsirado nešališka dabartinė teisėja, paskelbusi „Arvi Fertis“ bankrotą. Lietuvos apeliacinis teismas „Arvi Fertis“ bankrotą patvirtino 2019 metų liepos 11 dieną“, – sakė E. Janušauskas.

Minima teisėja į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.

Nepastebėjo

E. Janušauskas dar papasakojo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 metų balandžio 23 dieną nutartimi civilinėje byloje iškėlė restruktūrizavimo bylą įmonei „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Šioje nutartyje teigiama: „Visos „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ akcijos priklauso vieninteliam akcininkui – „IBI Innovative Bio Industries Limited“.

2019 metų gruodžio 17 dieną vienintelis įmonės akcininkas „IBI Innovative Bio Industries Limited“, įvertinęs bendrovės veiklos rezultatus, priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis, pritarti restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir pavedė bendrovės direktorei Esterai Švedienei kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, siekiant atkurti įmonės mokumą bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais parengiant restruktūrizavimo planą.“

E. Janušauskas teigė, kad tai yra tiesos neatitinkantis faktas.

„Lietuvos apeliacinis teismas 2020 metų balandžio 9 dieną nutartimi civilinėje byloje nusprendė „pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 metų spalio 4 dienos tarp „Arvi ir ko“ ir „IBI Innovative Bio Industries Limited“ sudarytą „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį.

Pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento 2016 metų spalio 7 dienos tarp „Arvi ir ko“ ir „IBI Innovative Bio Industries Limited“ sudarytą tarpusavio reikalavimų įskaitymo susitarimą.

Pripažinti niekine nuo sudarymo momento 2016 metų spalio 6 dienos tarp „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ ir „IBI Innovative Bio Industries Limited“ sudarytą reikalavimo teisių į uždarąją akcinę bendrovę „Arvi ir ko“ perleidimo sutartį.

Taikyti restituciją natūra, grąžinant nuosavybės teisę į 614137 vienetus „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ akcijų jų pirminei turėtojai „Arvi ir ko“, – citavo jis.

„Belor“ atstovas pabrėžė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu dar iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nustatyta, jog „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ akcininkas yra ne Kipre registruota įmonė „IBI Innovative Bio Industries Limited“, bet „Arvi ir ko“.

„Belor“, kaip teisėtas „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ kreditorius, iškart po įmonės restruktūrizavimo nutarties išviešinimo (civilinė byla yra neelektroninio formato) pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuriame pažymėjo: „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ akcininkas (tikrasis, o ne menamas) turi pritarti restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o teismui turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai; teismui neturi kilti abejonių dėl siūlomos restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros“.

Tačiau, pasak E. Janušausko, Klaipėdos apygardos teismas į „Belor“ skundą dėmesio nekreipė.

„2020 metų gegužės 13 dieną nutartimi formaliai atsisakė jį priimti. Be to, Klaipėdos apygardos teismas savo 2020 metų gegužės 13 dienos nutartyje interpretuoja, kad „Belor“ turėjo žinoti apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą:

„Susipažinus su „Belor“ atskirojo skundo argumentais akivaizdu, kad pareiškėjas nurodo, jog jam apie Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, tapo žinoma 2020 metų gegužės 7 dieną. Prie atskirojo skundo įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikta“, – citavo jis.

E. Janušauskas dar pridūrė, kad, „Belor“ nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2020 metų balandžio 23 dienos nutartis civilinėje byloje iškelti restruktūrizavimo bylą „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ yra neteisėta.

„Nes nebuvo ir nėra būtino įmonės akcininko „Arvi ir ko“ pritarimo restruktūrizavimo bylai – šiuo atveju tai reiškia, jog Klaipėdos apygardos teismas, nesilaikydamas įstatymų, savarankiškai iškėlė „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ restruktūrizavimo bylą, nors „Belor“ pateikė įrodymus apie įmonės akcininko pasikeitimą“, – sakė jis.

„Belor“ dėl šios nutarties kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, o Klaipėdos apygardos teisėja į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.

Be to, E. Janušauskas dar papasakojo, kad „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 metų gegužės 12 dieną „Belor“ grąžino skolą.

„Neabejotinai tai buvo atlikta siekiant pašalinti „Belor“ iš „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ kreditorių sąrašo“, – sakė jis.

E. Janušauskas paaiškino, kad, iškėlus restrukūrizavimo bylą, juridinis asmuo vykdo tik einamuosius mokėjimus, kurie Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įvardyti kaip „visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai“.

