Kol Vyriausybė pažadėjo nedidelius atlaisvinimus prekybininkams, grožio specialistams, pramogines ir sveikatinimo paslaugas teikiantys verslininkai dalijasi itin niūriomis nuotaikomis.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad 90 proc. sporto klubų jau nagrinėja bankroto galimybę, jei veiklos stabdymas dar ilgiau tęsis.
Kino teatrų „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas patikina, kad pinigų turi iki kovo. O jei reikės susimokėti ir pakibusią nuomą, Lietuvoje gali likti mažiau kino teatrų.
Sostinės barų, kaip „Bardakas“, „Sanatorija“ ir naktinis klubas „Materialistė“ bendrasavininkis Matas Puodžiūnas regi, kad po karantino 80 proc. barų gali nebeatsidaryti – jie eilėje paskutiniai ir dar visuomenės demonizuoti. Netgi savivaldybės reikalauja mokėti pilnas nuomos įmokas.
Uždarytų verslų atstovai kalba pasigendantys Vyriausybės dėmesio.
Mačiukas: 90 proc. svarstytų bankroto galimybę, jei taip tęsis
Sporto klubams atstovaujančios asociacijos prezidentas A. Mačiukas dalijasi liūdnomis nuotaikomis..
„Jau kurį laiką bandome prisibelsti iki Vyriausybės, bet nelabai girdi mūsų. Ruošiame jau griežtesnius laiškus, reikalavimus, nes labai tikime, kad kovo 1 dienai galime atsidaryti saugiai su visais saugumo reikalavimais, išlaikant ir tarptautinius reikalavimus sporto klubų veiklai. Bet kol kas negirdi mūsų Vyriausybė ir net neina į dialogą, kas blogiausia“, – sako A. Mačiukas
Jis tikina, kad dalyje valstybių sveikatingumo sektorius prilygintas būtinosioms paslaugoms, vyksta daliniai atidarymai su apribojimais.
„Aišku, dalyje šalių sveikatingumo klubai uždaryti, bent daugumoje šalių yra aiškumas, kaip ir prie kokių rodiklių bus atidaroma. O Lietuvoje mūsų sektorius yra visiškoje nežinioje šiai dienai. Nėra net jokio monitoringo, tik buvo spekuliuojama, esą sportuojantys žmonės intensyviai kvėpuoja, dar kažkas. Bet ir praėjusį pusmetį, kai dar vyko darbas tarp karantinų, nebuvo kažkokių žinių apie kokius atvejus. Nėra monitoringo, yra tik daug spekuliacijų“, – pyko A. Mačiukas.
Paklaustas apie sporto klubų finansinę būklę, jis patikino, kad nuomos mokestis – lyg akmuo po kaklu.
„Mes darėme asociacijoje vidinę apklausą – tai apie 90 proc. svarstytų bankroto galimybę, jei visa tai užsitęs dar kelis mėnesius. Realiai 2020-ųjų metų sezono nebuvo. Tarp karantinų buvo pajamų kritimas, nes vasara, žmonės dar išsigandę, ir net pagrindinių kaštų sporto klubai nesudengė, o per karantiną tai pajamų kritimas – 100 proc.“, – nuogąstavo A. Mačiukas.
Jis paaiškina, kad sporto klubams dengiant sąnaudas iš nuosavų lėšų, nebeilgai liko laukti iki bankrotų.
„Nuotaikos liūdnos. Antrą karantiną kompensuojamas tik darbo užmokestis per prastovas, bet jis neatspindi pagrindinių kaštų. Didieji kaštai yra nuoma, kuriai nenumatyta nieko per antrą karantiną. Dar yra lizingo sutartys už pirktą įrangą, komunalinės paslaugas, ir patalpas reikia šildyti, kad ir minimaliai. Kaštai dideli, plotai dideli, ir jūs patys suprantate, kad sumos susidaro įspūdingos. Tokios liūdnos nuotaikos“, – sako A. Mačiukas.
Jis žada ir toliau kiekvieną savaitę Vyriausybei rašyti po kelis „atsišaukimus“, patikina, kad sporto klubai pasiryžę laikytis saugumo reikalavimų ir įsipareigojimų
„Multikino“ pinigų turi iki kovo, o jei reikės mokėti nuomą – neturi
„Multikino“ Rinkodaros vadovas R. Bilinskas patikina, kad jei kino teatrai nesulauks kažkokios papildomos pagalbos, nei egzistuoja šiuo metu, ateityje kino teatrų gali būti mažiau.
„Viltys, kad pradėsime dirbti kovo mėnesį, iš tiesų nedidelės. Dabar tikimės gal balandžio mėnesį. Finansiškai komerciniams kino centrams, kaip mums, „Multikino“ ar „Forum Cinemas“, tai iš tiesų yra labai sunku. Gerais laikais gaudavome dideles pajamas iš kino bilietų pardavimo, o dabar skaudžiausia finansiškai yra nuomos mokestis. Jis pakibęs įvairiuose traktavimuose – ar reikės mokėti, ar bus nuolaidos, ar bus subsidijos, kaip anksčiau teikė „Invega“. Tai anksčiau palengvino gyvenimą“, – sako R. Bilinskas.
Šiuo metu Vyriausybės pasiūlyta pagalba yra subsidijos nestambiajam verslui, susietos su sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu.
„Jei kažkokių didesnių subsidijų nebus, o apsiribos nuo GPM, ką siūlo sumokėti, tai gal kažkurio kino teatro ir neliks. Gali ir tinklo nelikti. „Forum Cinemui“ tikriausiai dar skaudžiau gali būti, nes jie dar mažiau paramos turėjo, vertinant jų dydį ir mastą. Mes pinigų realiai turime iki kovo 1 dienos, o kaip bus paskui – nežinia. O jei reikės ir už nuomą visiškai sumokėti, tada visiškai neturime pinigų“, – sako R. Bilinskas.
