„Ilgamečiai Lietuvos ir Vokietijos investiciniai ir prekybos santykiai įrodė, kad mūsų šalis yra saugi investicijoms. Tokia ji ir lieka, nepaisant trečiųjų šalių dirbtinai kuriamų trikdžių ir spaudimo. Mūsų ekonomika sparčiai auga, esame tarp labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje ir toliau kviečiame Vokietijos verslą investuoti mūsų šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė pabrėžė, kad Vokietija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir ketvirtoji pagal dydį investuotoja į šalies ekonomiką. Lietuvoje įgyvendinta daugiau kaip 50 Vokietijos kapitalo investicinių projektų, kurie sukūrė per 7 000 darbo vietų, o bendros Vokietijos įmonių investicijos Lietuvoje siekia apie 1,48 mlrd. eurų, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
2020 metais Vokietija buvo pirma pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka, o dvišalė prekyba siekė 6 mlrd. eurų.
Susitikime, kaip pažymima ministerijos pranešime, taip pat aptartos galimos glaudesnės AHK, VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bendradarbiavimo perspektyvos diversifikuojant rinkas ir pritraukiant investicijas iš Pietryčių Azijos. Aptarta galimybė artimiausiu metu organizuoti AHK atstovybės Lietuvoje ir šių įstaigų renginius vietos įmonėms, norinčioms plėsti savo rinkas Pietryčių Azijoje.
Ministrės manymu, AHK įžvalgos ir patirtis Pietryčių Azijoje būtų ypač naudinga fotonikos ir lazerių, biotechnologijų, IT, Fintech ir kitose srityse. Be to, tradiciniai maisto ir baldų pramonės sektoriai galėtų šiame regione atrasti naujų rinkų ir užmegzti ilgalaikes partnerystes.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų nariai yra stambiausio Vokietijos įmonių tinklo – Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų sąjungos (DIHK) – dalis. Vokietijos užsienio prekybos rūmai bendru vardu „DEinternational“ siūlo paslaugas visame pasaulyje – turi 130 biurų, veikiančių daugiau nei 90 šalių, todėl AHK turi plačius tiesioginius ryšius.