„Skolų, šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo priteistų „Belor“ už patirtas teisines išlaidas, sumokėjimas niekaip nepagrindžiamas kaip reikalingas ar būtinas“, – sakė jis.

„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ nemokumo administratorius Gediminas Vienažindis į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.

Beje, G. Vienažindis taip pat administruoja dar dviejų „Arvi“ įmonių – „Noringė“ ir „Arvi kalakutai“ – restruktūrizavimo procedūras.

„Marijampolės pašarų“ restruktūrizavimą administruoja Vytautas Švetkauskas, o „Lietuvos cukraus“ – Arūnas Gedeikis.

„Minėtoje „Arvi Fertis“ jau nutrauktoje restruktūrizavimo byloje administratorius taip pat buvo A. Gedeikis, jis atstovavo tik V. Kučinsko valdomų susijusių kreditorių, o ne visų kreditorių interesams.

Taigi, visos pagrindinės „Arvi“ grupės įmonės, išskyrus „Arvi Fertis“, šiuo metu yra restruktūrizuojamos, administratoriais paskyrus tuos pačius asmenis. Įsipareigojimai kreditoriams nukelti į ateitį“, – teigė E. Janušauskas.

Jis paaiškino, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas neapibrėžia, ar tas pats asmuo gali būti skiriamas administratoriumi susijusiose įmonėse.

„Tačiau kyla abejonė dėl šališkumo, jeigu tas pats administratorius vykdo susijusių juridinių asmenų administravimą“, – vertino E. Janušauskas.

G. Vienažindis ir A. Gedeikis į „Delfi“ pasiteiravimus neatsiliepė.

Arvi kalakutai
Arvi kalakutai
© Organizacijos nuotr.

Leidžia nemokėti

E. Janušauskas su „Delfi“ pasidalijo dar vienu pastebėjimu iš bylinėjimosi su „Arvi“.

„Tai – sistemingas žyminių mokesčių atidėjimas V. Kučinskui ir „Arvi“ įmonėms“, – sakė jis.

Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą – priėmęs V. Kučinsko kasacinį skundą, įpareigojo sumokėti 11175 eurų žyminį mokestį.

„Tačiau tada labai greitai apsigalvojo ir atidėjo 9175 eurų žyminio mokesčio mokėjimą, o kasacinį skundą priėmė.

Tokia Aukščiausiojo Teismo praktika ypač stebina žinant, kad toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas vasario 6 dienos sprendimu įpareigojo sumokėti 14918 eurų žyminį mokestį, bet jis nėra sumokėtas iki šiol. Ieškinį inicijavo pats V. Kučinskas, „Belor“ turėjo gintis nuo nepagrįsto ieškinio“, – sakė E. Janušauskas.

Dar vienas „Belor“ atstovo pateiktas pavyzdys – Lietuvos apeliacinis teismas birželio 1 dieną „Baltkaliui“ atidėjo 5588 eurų žyminio mokesčio mokėjimą.

„Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

V. Kučinsko ir „Arvi“ grupės atveju leidžiama bylinėtis su kreditoriais valstybės – t. y. mokesčių mokėtojų – sąskaita. Taip pat tai pažeidžia besibylinėjančių pusių teisinę pusiausvyrą – ieškinius inicijuoja skolininkas, kuriam pagelbėti atidedamas žyminis mokestis, o kreditorius papildomai patiria teisinių išlaidų“, – komentavo E. Janušauskas.

„Delfi“ LAT pasiteiravo, kokiais atvejais teismas leidžia atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

„Informuoju, kad sprendžiama kiekvienu atveju pagal individualias aplinkybes (asmens turtinę padėtį), kurios patvirtintų atidėjimo būtinumą“, – atsakė teismo atstovė Dovilė Skiauterienė.

V. Kučinskas ar kiti „Arvi“ atstovai į „Delfi“ pasiteiravimus kol kas neatsakė.

„Arvi“ tenka grąžinti milijonines skolas: turtas parduodamas, Kučinskui belieka tikėtis procesų vilkinimo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ilgas kelias

E. Janušauskas anksčiau „Delfi“ sakė, kad apie savo bylinėjimąsi su „Arvi“ žiniasklaidai pasakoja, nes nori apsaugoti potencialius naujus „Arvi“ grupės kreditorius bei skaidrinti bendrą Lietuvos ekonominę ir teisinę aplinką.

