„Prisiimu atsakomybę, kad visi mūsų sprendimai nėra tobuli, bet jie yra. Man atrodo, kad kai yra krizinė situacija, ministerija būtų aktyvi, tų sprendimų ieškotų, juos rastų ir įgyvendintų. Tą darome“, – ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos renginyje „Metų ekonomikos forumas 2022“ teigė A. Armonaitė.
Ji pažymėjo, kad per dvejus jos vadovavimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai metus Lietuva patyrė keturias krizes – COVID-19 pandemiją, kurios metu stengtasi išlaikyti ekonomikos aktyvumą galimybių pasu, migrantų krizę, Kinijos sprendimą nutraukti ekonominius ryšius dėl Lietuvos suartėjimo su Taivanu, taip pat dėl karo Ukrainoje kilusią energetikos krizę.
„Mano darbas asmeniškai – siūlyti sprendimus absoliučiai nemaloniomis aplinkybėmis. Tie sprendimai taip pat nėra tobuli, bet jie yra“, – kalbėjo politikė.
Ministrė priminė, kad Seime svarstomame 2023 m. valstybės biudžete pagalbos priemonių verslui numatyta už 2,5 mlrd. eurų, kuriame, pasak jos, numatyti būdai stabilizuoti energijos kainas, galimybė atidėti mokesčius ir gauti lengvatines paskolas, taip pat – ilgalaikės investicijos į veiklos žalinimą.
„Tie sprendimai yra. Galime diskutuoti, kokia apimtimi ir panašiai, bet jie padaryti taip, kad būtų horizontalūs, nes reikia greičio ir kad jie būtų pritaikomi automatiškai, nes, vėlgi, reikia greičio. Galime sakyti, kad jie galėtų būti taiklesni, bet tada nebus greičio“, – į verslo bendruomenę forume kreipėsi A. Armonaitė.
ELTA primena, kad spalio pradžioje, kartu su 2023 m. valstybės biudžeto projektu, Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų vertės pagalbos priemonių paketą verslui, susidūrusiam su elektros ir dujų kainų augimu.
Ministrų Kabinetas biudžeto lėšomis ketina padengti dalį visų šalies įmonių sąskaitų už elektrą jau nuo spalio: iki šių metų pabaigos valstybė verslui kompensuos pusę dabartinio visuomeninio elektros tiekimo tarifo po kompensacijos (24 ct/kWh) ir rinkos kainos skirtumo.
Nuo kitų metų tarifas, nuo kurio valstybė su verslu dalinsis kainos augimą, padidės iki 28 ct/kWh – iki 2023 m. pirmąjį pusmetį numatytos galutinės visuomeninio tiekimo kainos vartotojams. Tam skiriama 466 mln. eurų.
Be to, įmonėms, kurių išlaidos energetikai sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų, nuo jau siūlomos „mokestinės atostogos“, t.y., pusmetį joms nebus išieškomi mokesčiai ir už tą laikotarpį įmonės galės nemokėti mokestinių palūkanų.
Iš kitų paketo lėšų, 30 mln. eurų numatyta subsidijoms energijai imliausioms įmonėms.
Dar šiemet nuo karo Ukrainoje nukentėjusios įmonės bei žemės ūkio sektorius galės pretenduoti į paskolas, kurių sektoriams bus išdalinta už atitinkamai 50 ir 31 mln. eurų.
Tuo metu saulės elektrinių diegimui remti 2023–2025 metais bus skirta 600 mln. eurų. Šiai priemonei ministerija ketina skolintis Europos Komisijos fondo lėšas. Šia paskata bus siekiama įrengti 600 MW atsinaujinančios energetikos – po 300 MW gaminantiems vartotojams ir saulės elektrinėms ant įmonių stogų.
