Sezoninį darbą užsienyje siūlantys verslininkai teigia, kad balandis – pats tinkamiausias metas pradėti ieškoti sezoninių darbų.

Įdarbinimo paslaugas teikianti „Headex“ vykdančioji direktorė Viktorija Šukšterytė teigė, kad jų įmonė daugiausia sezoninių darbų siūlo Olandijoje ir Vokietijoje. Jų atsiranda ir Norvegijoje.

„Daugiausia sezoninių darbų vykdome susijusių su žemės ūkių, bet pakankamai daug turime darbo pasiūlymų ir logistikos srityje“, - teigė ji. Pasak pašnekovės, vasaros metu darbo pasiūlymų užsienyje padaugėja apie 20 proc.

V. Šukšterytės teigimu, užsienio darbdaviai darbuotojų iš Lietuvos aktyviai pradeda ieškoti nuo balandžio mėnesio. Darbai dažniausiai tęsiasi iki rugsėjo.

Įdarbina Lietuvoje, siunčia į užsienį

Olandijoje lietuviams siūloma dirbti gėlių, daržovių, uogų ūkiuose, o Vokietijoje – daugiau pasiūlymų logistikos srityje.

„Vasarą išauga didesnė gėrimų paklausa, o kartu ir logistikos paslaugų poreikis“, - argumentavo pašnekovė.

Įmonės vadovė pastebėjo, kad atsiranda ir vis daugiau darbų statybose.

„Didesnį kandidatų pliūpsnį patiriame nuo balandžio pradžios. Manyčiau, kad tai ir yra pats metas, kada reikia pradėti rūpintis darbo paieška“, - kalbėjo V. Šukšterytė.

Pasak jos, kovą ar anksčiau į įmonę besikreipiantys darbuotojai yra registruojami, renkami jų gyvenimo aprašymai, tačiau realūs darbo pasiūlymai pradeda „plaukti“ nuo balandžio.

Sezoninis darbas
Bendrovės vadovė teigė, kad įmonė naudoja modelį, kai darbuotojai sezoniniams darbams yra įdarbinami Lietuvoje ir su lietuviška darbo sutartimi keliauja į užsienio šalį.

Įmonės atstovės teigimu, Vokietijoje darbuotojai iš Lietuvos gali tikėtis atlyginimo, siekiančio 1500 eurų. Norvegijoje – apie 2000 eurų. Norvegijoje didžioji dalis darbų žuvies ar statybų sektoriuose.

„Žinoma, paminėti atlyginimai – ne riba, nes mokama už kiekybę ir kokybę. Yra žmonių, kurie sugeba 30-40 proc. didesnius atlyginimus užsidirbti“, - kalbėjo moteris.

Užsidirbti renkasi Angliją

Agnė Kotovaitė, UAB „Emigra“ vadovė, sezoninius darbus klientams siūlo Anglijoje, Olandijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje.

Pašnekovė pasakojo, kad kovo mėnesį žmonės pradeda kreiptis dėl darbų Graikijoje, Kipre, Ispanijoje, nes darbas šiose šalyse prasideda nuo balandžio. Gegužę klientai pradeda domėtis darbais Anglijoje ir Olandijoje.

„Jei žmonės važiuoja tik dėl atlyginimo, tai renkasi Angliją. Jei važiuoja įgauti praktikos ar patobulinti kurios nors kalbos įgūdžių, daugiau renkasi darbą aptarnavimo sferoje ir važiuoja į Graikiją, Kiprą ar Ispaniją“, - pastebėjo pašnekovė.

A. Kotovaitė pasakojo, kad žemės ūkio darbai Anglijoje dažniausiai tęsiasi iki spalio, tačiau su darbuotojais ūkininkai sudaro neterminuotas sutartis, kurias galima nutraukti ir anksčiau, todėl šie darbai populiarūs tarp studentų.

„Į Graikiją, Kiprą važiuoja tie, kurie nori pamatyti šalis, pakeliauti, o ne dėl pinigų, nes čia atlyginimai nėra tokie dideli lyginant su Anglija, siekia – apie 500-700 eurų. Tik tiek, kad darbuotojams čia nekainuoja maistas ir apgyvendinimas“, - pridėjo pašnekovė.

Uždarbis – nuo 2,5 JAV dolerio už valandą

Norintys vasarai palikti Europą studentai renkasi JAV siūlomą programą „Work and Travel“, tačiau šia galimybe užsidirbti studentai domisi jau nuo rugsėjo, kai prasideda programa kitiems metams.

„Šiandien dar nėra per vėlu, bet kovo mėnesį baigiasi registracija“, - sakė su „Work and Travel“ programa dirbanti „ZipTravel“ programų vadybininkė Laura Lukoševičiūtė.

Pašnekovė teigė, kad programa tęsiasi iki keturių mėnesių, tačiau joje dalyvauti gali ne visi. JAV dirbti kelis mėnesius leidžianti programa yra skirta tik dieninių studijų studentams, kurie nėra vyresni nei 26 metai. Kandidatai turi bent vidutiniu lygiu mokėti anglų kalbą bei nebūti paskutinio kurso studentai.

Kaip pasakojo L. Lukoševičiūtė, į JAV pasidarbuoti pasiryžę studentai darbų gali ieškotis patys arba rinkis iš siūlomų darbdavių sąrašo. Pasak programų vadybininkės, lietuviai dažniausiai renkasi Rytų pakrantės valstijas, tačiau šiemet pradėjo populiarėti ir Vakarų pakrantė (Kalifornija, Nevada).

Paklausta, kiek lietuviai gali užsidirbti Amerikoje, L. Lukoševičiūtė konkretaus skaičiaus įvardyti negalėjo.

„Niekada studentams nesakome, kiek jie uždirbs. Tai kiekvieno asmeninis dalykas. Ten nėra mėnesinio atlyginimo, o valandinis. Uždarbis priklauso nuo to, kiek darbdavys duos darbo, kokia bus skirta pozicija. Valandinis atlyginimas svyruoja nuo 2,5 JAV dolerių iki 13 dolerių per valandą“, - kalbėjo pašnekovė.

L. Lukoševičiūtė priminė, kad mažiausią valandinį atlyginimą uždirba aptarnavimo sferos darbuotojai (pavyzdžiui, padavėjai), nes Amerikoje šios srities darbuotojai pagrindinį atlyginimą susirenka iš arbatpinigių.

Vis dėlto pašnekovė paminėjo, kad vidutinė padavėjo uždirbama suma siekia apie 7,5 JAV dolerio/val.

Pasak programų vadybininkės, siūlomos ir programos į Australiją, tačiau čia išvykti ir gauti vizą pavyksta tik kartu studijuojant, todėl investicijos į šią programą daug didesnės.

„Australijos dar labiau privengia, nes tai studijų programa su galimybe dirbti ir reikia didesnių investicijų – ne mažiau 13-14 tūkst. Lt (3,7-4 tūkst. eurų). Vis dėlto šia programa domisi tiek jaunimas, tiek baigę mokslus“, - pridėjo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (171)