Valstybės kontrolė pirmadienį paskelbė teismų sistemos audito rezultatus.

„Teismai, vykdydami teisingumą, veikia nepriklausomai, tad mūsų audito tikslas buvo ne nagrinėti priimtų sprendimų pagrįstumą, o įvertinti, ar teismuose sudarytos tinkamos sąlygos efektyviai jam vykdyti.

Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėtos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama Valstybės kontrolės valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Sigita Gorovniova.

Auditas parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva užėmė pirmą vietą ES, kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė.

„Tačiau yra sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimo trukmė labai skiriasi nuo vidutinės: 2019 metų pabaigoje pirmosios instancijos teismuose buvo 4 003 bylos, kurios nagrinėjamos ilgiau nei metus, iš jų 247 – sudėtingos civilinės bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei 5 metus“, – rašoma audito ataskaitoje.

Valstybės kontrolės vertinimu, teismų sistemos ilgalaikis tobulinimas vyktų tada, jei būtų atsisakyta jiems nebūdingų funkcijų, o teisėjų specializacijai sudarytos tinkamos sąlygos.

Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Teismų sistemoje dirba 3439 darbuotojai, iš jų 750 yra teisėjai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
4.3559

Per 80 pasaulio milijonierių paragino juos labiau apmokestinti padedant atgaivinti ekonomiką (1)

Daugiau nei 80 milijonierių pirmadienį paragino viso pasaulio vyriausybes padidinti mokesčius itin...

Tyrimas: Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto (31)

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem...

Plastiko tarša „Vilniaus vandenų“ kaltinama „Ecso“ žada įdiegti trigubą nuotekų apsaugą

Bendrovei „Vilniaus vandenys“ savaitgalį užfiksavus taršą plastiko detalėmis ir jau antrą...

Mačiulis: Lenkijos prezidentui laimėjus antrą kartą, santykiai su ES liks įtempti (7)

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai antrą kartą laimėjus rinkimus,...

Kauno autodetalių pardavėjams – FNTT įtarimai: galimai nuslėpė 158 tūkst. eurų mokesčių (5)

Autodetalėmis Kaune prekiaujanti bendrovė įtariama nesumokėjusi ne mažiau kaip 158 tūkst. eurų...

Top naujienos

Skvernelis – apie strategiją antrai bangai: planuojami pokyčiai mokyklose ir naujos elgesio taisyklės (34)

Rengiamasi koronaviruso kontrolei rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad bus...

Valstiečiai įsivertino: pristatė galutinį Seimo rinkimų sąrašą (139)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovai pirmadienį pristatė, kas bus...

Rytų Londone lietuvei suleista mirtina vitaminų dozė iš Lietuvos atvežtus vitaminus pirko pas tautietę (7)

Rytų Londone, Forest Gate rajone, savo namuose mįslingai mirė 63-ejų lietuvė Rita Saugūnienė....

Veryga atsakė, kokiu atveju kaukės vėl būtų privalomos: esame pasiruošę (2)

Reikalavimo dėvėti kaukes grąžinimas būtų svarstomas, jeigu sergamumas koronavirusu pasiektų...

Skvernelis koaliciją su konservatoriais įsivaizduotų tik su viena sąlyga papildyta 13:49 val. (169)

Premjeras Saulius Skvernelis sako Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą po rinkimų įsivaizduoja...

Oficialu: Kauno „Žalgiris“ atsisveikina su LeDay (1)

Kauno „Žalgirio“ komandoje praėjusį sezoną puikiai rungtyniavęs ir savo vertę pakėlęs...

Pliaže dviejų vaikų tėvas susidūrė su „nagla“ mamyte – rado, kaip duoti jai gerą atkirtį (10)

Šiltosiomis dienomis buvom prie jūros, oras – pasaka. Mes deginamės, vaikai ten smėlį kapsto....

Pokyčiai Vilniaus senamiestyje keičia pavežėjų darbą: ilgesnės kelionės – didesnė kaina (20)

Vilniaus senamiestyje įsigaliojus naujai kilpinio eismo tvarkai keitėsi ne tik ten įsikūrusių...

Nidos aerodrome vėjas nupūtė besileidžiantį lėktuvą (130)

Liepos 12 d. nelaimė nutiko Nidoje: aerodrome besileidžiantį nedidelį lėktuvą pagavo vėjo...

|Maža didelių žinių kaina