Tačiau jis nepraranda optimizmo, kad Vyriausybė „apsidirbs, pamatys bendrą vaizdą ir priims kažkokių sprendimų“.
„Dar vilčių dar neprarandu. Dirbame dabar su įvairiomis darbo grupėmis, ir Kultūros ministerijai esam išsiuntę laiškus, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Ekonomikos ir inovacijų, ir Finansų ministerijai, ir Vyriausybei. Teikiame siūlymus, kaip mes galėtume veikti ir laukiame atsakymo. Mes jokių akcijų neplanuojame – geriau duotų mums žvejoti, ir mes prisižvejosim tos žuvies. Mums truputėlį palaikymo reikia“, – kalba R. Bilinskas.
Jis pripažino, kad diskusijos vyksta labai lėtai ir kol kas konkrečiai dar nėra aišku dėl galimos paramos.
Barų savininkas sakosi, kad daug barų neišlauks
Sostinės barų, kaip „Bardakas“, „Sanatorija“ ir naktinis klubas „Materialistė“ bendrasavininkas M. Puodžiūnas šviesos tunelio gale neįžvelgia.
„Liūdnos nuotaikos, lyginant su pirmu karantinu – tiek dėl mažesnių kompensacijų, tiek dėl užsitęsusio karantino laiko. Kaip dabar matome, sąlygas tik griežtina. Esame labiausiai sunerimę dėl pasiūlymo, kad atidaryti lauko terasas galėsime tuomet, jei susirgimų skaičius bus 25 arba mažiau, skaičiuojant 100-ui tūkst. gyventojų per 14 dienų. Mūsų manymu, tai yra kosmiškai mažas rodmuo“, – sako M. Puodžiūnas.
Jis abejoja, ar tokį sergamumą Lietuvai apskritai pavyks pasiekti iki vasaros pabaigos.
„Ispanijoje, toje pačioje Gran Kanarijoje ar Tenerifėje yra po 200-300 susirgimų per dieną, bet ten barai veikia iki 10 valandos, veikia lauko terasos, visi puikiai sukasi, gyvena, kažkaip išsijudina. Baiminuosi, kad mes iš mirties taško iš viso nejudame. Kaip žinome, barai liks pačioje pabaigoje. Apie klubus apskritai nešneku, juos turbūt atidarys pačius paskutinius. Antras karantinas primena tragediją“, – nuogąstauja savininkas.
Verslininkas guodžiasi, kad nebeturi nė ką pasakyti darbuotojams – per pirmąjį karantiną gelbėjo vyriausybės parama nuomai, o dabar ir tokios nebelikę.
„Nuomos kompensacijų netaikymas mums yra visiškai pražūtingas. Uždarius barą reikia mokėti už nuomą 20 tūkst. eurų, jei konkrečiai imtume Vilniaus „Bardaką“. Savivaldybė nesutinka pritaikyti nuolaidos nuomai. Didžiajai daliai barų tai bus neatsidarymas iš viso. Nes jei reikia mokėti nuomą nedirbant, įsivaizduokite su kokiomis skolomis reikės atsidaryti po karantino“, – sako M. Puodžiūnas.
Jis patikina, kad netgi privatūs patalpų savininkai linkę sumažinti nuomos mokestį penktadaliu.
„Iš savivaldybės nuomodamiesi patalpas esame aklavietėje. Jie siūlo atidėti arba imti lengvatines paskolas ir mokėti nuomą. Tai trijų barų patalpos Vilniuje iš savivaldybės kainuoja 42 tūkst. eurų per mėnesį, jau yra virš 200 tūkst. eurų kabanti skola. Rašom, klausiam, ką daryti – tokią skolą vilkinti ir atsidaryti būtų visiškas bankrotas. Neįmanoma būtų atsidaryti. Nėra tokio verslo, kur galėtum nevykdydamas veiklos mokėti po 40 tūkst. eurų“, – neslėpė M. Puodžiūnas.
Jis patikina, kad barų savininkai neoficialiai kalbasi apie situaciją, tačiau lengvų išeičių nėra. Barai yra „demonizuojamas sektorius, kadangi čia žmonės ateina, geria ir glėbesčiuojasi“.
„Mūsų manymu, drastiškai per griežtos priemonės. Taip suprantame, kad pandemiją reikia suvaldyti. Bet kol kas nėra pasiūlymo, kaip sugrįžti iš tokio užsitęsusio karantino, turint didžiules skolas už nuomą ir nesant pinigų, kaip tą kompensuoti. Žiūrime į Lenkijos pavyzdį, kur tiesiog sukilo 150 barų ir atsidarė, ir dirba toliau sėkmingai nepaisydami apribojimų. Mes patyliukais pasišnekame, kad čia galbūt vienintelis toks sprendimas, nes jei lauksime to susirgimų skaičiaus, 80 proc. visų barų visai neatsidarys“, – abejoja M. Puodžiūnas.
Jis siūlytų atšilus orams atverti lauko terasas ir mažinti apribojimus.
Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 d., nuo tada nebegalima naudotis ir dauguma pramoginių paslaugų.
Šiuo metu draudžiama teikti grožio, laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.
Delfi primena, kad antrojo karantino metu nuspręsta nebetaikyti nuomos kompensacijos verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad prie tokio sprendimo prisidėjo ir iš STT gautas raštas. Kaip jau anksčiau skelbė Delfi, STT analizė parodė, kad 7 mln. eurų, t. y. maždaug trečdalis dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonės lėšų buvo panaudotos už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose. Be to, nustatyta atvejų, kai nuomininkas su nuomotoju buvo susiję pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius.
